Nepilnamečiai karstosi stogais, svaiginasi iki sąmonės netekimo, žaloja save ir balansuoja ant žūties ribos. Tokia yra dažno jaunuolio taip trokštamo populiarumo kaina. Socialiniai tinklai virsta galinga jėga, įtraukiančia nepilnamečius. Kai kuriems ši jėga tapo pražūtinga. Iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantys iššūkiai, kuriais vaikai ir paaugliai viliojami įvairiose platformose, ilgainiui sudėtingėja ir stumia vaikus į realų pavojų. Specialistai situaciją vertina kaip rimtą ir pripažįsta, kad visiškai užkirsti kelio tokioms veikloms nepavyks, tačiau ieškoti būdų – būtina.
Neaiškios įvairių vaistų ar alkoholio dozės, buitinės chemijos ir automobilių pramonėje naudojamų skysčių gurkšniai, kvėpavimo sulaikymas iki sąmonės netekimo, žingsnis į važiuojamąją dalį artėjant automobiliui, pasivaikščiojimai ant aukščiausių miesto pastatų stogų ar bokštų viršūnių, šuolis iš važiuojančio traukinio vagono ir visa tai – transliuojama internete.
Anksčiau išvardyti veiksmai – tik keletas pastaruoju metu žaibiškai tarp vaikų ir paauglių socialiniuose tinkluose plintančių iššūkių.
Paaugliai įsitraukia į socialiniuose tinkluose plintančius iššūkius | Ekrano nuotr.
Skaudžios to iliustracijos gali būti neseni įvykiai Prienuose ir Kelmėje. Prienuose kovą mirė tam tikru cheminiu skysčiu apsinuodijusi nepilnametė. Medikai kovojo ir dėl dar vieno paauglio iš Prienų gyvybės, kuris buvo apsinuodijęs tokiu pat būdu. Jau tuomet buvo užsimenama, ar tokio minėtų nepilnamečių elgesio negalėjo paskatinti tam tikroje programėlėje plintantis raginimas ar vadinamasis iššūkis.
Netrukus po to, kai Kelmėje esančių namų kieme buvo rasta negyva vienuolikmetė, teisėsauga ėmėsi vertinti, ar mergaitė galėjo būti sukurstyta arba privesta prie savižudybės.
„Ji dalyvavo kažkokiame iššūkyje ar kažkas tokio buvo. Ji nenorėjo nusižudyti“, – tramdydami ašaras tuomet kalbėjo mergaitės artimieji.
Neatmetama, kad mažametė galimai vykdė jai duotus nurodymus, kurių sulaukė iššūkio metu socialinėje erdvėje.
Žvakė (asociatyvi nuotr.) | E. Blažio / LRT nuotr.
„Ką, tu negali? Silpnas?“
Tokių ir panašių pavyzdžių yra ir daugiau, užsienyje jau yra ir precedentų, kai programėlių kūrėjams gali tekti sėsti į teisiamųjų suolą dėl tragiškai pasibaigusių istorijų.
„Tai nėra žaidimas. Tai nėra nuotykis. Tai – tikras pavojus“, – neseniai socialiniame tinkle, bandydamas atkreipti suaugusiųjų dėmesį, rašė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis ir pridėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ant Plungėje esančio „Žemaitijos grūdų“ pastato stogo vaikšto du, tikėtina, nepilnamečiai.https://www.facebook.com/plugins/video.php?height=407&href=https%3A%2F%2Fwww.facebook.com%2Fdalius.peciulis%2Fvideos%2F2139535616507335%2F&show_text=false&width=560&t=0
D. Pečiulis LRT.lt teigė, kad suaugusiųjų dėmesį į socialiniuose tinkluose vis populiarėjantį iššūkį laipioti aukštų arba apleistų objektų stogais nusprendė atkreipti tada, kai pastebėjo jo plitimą. Internete D. Pečiulis teigė jau matęs ne vieną panašų vaizdo įrašą ir iš kitų Plungės vietų.
