Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kartu su Karšuvos rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininku Ričardu Juška lankydamasis Jurbarko rajone, ne atsitiktinai užsuko į Šimkaičių seniūnijos Paulių kaimo ūkininko, laikančio pieninių karvių bandą, Vyganto Baršausko fermas.
Susitiko su ūkininkais
Ministro nuomone, tokio dydžio mišrūs augalininkystės-pienininkystės ūkiai, laikantys nuo 50 iki 150 karvių, turi perspektyvą, gaus pačią didžiausią susietąją paramą. Ministras apžiūrėjo ūkį ir iš pirmųjų lūpų išgirdo vidutinio ūkininko, užsiauginančio daugumą ūkiui reikalingų pašarų, nuomonę, kas padeda, o kas kliudo panašių ūkių veiklai.
Rima ir Vygantas Baršauskai valdo per 100 hektarų nuosavos ir dar iš kaimo gyventojų nuomoja 130 ha žemės. Augina kukurūzus, miežius, rapsus, kviečius. Šiuo metu laiko apie 70 melžiamų karvių, kasdien primelžia iki pusantros tonos pieno, o jį parduoda „Žemaitijos pienui“. Ūkininkas turi zootechniko išsimokslinimą, todėl pats rūpinasi bandos veisliniu gerinimu, pieno kokybe. Karvės ūkyje išbūna 5–6 laktacijas.
Dėmesys – svarbiausioms problemoms
Pasak ūkininko, pienininkystės sektoriui išgyventi padeda išmokos. „Tai didelė paskata. Išsilaikom, išsaugom darbo vietas, samdome keturis vietos gyventojus“, – sakė V. Baršauskas ir su ministru aptarė ūkininkams svarbias pievų, išmokų, tręšimo, pieno supirkimo kainas, aplinkosaugos reikalavimus, kooperatyvus, išmokas už karves ir kitas problemas.
Ūkininkai pageidautų, kad ūkio veiklos elektroninio deklaravimo sistemos būtų paprastesnės. Dabar gi jos sudėtingos, ūkininkas, visą dieną atidirbęs ir kaip vadovas, ir kaip tiekėjas, ir šėrėjas, ir darbininkas, negali dar visą vakarą sėdėti prie kompiuterio. Be to, ūkininkai nėra IT specialistai, tad apskritai paprastesnė deklaravimo sistema būtų naudinga visiems. Ministras paminėjo, kad šia linkme bus dirbama. Mat kai kurie reikalavimai išties gal yra pertekliniai.
Jurbarko rajono, o ir daugumai Vakarų Lietuvos ūkininkų neaišku, ką reikės daryti su srutomis, kai nustatytu laiku dėl lietingų orų nespėjo laukuose išlaistyti ir įterpti srutų, o dabar rezervuarai pilnėja? Pasak ministro, savivaldybių ekstremalių situacijų centrai srutų išpylimo į laukus poreikį vertins individualiai kiekvienam ūkiui.
Probleminės situacijos
V. Baršauskas kalbėjo apie mobiliųjų skerdyklų poreikį, nes pasitaiko, kad sveikas gyvulys susižaloja, mat dabar jeigu gyvulys į sunkvežimį negali įeiti pats, jo niekas neima. Tad ūkininkui belieka laukti, kol gyvulys besikankindamas pats nugaiš arba ūkininkas paliekamas spręsti, kaip jį nuvežti į Rietavą utilizuoti.
Ūkininkas pabrėžė, kad reikalavimai dėl pievų atstatymo gali pakenkti jo ūkiui. Nekalbama apie lankas ir kitokias natūralias pievas, kurias ūkininkai šienauja, tačiau jei dirbamoje žemėje pasėjama pieva, tas plotas tampa kaip ir bevertis, o žemės per daug nėra. V. Baršauskas ministrui perdavė ūkininkų pageidavimą: ar būtų galima tokiems vidutiniams ūkininkams, kaip jis, neturintiems daug žemės, reikalavimą dėl nustatyto pievų ploto supaprastinti?
