Italijoje mokėsi virtuvės paslapčių

Dviejų savaičių profesinio mobilumo patirtis Italijoje šešiems Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams tapo ne tik galimybe išmokti itališkos virtuvės paslapčių, bet ir svarbiu žingsniu savarankiškumo bei pasitikėjimo savo jėgomis link. Pagal „Erasmus+“ projektą rugsėjo 26 d. – spalio 10 d. virėjo profesijos mokiniai atliko profesinį mobilumą saulėtoje šalyje.

Neįkainojama patirtis

Išvykoje, kurioje intensyvus praktinis darbas restorano virtuvėje persipynė pažintimi su Pietų Europos maisto kultūra ir laisvalaikiu pajūrio kurorte, jaunuosius virėjus lydėjo ir praktinio ugdymo procese jiems padėjo patyrusios virėjo profesijos mokytojos Aida Šimkuvienė ir Daiva Mockienė.

„Daugeliui mokinių ši išvyka tapo ne tik pirmuoju skrydžiu lėktuvu, bet ir pirma pažintimi su visiškai kitu kultūriniu pasauliu“, – pasakoja A. Šimkuvienė.

Lietuvius vaizdingame Gargano pusiasalio pajūrio kurorte Viestėje pasitiko virtuvės šefas Vincenzo Rattazzi. Jis dirba nedideliame trijų aukštų viešbutyje, kurio pirmame įrengta virtuvė.

Visiems didelį įspūdį paliko šiltas šefo bendravimas, kantrybė ir profesinis palaikymas. Tai padėjo greičiau įveikti kalbinį bei psichologinį barjerą, paskatino drąsiau imtis naujų užduočių ir susipažinti su tradicinės itališkos virtuvės paslaptimis.

Mokiniai dalyvavo visame maisto gamybos procese – nuo pirminių ingredientų paruošimo iki galutinio patiekalo pateikimo svečiui.

Projekto dalyviams teko nemaža atsakomybė. Kiekvieną rytą iki 8 valandos jie turėjo paruošti švedišką pusryčių stalą. Kad spėtų supjaustyti vaisius ir daržoves, paruošti bei serviruoti stalą, jaunuoliai virtuvėje turėjo būti jau nuo 7 valandos. Susitvarkę po pusryčių, kartu su bendraamžiais iš Švenčionių ir Radviliškio profesinių mokyklų smalininkiečiai kasdien ruošdavo pietus 35 žmonių grupei.

Atėjus pietų metui, kuris, kaip žinia, Italijoje trunka ne vieną valandą, jaunuoliai ne tik gamino maistą, bet ir patys jį patiekdavo svečiams. „Buvo gražu žiūrėti, su kokia atsakomybe ir pagarba klientui jie tai darė. Pirmiausia buvo aptarnaujamos visos prie stalo sėdinčios moterys ir merginos, ir tik tada vyrai ir vaikinai“, – su pasididžiavimu apie savo auklėtinių elgesį pasakojo mokytoja.

Mokėsi virtuvės paslapčių

Virtuvės šefas mokė moksleivius gaminti šviežią rankų darbo pastą ir tinkamai parinkti pramoniniu būdu pagamintų makaronų rūšis. Jaunuoliai išmoko ruošti klasikinius itališkus padažus – tirštą pomidorų, aromatingą pistacijų ir sodraus skonio kumpio padažą.

Prižiūrimi virtuvės šefo, vaikinai išmoko atlikti visą žuvies paruošimo ciklą – nuo valymo ir pjaustymo iki kepimo. Vienu įsimintiniausių patiekalų tapo originaliai paruošta lydeka bulvių pataluose. Praktikantai taip pat gamino kiaulienos ir paukštienos kepsnius, naudodami profesionalias dujines virykles bei konvekcines krosnis.

„Labai džiaugiausi galimybe iš arti pažinti itališko maisto kultūrą ir dirbti su itin aukštos kokybės šviežiais produktais. Buvo smagu ne tik gaminti, bet ir aptarnauti svečius, o šefo priėmimas buvo itin šiltas“ – įspūdžiais dalijosi Marius Tamašauskas.

Mokiniams didelį įspūdį paliko ir galimybė kartu su konditere Roza susipažinti su desertų gamyba. Ne kartą jie kartu su meistre kepė ir puošė tartaletes su kremais bei šviežiais vaisiais, pjaustė ir pertepdavo biskvitinius pyragus. Pasak mokytojos Aidos Šimkuvienės, mokiniai ypač džiaugėsi galėdami patys maišyti tešlą, tepti kremus ir ruošti desertus, kurie viešbučio svečiams kasdien būdavo patiekiami po vakarienės.

Tiesioginė patirtis užsienio viešbučio virtuvėje paliko neišdildomų įspūdžių ir patiems mobilumo dalyviams. Ji padėjo geriau pažinti savo gebėjimus, suprasti, kas sekasi geriausia, ir atrasti naujų pomėgių.