„Pats turiu „TikTok“, nes man aktualu pažiūrėti, kuo jaunimas gyvena, pats du jaunuolius auginu. Tai ten ir išmetė, pamačiau pažįstamus vietinius vaizdus – tiek „Žemaitijos grūdus“, tiek mūsų vadinamąjį televizijos bokštą, kai kuriuos buvusios gamyklos aukštus kaminus pusiau avarinės būklės. Pamačiau, kad jaunimas dalijasi tokiais ekstremaliais vaizdais, kur yra vienas žingsnis iki nelaimės. <…> Naujausias [iššūkis], kiek sužinojau iš jaunuolių, dabar yra šokinėjimas nuo važiuojančių traukinių vagonų“, – sakė D. Pečiulis ir pridūrė, kad tokia veikla, jo žiniomis, užsiiminėjo 11–13 metų amžiaus vaikai.
„TikTok“ | D. Umbraso / LRT nuotr.
Jis po šio įrašo internete sulaukė kitų tėvų žinučių, jog jau seniai buvo laikas atkreipti dėmesį į šią problemą, o kai kurie teigė, kad nė nebūtų pamanę, jog šiuolaikiniai paaugliai užsiima tokia pražūtinga veikla.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Klaipėdos AVPK) informavo, kad kovo pabaigoje sulaukė informacijos apie į privačioje teritorijoje esančius pastatus patenkančius ir ant stogų lipančius jaunuolius. Pareigūnams pavyko nustatyti taip besielgiančius paauglius.
„Pirmiausia nusitaikoma į vaikus, nes jie yra pažeidžiama visuomenės grupė. Paauglys yra paauglys. Dar dėliojasi jo vertybės ir pan. Be to, vaikams iš pradžių tai atrodo žaidimas, taip pat nori pasirodyti kietas prieš draugus, nes sakoma: „Ką, tu negali? Silpnas?“ Be abejo, kiekvienas nori parodyti, kad gali. <…> Iš pradžių tos užduotys būna lengvesnės, nes reikia įtraukti, vėliau sudėtingėja“, – sakė Klaipėdos miesto policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyriausioji tyrėja Audrutė Dunčienė.
Socialiniai tinklai ir paauglystė | „Pexels“ nuotr.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, jog iššūkis, kuris galėjo nusinešti mažametės gyvybę Kelmėje, pastaruoju metu plinta tarp nedidelio amžiaus vaikų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – vienuolikmečių, dvylikamečių.
Su moksleiviais apie socialinius tinklus neretai diskutuojanti pareigūnė pastebėjo, kad ši problema iš dalies primena telefoninių sukčių – daug kalbinamų žmonių tvirtina žinantys apie bandymus gudrauti, tačiau nusikaltėliams kasdien pavyksta rasti aukų.
Klaipėdos mieste nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl privedimo prie savižudybės ar sukurstymo nusižudyti. Tokio pobūdžio nusikalstama veika, anot pareigūnės, fiksuota tik kiek anksčiau – kai plito iššūkis, kuris tikslingai buvo nukreiptas į 11–16 metų amžiaus paauglius, turint tikslą pavergti jų pasąmonę, manipuliuoti jais ir įperšti „mirties kultą“. Tiesa, tąkart pavyko užbėgti nelaimei už akių, nes nepilnamečio mama pastebėjo vaiko stebimą transliaciją ir informavo policiją.
Policija (asociatyvi nuotr.) | D. Umbraso / LRT nuotr.
Pareigūnai pabrėžia, kad interneto platformose pastebėjus transliuojamus vaizdus, kai žalojamasi arba kitaip bandoma sau pakenkti, svarbiausia nebūti pasyviu stebėtoju ir reaguoti rimtai, nes tai nėra pramoga ar pokštas, o pasklidę vaizdai gali smarkiai pakenkti paaugliui.
Akcentuojama, kad savęs žalojimą skatinantys vaizdo klipai ypač pavojingi pažeidžiamiems nepilnamečiams, nes formuoja ne tik iškreiptą požiūrį į vertybes, bet ir sukelia tam tikrą priklausomybę.
