Birželio 21-ąją minima Tarptautinė jogos diena vis gausiau švenčiama visoje Lietuvoje. Jau trečius metus jurbarkiečius švęsti šią dieną sukviečia sporto klubo „Pantera“ jogos trenerė Aušra Smirnovienė. Smagus jogos užsiėmimas ir šiemet tradiciškai vyko Dvaro parke.
Joga visiems
Nors Tarptautinė jogos diena pradėta minėti tik 2015 m. , dabar aiškinti, kas tai yra, niekam nebereikia – viena po kitos kuriasi jogos mokyklos, dirba įvairių jogos krypčių treneriai, mokytojai. Jurbarke taip pat galima rinktis kelių krypčių jogos užsiėmimus.
Vienas pirmųjų Jurbarke jogos užsiėmimus ėmė rengti treneris Mindaugas Smirnovas, vaikus ir suaugusiuosius mokęs ir rytų kovos menų. Iš M. Smirnovo jogos pradmenų išmoko ir jo žmona Aušra, vėliau žinias gilinusi įvairiuose kursuose, seminaruose, gavusi trenerio licenciją. Dabar jogos Jurbarke pradininkas tik retkarčiais užsuka į žmonos vedamas treniruotes, nepraleidžia ir Jogos dienos renginių.
„Kol dirbsiu Jurbarke ir matysiu, kad žmonėms jogos reikia, tikrai rengsiu Tarptautinės jogos dienos paminėjimus. Kad joga reikalinga, rodo ir tai, kiek žmonių šią dieną susirenka į treniruotę atvirame ore“, – tikina jau šešerius metus jogos mokanti A. Smirnovienė.
Trenerė jogos užsiėmimus veda beveik kiekvieną dieną, tik vasarą jų būna mažiau. Jogos mankštų moterys pageidauja ne tik Jurbarke, bet ir Kiduliuose, Skirsnemunėje, kituose miesteliuose. Sporto klubas „Pantera“ dalyvauja įvairiose projektuose, ir A. Smirnovienė jogos pradmenų moko vaikus, senjorus, neįgaliuosius.
Gerai savijautai
Nors dangumi ratus suko tamsūs debesys, į treniruotę parke susirinko apie keturias dešimtis jurbarkiečių. Daugiausia moterų, nors pasaulyje ši sporto ir gyvenimo būdo šaka labai populiari ir tarp vyrų. Sportininkų amžius įvairus, dauguma jogos užsiėmimus lanko nuolat.
„Atėjo daug moterų, kurios treniruojasi pas mane. Atsivedė ir savo vaikus – parodyti, ką mama vakarais veikia. Yra ir nematytų veidų, taip pat – žmonių, kurie prisijungia tik tada, kai užsiėmimai vyksta gamtoje“, – sako A. Smirnovienė. Pernai rugsėjį ji nemokamas jogos mankštas parke rengė kiekvieną sekmadienį ir susidomėjusiųjų sulaukdavo daug.
Pasak trenerės, užsiėmimus lanko žmonės, kuriems reikia daugiau judesio ir užtenka trumpo atsipalaidavimo. Treniruotėse žmonės pajaučia, kad gali pratimus atlikti pagal savo jėgas, be įtampos, nekonkuruoti su kaimynu ir nepersitempti. „Visada pabrėžiu, kad jogoje konkurencija nereikalinga. Joga turi taikytis prie žmogaus, o ne žmogus prie jos“, – sako A. Smirnovienė. Treniruotėse pratimai, kitaip vadinami asanomis, atliekami palaipsniui, be didelio krūvio širdžiai.
Jogos užsiėmimus dažnai renkasi žmonės, turintys sveikatos problemų – skaudančius sąnarius, nugarą, vyresnio amžiaus moterys nori išsaugoti sveikatą, lankstumą. Lankstumo ir kūno sutvirtinimo siekia ir jogos praktikas lankančios merginos.
