Lietuvių liaudies sarkazmui, kad degantis svetimas tvartas – džiaugsmas kaimynui – ateina galas. Planuojama, kad iki 2016 m. sausio 1 d. nestatutinių kaimo ugniagesių sumažės, o gaisrus gesins specialiai apmokyti savanoriai. Jei reforma pavyks, gyventojai bent teoriškai turėtų jaustis saugiau – ugniagesių pajėgų pagausės, bus atidaryti du papildomi padaliniai Viešvilėje ir Seredžiuje.
Pokyčiai neišvengiami
Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stasys Pocius tikina, kad pokyčiai neišvengiami. Pirmiausia, pasikeitė priešgaisrinės saugos įstatymas, kuriame numatyta, kad kiekvienoje kaimo ugniagesių komandoje nuolat budės vienas etatinis ugniagesys, o atsitikus nelaimei jam talkins specialiai apmokyti savanoriai.
Antra, paaiškėjo, kad užtikrinti nuolatinio dviejų etatinių ugniagesių budėjimo visose dabar esančiose penkiose komandose neįmanoma, nes biudžete trūksta lėšų. Todėl Lietuvoje nuspręsta pasiremti kitų šalių patirtimi formuojant mišrias profesionalių ir savanorių ugniagesių komandas.
S. Pocius neslepia, kad įgyvendinus reformą darbo neteks maždaug 20 iš dabar dirbančių 45 kaimo ugniagesių.
„Svarbu vertinti ne tik plikus skaičius. Niekas nieko nepuls masiškai atleidinėti. Yra pensinio amžiaus ugniagesių, kuriems per šešiasdešimt, yra ir tokių, kuriems galbūt sveikata nelabai leis artimiausiu metu tinkamai atlikti tokį darbą. Etatų mažinimas nemalonus, tačiau toli gražu nebus toks skausmingas, kaip kartais bandoma parodyti“, – kalbėjo S. Pocius.
Mechanizmas neaiškus
Kaip dirbs savanoriai ugniagesiai, koks atlygis jiems bus siūlomas, kokiomis sąlygomis jie turės prisistatyti į gaisravietę – kol kas neaišku. Labiausiai tikėtina, kad kilus gaisrui kiekvienas jų asmeniškai gaus pranešimą, kad reikia pagalbos, ir skubiai vyks į nelaimės vietą. Čia savanorių lauks atvykęs automobilis su etatiniu ugniagesiu.
„Į gaisrą atvažiavęs automobilis atgabens visą savanoriams reikalingą įrangą bei aprangą. Atvažiavę jie iškart persirengs ir pradės gesinti ugnį. Visi savanoriai bus tinkamai apmokyti, kad galėtų atlikti savo darbą. Žinoma, tikimės, kad prie savanorių prisijungs bent dalis dabar dirbančių tarnybos ugniagesių“, – ateities gaires brėžė S. Pocius.
Saugos pakraščius
Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus taip pat viliasi, kad žmonės neliks abejingi savo ir kaimynų saugumui. Surinkus pakankamai savanorių planuojama miesteliuose turėti ne penkias, o septynias ugniagesių komandas. Dvi naujosios turėtų būti įsteigtos tolimiausiuose rajono pakraščiuose – Viešvilėje ir Seredžiuje.
„Mūsų tarnyba kartu su rajono priešgaisrine tarnyba pakankamai operatyviai gali nuvykti į bet kurią rajono vietą. Tačiau neramu dėl Viešvilės ir Seredžiaus. Žinoma, Seredžių dengia ir Vilkijos (Kauno r.) komanda, tačiau po reformos tenai ugniagesių gali nelikti, privalome patys užtikrinti saugumą rajone“, – tikino viršininkas.
T. Statkus reformoje įžiūri ne tik teigiamus sistemos pasikeitimus, bet ir gerus visuomenės pokyčius. Pareigūnas įsitikinęs, kad kaimų žmonės atidžiau įsiklausys į reikalą išmanančių kaimynų, o ne svetimų ugniagesių patarimus ar paliepimus išsivalyti kaminus, nedeginti netinkamose vietose laužų ir kitaip vengti nelaimių.
„Žmonės turi tapti pilietiški ir suprasti, kad tai, kas vyksta aplink, privalo rūpėti visiems. Tik tada gyvensime padorioje vakarietiškoje visuomenėje. Todėl visus norinčius tapti savanoriais kviečiu drąsiai kreiptis į mane ar kolegas iš rajono tarnybos“, – tikina T. Statkus.
Apsisprendė po gaisro
Vienas būsimų savanorių – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys. Vyras tikina, kad pasirinko būti savanoriu ugniagesiu ne tik dėl skaudžių gyvenimo pamokų.
„Mačiau, kaip degė brolio namas. Turėdamas atitinkamų įgūdžių tikrai būčiau galėjęs padėti ugniagesiams. Tačiau tą kartą tiesiog teko stovėti ir žiūrėti. Gaila, kad savanorystė Lietuvoje dar tik įleidžia šaknis, nes net kaimyninėje Lenkijoje ar Vokietijoje būti savanoriu – garbė“, – apie savo pasirinkimą aiškino A. Šašys.
Savanorių pakanka
Raudonė – viena iš seniūnijų, kur savanoriai jau surinkti. Seniūnas Česlovas Meškauskas tikina, kad įkalbinėti žmonių tapti savanoriais ugniagesiais ilgai nereikėjo. Pirmiausia atsiliepė vyrai, kurie ir šiaip nutikus nelaimei nelieka abejingi, visada padeda kaimynams.
„Vykau pas rimtus žmones, kalbėjomės, tarėmės, kad kiekviename didesniame kaime būtų po savanorį ugniagesį. Žmonės supranta, kad tai – garbės reikalas, tik tarnyba turės pasirūpinti, kad jie būtų apmokyti, suteiktos visos priemonės, apranga. Jei tai bus išpildyta, vyrai tikrai sąžiningai atliks pareigą bendruomenei“, – sakė Č. Meškauskas.
Lukas PILECKAS