Aplankė Šeimos gerovės centrą
Tą pačią dieną K. Navickas ir R. Juška Smalininkuose apžiūrėjo asociacijos Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko sandora“ buvusio vaikų darželio patalpose įsteigtą Šeimos gerovės centrą. Šis centras yra pavyzdys, kaip veiklūs žmonės, sutelkę bendraminčių komandą, gali daryti stebuklus. Čia kartu yra ir vaikų dienos užimtumo vieta. Kasdien po pamokų į rengiamus užsiėmimus ateina apie dvidešimt vaikų.
Apleistas darželis buvo pardavinėjamas apie ketverius metus, tačiau niekam jo nereikėjo, kol pagaliau evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys nusprendė čia įsteigti Šeimos gerovės centrą, miestelyje sukurti darbo vietų, rengti vasaros stovyklas, suteikti pagalbą į Smalininkus atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams ir kitiems socialinės paramos reikalingiems žmonėms.
Parama panaudota tikslingai
Ministras domėjosi, kaip kunigui M. Kairiui pavyko gauti finansavimą. Mat „Jurbarko sandora“ jau nuo 2012 m. sėkmingai vysto įvairius socialinius projektus.
Už gautą paramą vien tik pagal vietos plėtros strategijos VVG „Nemunas“ vietos plėtros 2016–2023 m. priemonę „Neformalaus ugdymo gerinimas įtraukiant vaikus ir jaunimą į vietos bendruomenės organizavimą ir socialinės atskirties mažinimą“ organizuojamos vasaros poilsio stovyklos, neseniai patvirtintas projektas „Diakonijos socialinių paslaugų vystymas ir plėtra“, asociacija „Martyno žąsys“ įgyvendina VVG „Nemunas“ remiamą vietos plėtros strategijų priemonę „Bendradarbiavimo rėmimas vykdant regioninių produktų rinkodarą ir kuriant maisto grandinę „Nuo lauko iki stalo“. Bendradarbiavimas su vietos ūkininkais leido sukurti sėkmingai veikiančią trumpą maisto tiekimo grandinę ir pradėti socialinį verslą.
Užsiima įvairiapuse veikla
Kita sėkmės istorija – Girdžiuose veikianti Svajonės Vaicekauskienės mažoji bendrija „Sūrio džiazas“, įrodžiusi, kaip įvairiapusė veikla padeda vystyti ūkį ir atveria naujų galimybių – produktai čia pat gaminami iš šeimos ūkyje laikomų karvių pieno.
S. Vaicekauskienė sėkmingai įgyvendino Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto finansuojamą Lietuvos kaimo plėtros programos projektą ir per „Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimus 2023“ nominacijoje „Pažangus verslas“ tapo pirmos vietos laimėtoja. Įmonė dar labiau išplėtė veiklą – čia galima įsigyti ne tik prancūziškų, itališkų bei Girdžiuose sukurtų išskirtinių sūrių bei kitų pieno produktų, bet ir patekti į atnaujintose, puikiai įrengtose patalpose rengiamas visoje šalyje garsias edukacijas.
Sėkmingos įmonės – įkvepiantys pavyzdžiai
Tai jau ne pirmas ministro apsilankymas šioje įmonėje. „Šie sūrininkai – puikus pavyzdys, kaip sėkmingai gali veikti trumpos maisto tiekimo grandinės, iš kurių naudą gauna ir ūkininkai, ir vartotojai. Žemės ūkio ministerija trumpoms maisto tiekimo grandinėms vystyti skiria prioritetą, siekiame, kad vietos gamintojai intensyviau įsitrauktų į vietinę rinką ir tiektų savo produkciją maitinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms“, – sakė ministras.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pažymima itin didelė trumpų maisto tiekimo grandinių reikšmė. Joms skatinti numatoma 10 mln. eurų.
„Sūrio džiazas“ Girdžiuose – puikus trumpos maisto tiekimo grandinės pavyzdys.