Užsiėmimas parke – kitoks nei kasdienėse treniruotėse. Praktikuojantys jogą pakartojo, o naujokai susipažino su įvairiomis asanomis. Beveik dvi valandas trukusioje treniruotėje buvo kvėpavimo, apšilimo pratimų, pusiausvyros, tempimo, atsipalaidavimo asanų.
A. Smirnovienė tikina, kad joga keičiasi: „Negaliu sakyti, kad mokau vienos krypties jogos. Kiekvienas mokytojas sukuria savo sistemą. Per savo praktiką aš atsirinkau, kas man labiausiai tinka, leidžia gerai jaustis, tad tikiu, kad tai tiks ir kitiems žmonėms. Pratimus pritaikau sau ir kitiems, pajaučiau, kas gali netikti ir atsirenku sveikatai naudingus judesius.“
Kitais metais Jogos dienai A. Smirnovienė žada sugalvoti kažką naujo – galbūt kviesis svečių, nes ir pati šiemet šventės išvakarėse vedė jogos treniruotę Šakiuose. Šįkart prie A. Smirnovienės prisijungė Šri Šri jogos mokytoja Daiva Ambrutaitytė, panorusi paremti tradicija tampančią iniciatyvą švęsti Jogos dieną.
Ieškantiems pusiausvyros
D. Ambrutaitytė jogos užsiėmimus veda tik nuo praėjusio rudens, tačiau jau turi būrį pasekėjų. „Kai sporto klubai vasarą ištuštėja, pas mane kolektyvas tik pasipildė“, – juokiasi jogos mokytoja. Ji renginio dalyviams užsiėmimo pabaigoje surengė atsipalaidavimą – supažindino su viena iš jogos šakų – Nidra, pakvietė pamedituoti.
D. Ambrutaitytė veda Šri Šri jogos užsiėmimus, taip pavadintus ją sukūrusio mokytojo Šri Šri Ravi Šankaro garbei. „Tai – autentiška mokykla, mus pasiekusi per tūkstančius metų. Mokytojas yra tos tradicijos nešėjas. Ši joga įtraukia pilną kompleksą – kūną, protą ir sielą“, – sako D. Ambrutaitytė.
Šri Šri jogą renkasi ieškantys žmonės, turintys sveikatos problemų, jaučiantys nerimą dėl ateities, neužtikrintumą, įtampą, stresą. „Joga skirta emocijoms subalansuoti, protui nuraminti, fizinei sveikatai pagerinti, visų vidaus organų ir liaukų veiklai sutvarkyti. Viskas išsibalansuoja nuo emocijų, prasideda ligos, nesklandumai. Vien sporto neužtenka – nusiraminimui reikia kvėpavimo technikos, gilaus atsipalaidavimo ir meditacijų. Tik nuramintas protas gali priimti teisingus sprendimus“, – jogos esmę dėsto D. Ambrutaitytė. Prie jos vedamų užsiėmimų prisijungė jau gerą dešimtmetį Jurbarke veikiančių jogos užsiėmimų „Gyvenimo menas“ lankytojai.
„Gyvenimo menas“ – viena iš mokytojo Šri Šri Ravi Šankar mokymo krypčių. Ji turi dar bent dvi dešimtis programų – suaugusiesiems, vaikams, nuteistiesiems, laimės kursą ir panašiai. Šri Šri joga, pasak mokytojos D. Ambrutaitytės, tinka visiems, kas nori pajausti, kas iš tikro yra joga. „Joga kaip sportas – puiki priemonė sustiprinti kūną, asanos gali labai daug padėti, tačiau ieškantieji gylio renkasi ir kitas jogos rūšis, kurios jungia dvasią, kūną ir protą“, – mano D. Ambrutaitytė.
Pakeitė gyvenimą
„Gyvenimo meno“ užsiėmimus jau 10 metų lanko jurbarkietė drabužių dizainerė Dinara Klapatauskienė. „Į jogą nuėjau dėl sveikatos, o dabar nė vienos akimirkos nežengčiau atgal. Tai visai kitas gyvenimo būdas. Atrodo, niekas nepasikeitė, o iš tikro absoliučiai pasikeitė požiūris į viską. Gyvenimą matau iš kito kampo“, – šypsosi moteris. Pasak jos, joga padeda išgryninti mintis, lengviau gyventi ir nuramina protą. „Jei norime kokybiško gyvenimo kasdieniame bėgime, turime medituoti“, – įsitikinusi Dinara.
