Pirmadienio vakarą Lietuvos dangų nušvietė nekasdienis dangaus reiškinys – Šiaurės pašvaistė, praneša meteorologas Gytis Valaika savo feisbuko puslapyje. „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Įspūdingai atrodė ir dangus prie Jurbarko. Kitoje Nemuno pusėje esančiuose Kiduliuose keletą nuotraukų padariusi Džiuljeta Ufartienė užfiksavo įspūdingą Šiaurės pašvaistės šokį.
Tiesa, pašvaistę pamatyti nebus taip lengva. Negana to, pirmadienį vakare debesų mažiau yra tik vakarų Lietuvoje, dėl to pašvaiste pasigrožėti pavyks tik ten.
„Norint kažką įžvelgti savo akimis reikia būti užmiestyje (o ne mieste) ir turėti atvirą šiaurinį horizontą, tuomet šiokią tokią šviesą turėtumėt pamatyti“, – rašoma pranešime.
Dangus pradeda švytėti skirtingomis spalvomis tuomet, kai iš Saulės atkeliavusios elektrinės dalelės – Saulės vėjas – susiduria su Žemės atmosferoje esančiais deguonies ir azoto atomais.
Šiaurės pašvaistė Šiaulių rajone / G. Stanelio nuotr.
„Atomus mes galime lyginti su stygomis. Skirtumas tik tas, kad atomas gali skambėti skirtingomis natomis arba skleisti skirtingas spalvas. Priklausomai nuo to, kaip smarkiai mes užgausime atomą. Tai deguonis gali švytėti žaliai, raudonai, priklausomai nuo to, kaip smarkiai susiduria atomai su kitomis dalelėmis. Azoto dalelės švyti mėlynai. Tad įvairūs dariniai galimi“, – anksčiau LRT.lt yra pasakojęs Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas.
Šiaurės pašvaistė Šiaulių rajone / G. Stanelio nuotr.
Nors Šiaurės pašvaistės įprastai matomos šiaurės Europoje, mokslininkų teigimu šiais metais, tarp sausio ir spalio, Saulės aktyvumas turėtų pasiekti 11-kos metų piką, todėl įspūdingais dangaus reiškiniais jau galime grožėtis ir Lietuvoje.
„Žinoma, pašvaistės geriausiai matomos ties poliariniais ratais, tačiau kai būna itin stiprios audros, jas galima matyti ir Italijoje, Graikijoje. Man regis, 2004 ar 2005 metais buvo labai stipri audra.
Apskritai, Šiaurės pašvaistė vidutinėse platumose, pavyzdžiui, Lietuvoje, nėra retas reiškinys. Itin retais atvejais žmonės gali ir labai toli į pietus ją pamatyti“, – sakė mokslininkas dr. V. Dobrovolskas.