Šią vasarą Jurbarko LIONS klubas suteikė galimybę Jaunimo mainų programoje dalyvauti aštuoniems jauniems jurbarkiečiams. Jaunuolių laukė stovyklos Vokietijoje, Austrijoje, Izraelyje, Norvegijoje ir Turkijoje.
Programa jaunimui
LIONS jaunimo mainų programa pradėta vykdyti 1961 metais. Nuo tada tūkstančiai jaunų žmonių turėjo galimybę susipažinti su kitomis kultūromis bei savo bendraamžiais iš viso pasaulio.
Programoje gali dalyvauti 16-21 metų jaunuoliai. Vykdami į svečias šalis jie turi būti savo šalies ambasadoriai, pristatyti savo gimtinę, jos išskirtinumą, papročius, virtuvę, gamtą kitų šalių jaunimui.
Norint dalyvauti šioje programoje reikia turėti vietinio LIONS klubo siuntimą. Jurbarko Lions klube jaunimo mainais rūpinasi vertėja, anglų kalbos mokytoja Vilijana Urbietienė.
Pasak V. Urbietienės, Jurbarko LIONS klubas jaunimą į stovyklas siunčia jau aštuonerius metus, tik pernai to padaryti nepavyko. Anksčiau jaunuoliai dažniausiai važiuodavo į Daniją – Jurbarko klubo steigėją, kurioje stovyklos jiems būdavo nemokamos. Vėliau jurbarkiečiai dalyvaudavo ir kitų šalių – Norvegijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos stovyklose. Kasmet Jurbarkui ir Lietuvai tarptautinėse stovyklose atstovaudavo po 4-8 jaunuolius, kurie gerai kalbėdavo angliškai ir aktyviai dalyvaudavo mokyklos ar miesto visuomeniniame gyvenime.
Pasklido po pasaulį
Šiais metais į įvairias stovyklas išvažiavo keturios merginos ir vienas vaikinas. Dar trys merginos turėjo keliauti į stovyklas Turkijoje, tačiau prieš pat joms išvykstant Turkijoje prasidėjo neramumai, todėl buvo atšaukti skrydžiai, tėvai nenorėjo savo vaikų išleisti į pavojingą šalį.
Į bene egzotiškiausią šalį – Izraelį vyko Justė Zajankauskaitė. „Galėčiau valandų valandas pasakoti, ką patyriau. Buvo nuostabu. Man labai labai patiko!“ – emocijų neslėpė mergina. Justė per 3 savaites Izraelyje pamatė labai daug: stovyklautojai apsistodavo vis kitame viešbutyje, aplankė daug įvairių miestų, Palestiną, buvo prie jūros, nakvojo dykumoje įsikūrusioje babuinų stovykloje, lankėsi prie Raudų sienos ir dar, kaip sako Justė, milijonas vietų ir dalykų, kuriuos sunku nupasakoti. Stovyklautojai buvo pakviesti į prašmatnų vakarėlį naujojo Izraelio prezidento išrinkimo proga, kuriame buvo reikalaujam apsirengti itin puošniai.
Izraelyje stovyklautojus visur lydėjo jaunieji LIONS klubo nariai, daugiausia arabai, o ne žydai. J. Zajankauskaitė norėtų, kad ir Jurbarke atsirastų jaunimo klubas. Tarp stovyklautojų užsimezgusi draugystė tęsiasi internetu – Justė kasdien bendrauja su naujaisiais draugais.
Nors kelionė merginai kainavo apie 1000 eurų, ji nė akimirkai neabejoja, kad norėtų į tokią stovyklą važiuoti ir vėl. „Labai ačiū už galimybę. Šią patirtį atsiminsiu visą gyvenimą“, – sakė Justė.
Vaiva Vaivadaitė važiavo į tarptautinę LIONS „Stebuklingą stovyklą“ Austrijoje. Vieną savaitę mergina praleido šeimoje, su kuria kopė į kalnus, keliavo, žaidė stalo žaidimus. Stovykloje susirinko jaunimas iš įvairių šalių – Indonezijos, Amerikos, Izraelio, pabėgėliai iš Sirijos. „Bendravimas su įvairių kultūrų, skirtingų religijų jaunimu iš skirtingą istoriją turinčių šalių panaikino daug stereotipų“, – sakė Vaiva.
Stovyklautojai aplankė ne vieną miestelį, kopė į kalnus, rengė savo šalių pristatymus, varžėsi buriavimo varžybose, o jų nutapytą paveikslą už 700 eurų nupirko LIONS klubo nariai. Vaiva drauge su mergina iš Baltarusijos gamino baltą mišrainę, kuri stovykautojams labai patiko.
