Niekas neleidžia geriau pažinti savo tautos praeities, kaip jos istorijos pažinimas. Pažinimas, kuris neatsiejamas veiksnys ugdymo įstaigoje, bendruomenėje ar asmeniniame gyvenime.
Juodaičių pagrindinės mokyklos mokiniai, įgyvendindami projektą „Jaunimas žengia istorijos takais“, kurio dalį finansuoja Jurbarko rajono savivaldybė, surengė pažintinę istorinę ekspediciją į Dzūkijos nacionalinį parką – aplankė partizaninio karo paminklus ir susitiko su šio karo liudininkais.
Rugsėjo 12 d. su mokiniais pajudėjome maršrutiniu autobusu iš Juodaičių į Kauną.
Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje susipažinome su įvairiais Lietuvos istorijos laikotarpiais. Ėjome per Rimties parką lankydami paminklus mūsų laisvės istorijai atminti, paskui keliavome į Merkinę.
Merkinę pasiekėme jau gerokai sutemus. Įsikūrėme mokyklos bendrabutyje ir ėjome ilsėtis, kad būtume pasiruošę rytojaus pažintiniam žygiui.
Išaušus rytui patraukėme į Merkinės turizmo informacijos centrą, kur mus supažindino su Dzūkijos nacionaliniu parku, Dzūkijos bei Merkinės istorija. Atsisveikinę su gide ėjome į Merkinės Kryžių kalnelį, kuris įkurtas partizaninio karo aukoms atminti (toje vietoje „stribai“ į duobes mesdavo nužudytų partizanų kūnus). Pagerbę partizanų atminimą traukėme link Merkinės piliakalnio, nuo kurio atsiveria puikus gamtovaizdis – piliakalnio didybė liudija apie garbingą Lietuvos praeitį.
Aplankę Merkinę, pasirūpinę maisto atsargomis traukėme į Kasčiūnų kaimą, kur mūsų laukė partizaninio karo dalyvis Juozas Jakavonis-Tigras. Jo sodybą pasiekėme nužygiavę apie 12 kilometrų. Juozas Jakavonis-Tigras prie savo kieme atstatyto bunkerio pasakojo apie savo ir draugų kovą už Lietuvos laivę. Likome sujaudinti ir pakylėti pasakojimo – galėjome pasijausti tikrais tų įvykių dalyviais, įspūdis išliko ilgam. Pabuvoję bunkeryje ir pasitikslinę kelio maršrutą, traukėme toliau partizanų takais.
Persikėlę per Merkį vadinamuoju beždžionių tiltu sukome link Viršurudukio, kur daug su partizaniniu karu susijusių vietų.
Viršurudukyje pasipildėme vandens atsargas, pamatėme namą, kuriame buvo apsistojęs vienas ryškiausių partizaninio karo vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas organizuodamas 1948 metais partizanų pagerbimo šventę. Toliau vykome į vietą miško gilumoje, kur vyko partizanų pagerbimo ceremonija, o dar giliau eidami į mišką radome ir tą vietą, kur partizanai pietavo po apdovanojimų – visur įrengtos informacinės lentos, primenančios apie istorinius įvykius ir jų aplinkybes.
Jau saulė po truputį atsisveikino su diena, o mes dar turėjome pasiekti Viršurudukio bunkerį, todėl paspartinę žingsnį traukėme toliau. Bunkeris paruoštas lankymui, jame yra eksponatų. Įspūdis didelis. Atsisveikinome su mus palydėjusiu Viršurudukio gyventoju Sigitu, o mums dar reikėjo eiti apie 3 kilometrus, kol išėjome iš miško. Jau temstant pasiekėme autobusų stotelę. Čia turėjome laukti atvykstančio autobuso, kuriuo likusius keletą kilometrų pasiekėme Druskininkus.
Druskininkuose įsikūrėme „Atgimimo“ gimnazijoje, pavakarieniavę ruošėmės miegoti ir laukėme ryto, kad galėtume tęsti savo ekspediciją.
Rytas. Palikę gimnaziją ėjome į Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejų, kuriame Gintautas Kazlauskas mums pristatė tremties istoriją ir pasakojo apie partizaninį karą Lietuvoje ir Dzūkijoje. Muziejus turtingas eksponatų, todėl buvo ką pažiūrėti ir kuo pasidomėti.
Palikę muziejų, susipažinome su Druskininkais: aplankėme paminklą M. K. Čiurlioniui, tik muziejaus negalėjome apžiūrėti, kadangi nedirbo. Paskui patraukėme į autobusų stotį ir judėjome namų link, taip užbaigdami savaitgalio ekspediciją.
Ekspedicijos dalyviai linki visiems domėtis savo krašto ir šalies istorija, kadangi nepažinęs savo istorijos nežinosi, kuo ji garbinga ir didi.
Andrius Bautronis,
istorijos mokytojas