Internete – ir mažamečių gausa
Panirti į socialinius tinklus, ten verdantį dažnai iškreiptą gyvenimą – nesudėtinga, nes, žinia, algoritmai veikia analizuodami žiūrimą ar ieškomą turinį ir netrukus vartotojui siūloma kone vien tai, kuo jis domisi daugiausia. Taip ir prikaustomas dėmesys.
Rengiant publikaciją pakako vos vieną dieną socialiniuose tinkluose panaršyti ieškant ten organizuojamų iššūkių ir netrukus jie užpildė visą vartotojo srautą.
Tiesa, ne visi tarp vaikų ir jaunuolių plintantys iššūkiai yra susiję su savižala, svaiginimusi ar kitais pavojais. Nemažai jaunuolių ir mažamečių jungiasi į nerimo nekeliančius šokio, dainavimo ir panašius iššūkius.
Socialiniai tinklai ir paauglystė | „Pexels“ nuotr.
Dauguma populiarių socialinių tinklų deklaruoja, kad paskyras leidžiama kurti tik ne jaunesniems nei daugmaž 13 metų paaugliams. Vis dėlto realybė yra kita – internete mirga gerokai jaunesnių vaikų profiliai.
Kelmės rajono psichikos sveikatos centro direktoriaus Roko Laurinaičio teigimu, internete savo paskyras turi nemažai aštuonmečių ar devynmečių.
„Vaikai į socialinius tinklus panyra daug anksčiau, nei yra tie minimalūs reikalavimai. Dažniausiai taisyklės socialiniuose tinkluose rodo, kad nuo 13 metų jais galima naudotis, tačiau puikiai žinome, kad vaikai jais naudojasi daug anksčiau. Dažnai vaikai turi ne vieną, o keletą skirtingų paskyrų, kurias gali naudoti skirtingiems tikslams – vieną rodydami tėvams, o kitas – slaptais tikslais ir tose anketose prisistatydami ne savo tikraisiais vardais ir amžiumi. Su tuo ir ateina visi pavojai, kad niekas nežinome, su kuo tie vaikai bendrauja. <…> Vaikai sąmoningai slepia, ką daro internete“, – sakė R. Laurinaitis.
Pražūtingas noras turėti bendraminčių
Specialistai aiškina, kad nepilnamečių polinkį jungtis atlikti vienokių ar kitokių užduočių skatina kelios priežastys, tarp ryškiausių – noras priklausyti tam tikrai bendraminčių grupei, siekis gauti dėmesio.
„Paaugliai skambina dėl įvairių socialinių problemų – vienišumo temos, kuri, manau, netiesiogiai, bet siejasi su tais iššūkiais. Tie vaikai, kurie yra labiau pažeidžiami dėl to vienišumo, dažniau įsivelia į įvairias manipuliacijas. Čia, manau, svarbu atsižvelgti į paauglystės etapą. Paaugliai turi prigimtinį poreikį, kuris būdingas šiam raidos etapui, kažkam priklausyti. Šis poreikis paauglystėje pasiekia piką ir socialiniuose tinkluose plintantys iššūkiai dažnai veikia kaip „priklausymo testai“ – jeigu priklausai tam iššūkiui, tai esi „vienas iš mūsų“, – sakė „Jaunimo linijos“ savanorė, „Vilnius sveikiau“ savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.
„Jaunimo linija” | A. Kaluževičiūtės nuotr.
Kalbėdami apie vienišumą paaugliai, anot G. Nausėdaitės, dažniau kalba apie ne apie buvimą vienam, o apie emocinės atskirties ir nesupratimo jausmą, todėl priklausymo tam tikrai grupei bendraamžių ir bendraminčių galimybė kurį laiką gali suteikti tam tikrą saugumo jausmą, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti tik saugumo iliuzija, o iš tiesų nepilnametis yra įtraukiamas į pavojingus „žaidimus“.
„Socialinių tinklų šiame amžiuje neuždrausi. Paaugliams tai yra labai svarbi socialinė erdvė, kurią, kaip ir suaugusieji, jie gali naudoti pakankamai konstruktyviais ir naudingais mums būdais. Suaugusieji turėtų atrasti būdą, kaip kalbėsi su savo vaikais. Su kiekvienu paaugliu, manau, tai yra skirtinga“, – sakė G. Nausėdaitė.