Pasak Vaivos, ši stovykla – geriausia, ką ji yra patyrusi, o ten susipažinę jaunuoliai planuoja vėl susitikti.
Į Vokietijoje vykusią „Rhein Main“ stovyklą važiavo Deimantė Dovidaitytė. Vokiečių šeima, kurioje mergina praleido savaitę, parodė viešniai pilis, aplinkinius miestus, nuvežė į atrakcionų parką, netgi pakvietė į tradicinį savaitę prieš vestuves rengiamą vakarėlį, kuriame daužomi keraminiai indai, turintys atnešti sėkmę jaunavedžiams.
Stovykloje Deimantė gyveno su dviem suomėmis, todėl visos buvo vadinamos šiaurietėmis. Lietuvaitė stovykloje buvo viena, iš kitų šalių – Turkijos, Italijos, Danijos, Suomijos buvo po porą jaunuolių, bet jiems nebuvo leidžiama bendrauti gimtąja kalba – už tai buvo baudžiami, turėdavo giedoti savo šalies himną.
Vaivai įsiminė vakarienė Frankfurto oro uoste, duonos kepimas kepyklėlėje, lankymasis gelbėjimo stotyje, golfo pamokos, 16 km pasivažinėjimas bėgiais riedančiomis drezinomis, madų demonstravimas rūbų parduotuvėje ir dar daugybė dalykų.
„Atsisveikinimo vakarą verkėme visi. Ypač vaikinai“, – sakė Deimantė, besitikinti jau rugsėjį sulaukti svečių iš Vokietijos.
Važiavo dirbti
Į kitokią stovyklą vyko Eimantas Petraitis ir Jonė Mockutė. Norvegijos Flekke miestelyje vyko 2 savaičių tarptautinė neįgaliesiems skirta Raudonojo kryžiaus ir LIONS stovykla, ir jaunuoliai dirbo savanoriais.
Eimantą, šiuo metu jau tarnaujantį kariuomenėje, dar 2015 metais Kalėdiniame karavane pastebėjo ir į šią stovyklą pakvietė LIONS klubo partneriai Norvegijoje. Kviečiami buvo du aktyvūs, motyvuoti jaunuoliai, todėl ši galimybė atiteko ir Jonei, nes mergina porą vasarų savanoriavo Lietuvos pajūryje bendrijos „Viltis“ rengiamoje stovykloje, kurioje susirinkdavo apie 100 neįgaliųjų ir 60 savanorių.
„Aš turiu vidinį poreikį padėti žmonėms ir nuolat ieškau galimybių“, – sako Kauno technologijos universitete Europos studijų programos antrame kurse studijuojanti ir dabar Jaunimo linijoje savanoriaujanti mergina.
Jonė pasakoja, kad stovykloje dalyvavo 12 įvairią fizinę negalią turinčių jaunuolių iš Kosovo, Ukrainos, Baltarusijos, Norvegijos, Islandijos, dalyvavo ir du lietuviai. Jiems nuolat padėdavo abu lietuvaičiai ir viena norvegė, o į pagalbą kelioms dienoms atvažiuodavo vyresnio amžiaus LIONS klubo narių.
„Iš likimo nuskriaustų žmonių galiu pasisemti stiprybės, pozityvumo. Neįgalieji – labai nuoširdūs, tikri, todėl iš jų mokausi tvirtybės, pasitikėjimo savimi, ramiai reaguoti į kiekvieną situaciją“, – patirtimi džiaugėsi mergina.
Jonė norvegiškų žodžių neišmoko, nes visi bendravo angliškai. Lietuviai pasigedo galimybės geriau pažinti norvegišką kultūrą, o patys Lietuvą pristatė parodydami filmuką apie ją, skaidres apie Jurbarką ir vaišindami lietuviškais sūriais, dešra, duona, medumi ir alumi, patiektais ant linine staltiese uždengto ir lauko gėlėmis puošto stalo.
Jonė džiaugiasi Norvegijoje galėjusi įgyti dar daugiau darbo su neįgaliaisiais patirties ir galimybe patobulinti anglų kalbą. Mergina iš Norvegijos grįžo dar labiau įsitikinusi, kad nori ir gali padėti žmonėms, todėl šalia politikos mokslų ėmėsi ir psichologijos studijų.
Jūratė Stanaitienė