„Virtuvėje ne tik valiau ir pjausčiau žuvį, bet ir puošiau pyragus bei tortus. Dar šioje išvykoje atradau, kad man net labiau patinka padavėjo ir barmeno darbas nei tiesioginė virėjo veikla. Įgytą pasitikėjimą dabar demonstruoju virtuvėje“, – atviravo Titas Remeikis.

Darbas viešbučio virtuvėje reikalavo drausmės, gebėjimo planuoti laiką ir bendradarbiauti komandoje. Kadangi virtuvės patalpos buvo nedidelės, mokiniai dirbo pamainomis po 4–6 žmones, iš anksto suderinę darbo grafiką.

„Visų darbo laikas buvo suskirstytas taip, kad virtuvėje vienu metu būtų reikalingas žmonių skaičius“, – pasakojo mokytoja Aida.

Kad Italijoje laiko užteko ne tik darbui, bet ir poilsiui, pasakojo ir Darius Bakšaitis. Jis rado laiko aktyviam laisvalaikiui: „Virtuvėje gerokai ištobulinau tradicinės pastos gamybos technologiją, o laisvalaikiu aktyviai sportavau, rytais bėgiodavau 4 kilometrus palei vandenyną, o vėliau vaikščiojau po miestą. Grįžęs į Lietuvą itališkus makaronų patiekalus dabar noriai ruošiu ir namuose“, – pasakojo Darius Bakšaitis, į Italiją vykęs kartu su broliu Giedriumi.

A. Šimkuvienė tvirtina, kad ši išvyka padėjo mokiniams ne tik patobulinti profesinius įgūdžius, bet ir įsitikinti, ar pasirinkta specialybė jiems tikrai patinka.

„Grįžę čia, jie jau taiko įgytas žinias. Būna, gaminame, o jie klausia: „Aš žiūriu, mokytoja, o Italijoje tai mes taip darėme, o čia kaip dabar darysim?“ Tokių dalykų tikrai yra, tas pritaikymas veikia. Kartu tai leido vaikams pasitikrinti, ar jie tikrai tinka tai vietai ir ar ši specialybė patinka“, – pasakojo mokytoja.

Galimybių daugiau

Smalininkų technologijų ir verslo mokykla „Erasmus+“ programoje dalyvauja nuo 2013 metų. Įgijus oficialią akreditaciją, projektų valdymas tapo sklandesnis, o tarptautinės patirties galimybės – įprasta mokymosi proceso dalimi. Kaip pasakoja mokyklos projektų vadovė Vanda Stonienė, kasmet į tarptautinius mobilumus, darbo stebėjimo išvykas ar kvalifikacijos tobulinimo kursus išvyksta apie 60 mokyklos bendruomenės narių, iš kurių 30–40 yra mokiniai.

„Mūsų tikslas – suteikti mokiniams ir mokytojams tarptautinės patirties, tobulinti profesinius įgūdžius bei plėsti kultūrinį akiratį. Užsienio įmonėse mokiniai atlieka praktiką realioje darbo vietoje. Čia svarbūs ne tik profesiniai gebėjimai, bet ir darbo kultūra, tvarka, rūšiavimas, ekologija. Išvykoje jie pasijunta „savo vietoje“, perima gerąją patirtį ir kaupia profesionalų kapitalą ateičiai“, – teigia V. Stonienė.

Mokyklos tarptautinių išvykų geografija plati. Šiemet virėjai vyko ne tik į Italiją, bet ir į Lenkiją. Į šią kaimyninę šalį taip pat vyko suvirintojai, administratoriai ir vienas virėjas, o individualios priežiūros specialistai kartu su trimis virėjais – į Vokietiją.

Pasak projektų vadovės, mobilumas yra svarbi ir įtraukiojo ugdymo dalis. Mokykla turi ilgametę sėkmingą patirtį organizuojant išvykas į užsienį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Užsienio restoranų vadovai ir šeimininkai ne kartą yra gyrę Smalininkų mokyklos auklėtinius už darbštumą, atsakingumą ir tvarkingumą. Jaunuolius visada lydi pedagogai, padedantys įveikti kylančius socialinius ar kalbinius sunkumus.

Nors pagrindinė bendravimo kalba išvykose yra anglų, mokiniai skatinami išmokti bent kelias mandagumo frazes ir tos šalies, į kurią vyksta, kalba. Taip parodoma pagarba priimančiai bendruomenei.

„Virėjai jau važiavo į Lenkiją, Vokietiją, Italiją. Kiek sunkiau yra su siuvėjų specialybe. Mes ieškome partnerių, kurie priimtų į tikras siuvimo dirbtuves, o ne tiesiog prie gamyklos konvejerio. Kitų metų vasario mėnesį keliones planuoja automechanikai ir inžinieriai-suvirintojai. Mūsų tvarkaraščiai priklauso nuo egzaminų, todėl dviejų savaičių praktika užsienyje yra pati geriausia patirtis, kuria labai džiaugiamės ir didžiuojamės“, – apibendrina projektų vadovė Vanda Stonienė.

Janina Sabataitienė