Į jogą D. Klapatauskienė atsivedė ir savo dukrą Sandrą. „Tada, prieš devynerius metus, man buvo 20 metų. Supratau, kad atėjau į tą vietą, kur turėjau ir norėjau ateiti“, – patikina S. Klapatauskaitė. Joga tapo jos kasdieniu ritualu. Užsiėmimus Sandra lanko pas D. Ambrutaitytę, į Jurbarką atvažiuoja mokytojai iš kitur. „Man patiko jogos pasaulėžiūra, suvokimas. Joga apvertė mano gyvenimą. Ji tiesiog tiko man ir patiko“, – juokiasi Sandra.
Mama ir dukra joga užsiima kasdien. S. Klapatauskaitei labiausiai patinka jogos filosofinė pusė, meditacija. Prie joguojančių mamos ir močiutės mielai prisijungia ir dvimetis Ąžuolas. „Sūnus lankosi bendruose jogos užsiėmimuose, vakarėliuose, supranta, kada žmonės medituoja, ir pats bando tą daryti. Ąžuolo meditacija – tai susikaupimas nors kelioms sekundėms“, – juokiasi S. Klapatauskaitė, stebėdama aplink lakstantį sūnų.
Moterys tikina, kad pabandyti kitokią jogą – labai smagu, nors ji ir gerokai skiriasi nuo kasdien praktikuojamos. „Jogos dienos tam ir yra, kad visi jungtumės į būrį. Nesvarbu, kokią jogą praktikuoji, visi buriamės ir sportuojame, medituojame“, – džiaugiasi Dinara ir Sandra.
Tinka po egzaminų
Gimnazistė Meda Mačiulaitytė buvo viena jauniausių Jogos dienos dalyvių. „Kiek vyko Jogos dienos renginių, tiek juose ir dalyvavau. Šiandien – jau trečią kartą. Kitur su joga nesu susidūrusi. Smagu, kad Jurbarke vyksta tokie renginiai“, – sako mergina. Į parką ji atėjo su mama Gaiva, kuri jogos treniruotes lankė ir anksčiau, tačiau į parką ją pakvietė Meda.
„Ką tik baigėsi egzaminų sesija gimnazijoje. Pusmetį visai neturėjau laiko sportuoti, todėl po tokios įtampos ypač gerai tinka jogos užsiėmimas. Atsipalaiduoji, atsigulus matai debesis, girdi paukščius. Nuostabus jausmas sportuoti lauke“, – tikina Meda. Mergina ilgai lankė šokių užsiėmimus, vaikščiojo į sporto salę, todėl jogos asanos jai neatrodė labai sunkios. „Kai kuriems pratimams reikėjo pastangų, kai kurie tiko atsipalaiduoti. Taip sportuoti labai smagu“, – sako M. Mačiulaitytė.
Gimnazistė mano, kad jai labiau tiktų energingesnis ir judresnis sportas, toks kaip šokiai. „Nežinau savo bendraamžių, kurie lankytų jogos užsiėmimus. Tikriausiai jie renkasi kitą sporto rūšį, tačiau įtemptai dirbant protinį darbą arba mokantis, joga itin tinka“, – įsitikinusi Meda.
Vasarą sporto salės ištuštėja, žmonės renkasi laisvalaikį gryname ore, gamtoje, todėl ir jogos užsiėmimas parke sulaukė gražaus būrio jurbarkiečių. Joga nebėra egzotika ir joje atrasti galima daug – fizinės sveikatos ir jėgos, proto ramybės, jausmų supratimo, sveikos gyvensenos pagrindų ir kelią link laimingesnio gyvenimo.
Jūratė Stanaitienė