Neabejojama, kad įsakmus tonas, ultimatumai ar griežti draudimai sukels priešingą nei tikimasi paauglio reakciją ir situaciją tik pablogins, todėl tėvams patariama stiprinti ryšį su savo atžalomis ir apsišarvuoti empatija net ir tada, kai tam tikros nepilnamečio nuostatos gali nepatikti ar atrodyti klaidingos, nes toks bendravimas stiprina pasitikėjimą.
Konfliktas, pyktis, paauglystė | „Pexels“ nuotr.
Pastebėjus, kad vaikas jau įsitraukė į nepageidaujamą veiklą socialiniuose tinkluose, tėvams pirmiausia rekomenduojama suvokti, kad vaikui augant atsiras vis mažiau dalykų, kuriuos tėvai galės sukontroliuoti.
„Tikrai svarbu kalbėti su paaugliais apie tai, bet tėvai turi atrasti ramybę ir sau, kad kalbėtų ramiai, galėtų išgirsti, priimti informaciją, kurią sako paauglys. Jeigu tėvai bus labai susijaudinę ar supykę, paauglys užsisklęs ir toliau nepasakos, galbūt jausis kaltas. <…> Reikia pasakyti, jog „pastebėjau, kad vyksta tokie dalykai“, kad „man dėl tavęs neramu, norėčiau daugiau apie tai sužinoti“. Kai tėvai parodys rūpestį, savo nerimą, tai paaugliai tikrai bus linkę daugiau pasidalinti. Jeigu tėvai puls drausti, atimti ekranus, barti, paaugliai tiesiog užsidarys ir supras, kad dalykus turi daryti dar slapčiau“, – paaiškino „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė.
LRT RADIJO konferencijos „Kaip gerinti mūsų emocinę savijautą?“ diskusija apie nepagražintą tėvystės pusę, Jūratė Baltuškienė | D. Umbraso / LRT nuotr.
Anot pašnekovės, kol kas „Tėvų linija“ nesulaukia didelės bangos tėvų, sunerimusių dėl vaikų įsitraukimo į socialinius tinklus, skambučių.
Adrenalino ir dopamino medžioklė
Specialistai akcentuoja, kad socialiniuose tinkluose plintantys iššūkiai – tik vienas iš ten tūnančių pavojų. Internete galima susidurti ir su patyčiomis, nelegaliu turiniu, seksualiniu viliojimu.
Paramos vaikams centro psichologė-psichoterapeutė, projektų koordinatorė Veronika Lakis pastebėjo, kad vaikus ir paauglius įtraukia ne tiek internete plintantys iššūkiai, bet patys socialiniai tinklai. Be jau minėtos galimybės priklausyti bendraminčių grupei, traukiančios lindėti internete, pašnekovė išskiria ir dar vieną priežastį, prikaustančią prie ekrano, – adrenalino poreikis arba ribų išbandymas.
„Paauglystės metu smegenyse vyksta labai daug pokyčių ir vadinamasis sinapsinis genėjimas, kai smegenys daro tam tikrą reorganizaciją, tvarką, atrenka, kurių dalykų reikės, kurių nereikės ateityje, ir nunyksta sinapsiniai ryšiai, kurių nenaudojame. Visas šis procesas – lyg kelias per rekonstruojamą gatvę. Spūsčių labai daug. Panašiai ir paauglių smegenys. Paskutinė smegenų dalis, kuri išsivysto, – priekinė kaktinė skiltis, kuri yra atsakinga už impulsų kontrolę, pasekmių numatymą, rizikų numatymą, planavimą. Taigi čia yra kita priežastis – kritinis mąstymas tuo metu truputį atsijungia ir ypač atsijungia su grupės spaudimu“, – paaiškino V. Lakis.
Veronika Lakis | Asmeninio archyvo nuotr.
