Penktadienį Jurbarke buvo galima pajusti tikrą pavasario pradžią — apie vidurdienį Nemunas galutinai sulaužė žiemos ledų dangą, o upe žemyn pajudėjo pirmosios didesnės ledo lytys. Įspūdingas reginys prie upės sutraukė gausų būrį jurbarkiečių, norėjusių savo akimis išvysti prasidėjusį ledonešį.
Apie pajudėjusį ledą kiek anksčiau socialiniuose tinkluose pranešė ir Smalininkų bei Skirsnemunės gyventojai. Jų įrašai leido manyti, kad ledų netrukus pajudės ir ties Jurbarku.
Po gana atšiaurios žiemos, kuri negailėjo nei šalčio, nei sniego, gyventojai su nerimu stebėjo situaciją prie upės. Dėl storos ledo dangos ir sukaupto sniego buvo baiminamasi, kad ledonešis gali sukelti didesnius potvynius.
Vis dėlto kol kas panašu, kad Jurbarko rajone didelio vandens išsiliejimo iš Nemuno vagos gali pavykti išvengti.
Nors ledonešis visuomet kelia tam tikrą riziką, kol kas situacija atrodo gana stabili. Vandens lygio kilimas nėra staigus, o ledų sangrūdų, galinčių smarkiai apsunkinti upės tėkmę, kol kas nefiksuojama. Tai leidžia tikėtis, kad pavasarinis atlydys šiemet praeis ramiau nei buvo baimintasi.
Gyventojams ledonešis tapo ne tik gamtos stichijos priminimu, bet ir savotišku reginiu. Prie Nemuno krantų penktadienį būriavosi šeimos, senjorai, jaunimas — daugelis fotografavo ir filmavo upe plaukiančias ledo lytis. Ne vienam tai buvo akimirka, simbolizuojanti žiemos pabaigą ir artėjantį tikrąjį pavasarį.
Specialistai primena, kad ledonešio metu gyventojai turėtų išlikti atsargūs ir nesibūriuoti pernelyg arti upės krantų, ypač ten, kur gruntas gali būti pažliugęs ar nestabilus. Taip pat rekomenduojama sekti oficialią informaciją apie vandens lygio pokyčius ir galimus pavojus.
