Grupė Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokinių, vadovaujami biologijos ir chemijos mokytojos Linos Juškienės, dalyvavo projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymosi sistemos sukūrimas“ antrojo etapo užsiėmimuose.
Mūsų komandą sudarė dešimtokai Matas Avčininkas ir Erikas Bakšenskas, aštuntokai Inga Filipsons, Tadas Ragauskas, septintokas Joris Benjaminas Rimkevičius ir aš, Gabrielė Gudiškytė.
Tiesą pasakius, nelabai gerai žinojome, ko tikėtis, kai pravėrėme Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro duris. Čia buvome supažindinti su visų trijų dienų darbotvarke: užsiėmimai prasideda dešimtą ryto, baigiasi vėlai vakare.
Dar tą pačią dieną mano grupei prasidėjo pirmasis užsiėmimas – biofizika ir, ko gero, jis man patiko labiausiai iš visų. Iš pradžių klausėmės teorijos, vėliau patys išbandėme kelis prietaisus. Pats įdomiausias iš jų buvo elektroninis mikroskopas, kuris didina trisdešimt tūkstančių kartų. Per jį stebėjome drugelio sparną ir grybų sporas.
Po užsiėmimo – vakarienė, vėliau – bioinformatika. Teko pripažinti, kad po ilgos kelionės jau buvome išvargę, todėl klausantis teorijos (kuri buvo privaloma kiekviename užsiėmime) buvo sunku neužmigti. Tačiau vėliau prie bioinformatikos ir patys galėjome prisiliesti dirbdami su „ViewerLite“ programa.
Tai buvo paskutinis užsiėmimas pirmąją dieną, po jo skubėjome į viešbutį. Mums pasisekė, nes gyvenome penktame aukšte, o pro kambario langą buvo matyti puikūs Vilniaus senamiesčio vaizdai.
Kitą dieną pirmasis užsiėmimas – biochemija: iš galvijų kepenų išskyrėme glikogeną. Buvo įdomu pagaliau patiems padirbėti laboratorijoje ir išbandyti įvairius prietaisus. Vėliau prasidėjo nanomedicinos užsiėmimas, o po jo tikriausiai pats sunkiausias dalykas – mikrobiologija. Dirbome su įvairiomis, netgi pavojingomis, bakterijomis. Tai kėlė šiokį tokį stresą – kad ko nors nepridarytume ir nekiltų problemų. Tačiau nerimavome be reikalo – viskas pavyko kuo puikiausiai.
Paskutinę dieną laukė pati sunkiausia dalis – mūsų žinių patikrinimas. Testas buvo sunkus, rezultatus sužinosime vėliau. Bet manau, kad svarbu ne tai, kaip atsakėme į testo klausimus, bet patirtis, kurią įgijome dalyvaudami šiame projekte.
Šiai minčiai pritaria visi komandos nariai. Štai ką sako mano klasės draugė Inga Filipsons: „Tai buvo vienas geriausių projektų, kuriuose man teko dalyvauti. Aš išmokau daug naujų dalykų, sužinojau, kokiomis technologijomis naudojasi šių laikų mokslininkai, supratau, kokį sunkų darbą jiems tenka atlikti. Tai buvo neeilinis įvykis mano gyvenime (juk ne kasdien mes iš galvijų kepenų bandome išskirti glikogeną ar dirbame su pavojingomis bakterijomis). Turėjome po kelias pamokas per dieną ir bandėme įsikalti į galvas kuo daugiau informacijos. Negana to, mes puikiai praleidome laiką: susiradome daug naujų draugų, gyvenome puikiame viešbutyje ir pamatėme gabalėlį Vilniaus.“
Įgytą patirtį panaudosime gegužės 6-8 dienomis atlikdami tyrimus pagal savo idėjas.
Gabrielė Gudiškytė, 8 klasė