Pasak pašnekovės, socialiniai tinklai paveikiai įtraukia žmones dar ir dėl to, jog yra tarsi dopamino generatorius – kiekvienas patiktukas, peržiūros, kitų įvertinimai sukelia pasitenkinimą.
Situaciją pašnekovė vadina rimta, tačiau teigė nemananti, kad būdų padėti paaugliams nebėra. Kaip ir kiti specialistai, V. Lakis akcentavo bendravimo su vaiku svarbą, nuoširdų domėjimąsi vaiko veiklomis.
Taip pat pabrėžiama diskusijų ir susitarimų į gyvenimą įvedant naujus dalykus, pavyzdžiui, įsigyjant išmanųjį telefoną, būtinybė.
„Kvietimas diskutuoti apie tam tikras tarsi hipotetines situacijas labai skatina pasekmių numatymą, kai diskutuojame ramioje aplinkoje su vaikais. Lygiai taip pat labai svarbu turėti susitarimus, ką jie darytų, kai susiduria su pavojumi. Labai svarbi dalis, kad jie galėtų kreiptis į tėvus ar kitą patikimą suaugusį žmogų“, – kalbėjo V. Lakis.
Apie tai, kad vaikas įsitraukė į pavojingas veiklas, signalizuoja staigūs elgesio pasikeitimai – uždarumas, paslaptingumas, nerimastingumas, streso požymiai, miego ar apetito sutrikimai, specifiško žargono atsiradimas, randai, mėlynės.
Vaikų ir paauglių akyse – marginalų šou
Kaip žinoma, socialiniuose tinkluose viena po kitos kyla vis naujos „žvaigždės“. Dalis šių suaugusių žmonių kelią į žinomumą skinasi dalindamiesi anaiptol ne vertingu ar teigiamai įkvepiančiu turiniu, o šokiruojančiais vaizdais.
Socialiniai tinklai | E. Blažio / LRT nuotr.
Neseniai vienas tokių pasižymėjo išsikėlęs sau iššūkį suvalgyti savo paties išmatų. Tai, kaip vykdo šį iššūkį, žmogus transliavo gyvai, o transliaciją žiūrėjo keliasdešimt tūkstančių socialinio tinklo vartotojų.
Ir tai yra tik vienas iš daugybės ribas peržengiančių interneto žvaigždės iššūkių. Socialiniuose tinkluose netrūksta ir išgertuvių, apsvaigusių asmenų kivirčų vaizdo įrašų, besiliejančių grasinimų, patyčių, net įsiveržimų į svetimus namus atvejų transliacijų, pornografinio pobūdžio vaizdo įrašų.
Visus šiuos vaizdus be jokių ribojimų randa ir stebi, kaip jau anksčiau minėta, kur kas jaunesni vaikai nei 13 metų.
Klaipėdos miesto policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyriausioji tyrėja A. Dunčienė teigė, jog jai teko bendrauti su paaugliais apie socialiniuose tinkluose itin populiarų vartotoją Maybachu.
„Kalbėjau su 10–12 metų vaikais. Jiems tiesiog įdomu, tarsi juokas. Be abejo, jie to nedarytų, ką daro jis, ką valgo jis. Bent taip sako, kad supranta, kad tai yra nesąmonė, absurdas, bet jiems visai smagu stebėti, pasijuokti, pasityčioti tarpusavyje iš jo. Sako, kad nesektų tokiu pavyzdžiu, bet kodėl nepasijuokus“, – pasakojo pareigūnė.
Australijoje svarstoma uždrausti naudotis socialiniais tinklais iki 16 m. | AP nuotr.
Vis dėlto „Jaunimo linijos“ savanorė G. Nausėdaitė neatmeta, kad tokie suaugusiųjų pasirodymai socialiniuose tinkluose, prikaustantys tūkstančių sekėjų dėmesį, o vėliau tampantys diskusijų objektais, neabejotinai gali paskatinti paauglius sekti tokiu populiarumo keliu.
Tokio scenarijaus neatmeta ir Paramos vaikams centro psichologė-psichoterapeutė, projektų koordinatorė V. Lakis.
„Jie mokosi ir mokosi įvairių dalykų. Taip, kaip jie mokosi iš realių žmonių – mokytojų, tėvų, mentorių, vyresnių brolių ar seserų, lygiai taip pat tą elgesio modelio pavyzdžio vietą užima socialinių tinklų veikėjai. Jie yra populiarūs, tai vaikams, paaugliams yra žinia, kad tai yra kažkas siektino, ir jie tai kaip pavyzdį, kaip modelį naudoja. Aišku, kad tas labai paveikia“, – sakė V. Lakis.
Oksfordo universiteto Eksperimentinės psichologijos ir Psichiatrijos departamentų mokslininkė Simona Skripkauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad visi vaikai yra skirtingi, tad ir išvystus vaizdus vertina skirtingai.
„Vienas aštuonmetis žiūrės ir sakys: „Na ir durniai.“ O kitas žiūrės ir sakys: „O, kaip juokinga, kaip įdomu.“ Nėra taip, kad pamatysi vaizdo įrašą ir staiga tai nulems tavo mąstymą ir veiklas. Viskas vyksta bendresniame kontekste. Tai priklauso nuo to, kas vyksta vaiko namuose, kodėl tie vaizdo įrašai yra matomi. Kitas klausimas, ar tokie vaizdo įrašai apskritai turėtų būti. Nėra bendro atsakymo, kaip vaikas į tai reaguos, bet yra vaikų, kuriems tai suveiktų kaip paskatinimo elementas“, – sakė S. Skripkauskaitė.
Rizika – amžina paauglių gyvenimo dalis
Socialiniuose tinkluose plintantys iššūkiai kinta labai greitai, todėl bent jau kol kas nėra daug ir išsamių mokslininkų tyrimų apie tai, kodėl paaugliai į juos įsitraukia ir kokie yra to rezultatai, pasekmės.
Vis dėlto Oksfordo universiteto Eksperimentinės psichologijos ir Psichiatrijos departamentų mokslininkė S. Skripkauskaitė, kuri gilinasi į socialinių tinklų ir paauglių temas, pastebėjo, kad apskritai įvairių iššūkių plitimas tarp paauglių nėra nauja tendencija. Dabar nauja yra tik tai, kad ši veikla persikėlė į socialinius tinklus ir tapo gerai matoma.
„Internetiniai iššūkiai yra gana nauja, bet paauglių polinkis į riziką ne internete nėra toks naujas dalykas. Prieš internetą tai priklausė bendrai rizikos sričiai, kuri apima tokius dalykus kaip alkoholio vartojimas, seksualinės veiklos, neatsakingas vairavimas ir panašūs dalykai. Elgesio ir mąstymo principai, kurie po visu tuo slypi, yra panašūs. Supratimą apie polinkį į rizikas mes tikrai turime. Dešimtis metų žiūrima į tai, kodėl paaugliai yra linkę į tas veiklas“, – sakė S. Skripkauskaitė.
Socialiniai tinklai | „Shutterstock“ nuotr.
Žinoma, kad paaugliai daugiau nei jaunesni vaikai ar suaugę yra linkę į rizikingas veiklas ir tai nebūtinai yra dėl to, kad jie nesupranta, ką daro.
Tiesa, bėgant laikui rizikingas paauglių elgesys keičiasi. Dabar, palyginti su 1980–1990 m., yra pastebimai sumenkęs itin jaunų mamų skaičius, nes anuomet paaugliai, pasižymintys rizikingu elgesiu, linkdavo į seksualines veiklas, narkotikų, alkoholio, tabako vartojimą.
„Šiuo metu turime internetinius iššūkius, bet realiai tai yra senas dalykas. Tiesiog tai paplito internete“, – teigė mokslininkė.
Anot S. Skripkauskaitės, neretai paaugliai, įsitraukdami į rizikingas veiklas, supranta, ką daro, ir netgi kartais mato didesnę riziką nei suaugęs žmogus, tačiau savo veiksmus tęsia.
„Vyksta keli procesai: kainos ir naudos vertinimas. Kiek tai yra rizikinga veikla ir kiek tai man atneš kažką gero. Tą sveriame ir nusprendžiame, ar verta rizikuoti, ar ne. Tai yra įprastas principas, kuris taikomas kone kiekvienai veiklai. Klausimas daug metų tyrinėjamas iš įvairių kampų ir teorijos buvo skirtingos. Gal jie ne taip riziką įvertina, bet atrodo, kad gana vienareikšmiškai tyrimai rodo, kad tai nėra tiesa. Gal jiems ta rizika yra vertesnė. Atrodo, kad to vertingumo klausime ir slypi skirtumai“, – dėstė mokslininkė.
Socialiniai tinklai (asociatyvi nuotr.) | Anthony Hortin / Unsplash nuotr.
Nežinomas atsakymas į klausimą, ar į socialiniuose tinkluose plintančius iššūkius paaugliai įsitraukia aktyviau nei iki jiems egzistavus ne internete, tačiau remiantis teorija, kad didesnis palaikymas tokį elgesį skatina, galima manyti, kad socialinių tinklų suteikiama platesnės sklaidos galimybė gali didinti paauglių įsitraukimą.
S. Skripkauskaitė teigė nemananti, kad įmanoma visiškai užkirsti kelią paauglių polinkiui įsitraukti į pavojingas veiklas, tačiau pabrėžė, kad tikrai galima siekti nukreipti paauglius į menkesnės arba labiau prognozuojamos rizikos veiklas.
Pasak pašnekovės, yra keli lygiai veiksmų, kaip galima bandyti kiek švelninti situaciją: dirbant su konkrečiu vaiku, paaugliais, kaip visuomenės grupe, tėvų ir kitų suaugusiųjų elgesio modeliais, o aukščiausias lygmuo – valstybės mastu priimami sprendimai.
„Tai yra susiję su biologiniais pokyčiais ir neįmanoma pagreitinti brandos. <…> Svarbu dirbti su vaikais tiesiogiai ir padėti jiems subręsti ir įvertinti tuos pavojus greičiau. <…> Individualiai galima padėti vaikams suprasti riziką, kodėl jie vienaip ar kitaip veikia, ką tai gali reikšti ir pan., kartu bandyti rasti metodus, kurie patenkintų tuos pačius poreikius, bet nėra gal tiek rizikingi. Rasti kažkokius kitus hobius, kurie irgi yra gerai, irgi yra smagu, bet nėra tiek rizikingi“, – kalbėjo mokslininkė.
Socialiniai tinklai | „Shutterstock“ nuotr.
Paprastai tariant, būtina ieškoti būdų patenkinti vaikų adrenalino poreikį mažiau pavojingais būdais. Vieniems šį poreikį gali patenkinti vaizdo žaidimai ar sportinės veiklos, kitiems gali prireikti ir šuolio parašiutu.
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad anaiptol ne visi internete plintantys iššūkiai yra pavojingi ir žalingi – įvairūs dainavimo, šokio iššūkiai suteikia tą patį efektą – išskiriamas dopaminas, jaučiamas pripažinimas, priklausymas bendraminčių grupei, tačiau nedaro žalos.
Veikiant kolektyviniu lygiu tikslas yra pakeisti paauglių, kaip tam tikros grupės, požiūrį į nepageidaujamą elgesį. Panašus toks pokytis per daug metų yra įvykęs vertinant ankstyvąją motinystę, rūkymą ir pan.
Siekiant minėtų permainų bet kuriame lygyje gali įsitraukti tėvai, mokytojai. Valdžiai ir politikams, socialinių tinklų atstovams lieka pareiga imtis amžiaus cenzo kontrolės, algoritmų sekimo ir pan.
S. Skripkauskaitė akcentuoja, kad socialinių tinklų vienareikšmiškai negalima nei nuteisti, nei išteisinti, mat jų poveikis priklauso ir nuo vaiko aplinkos konteksto. Kartais socialiniai tinklai gali būti langas į geresnes vietas, bendraminčių ratus, tačiau tai taip pat gali būti pražūtingas liūnas.
