Prekių ženklai šiandien nebėra tik logotipas ar šūkis. Jie – tai balsas. Tonas. Požiūris. Ir kiekvieną kartą, kai šis balsas prabyla nauja kalba, jis turi skambėti taip, kad vietinis klientas ne tik suprastų, bet ir pajustų. Lyg kalbėtų su pažįstamu, o ne su automatiškai išversta svetainės versija.
Bet kaip tai padaryti? Ir kodėl vienas neteisingai išverstas sakinys gali viską sugadinti?
Kiekviena rinka – savas tonas
Anglų kalba dažnai laisva, draugiška, kartais net šiek tiek žaisminga. Tuo tarpu vokiečių rinkoje tai gali atrodyti neprofesionalu. Skandinavijoje tonas dažniausiai neutralus, bet tiesus. Pietų Europoje – šiltesnis, emocionalesnis. Jeigu to neįvertinate, rizikuojate sukurti nesusikalbėjimą, kuris brangiai kainuoja.
Tarkim, jūsų prekių ženklas jaunatviškas, inovatyvus, šiek tiek maištaujantis. Lietuvoje tai gali būti puikus akcentas – čia gerai veikia šmaikštumas ir laisvumas. Bet jei tas pats tekstas būtų pažodžiui išverstas į prancūzų ar japonų kalbas, rezultatas gali būti atstumiantis ar net žeidžiantis.
Kas iš tikrųjų yra „geras vertimas“?
Tai ne tik žodžių perkėlimas iš vienos kalbos į kitą. Geras vertimas – tai gebėjimas išlaikyti prekių ženklo balsą ir toną, kartu prisitaikant prie vietinės auditorijos normų.
- Tonas turi likti toks pat – nesvarbu, ar tekstas angliškas, ar portugalų.
- Žinutės aiškumas neturi nukentėti dėl sudėtingų konstrukcijų ar pažodinių vertimų.
- Emocinis atspalvis turi būti atpažįstamas – net jei žodžiai kitokie.
Gerai išverstas tekstas neskamba kaip „vertimas“. Jis skamba kaip natūralus, vietinei rinkai sukurtas turinys.
Kaip tai daro įtaką jūsų įvaizdį?
Kai vertimas atliktas atsainiai, klientas tai pajunta iškart. Nežinote, kodėl bounce rate šokinėja virš 80 %? Gali būti, kad svetainė skamba taip, lyg ją būtų parašęs Google Translate su perdegusiu humoro jausmu.
Bet kai viskas suderinta – kai tekstas sklandus, tonas natūralus, o kreipiniai atitinka auditorijos lūkesčius – prekių ženklas tampa ne svetimas, o savas. Ir būtent tai kuria pasitikėjimą.
O ką daryti, jei norite įeiti į kelias rinkas?
Viena universali žinutė visoms rinkoms – tai mitas. Net jei jūsų vertimo biuras turi „vieną failą visiems“, vis tiek reikia pritaikymo. Tai reiškia:
- atskiras raktažodžių tyrimas kiekvienai rinkai (ypač jei kalbate apie SEO);
- kreipinių ir tono pritaikymas (pvz., „tu“ vs „jūs“);
- kultūrinių niuansų žinojimas – spalvos, humoras, net vardų naudojimas.
Be to, reikia žmonių – ne tik vertėjų, bet ir redaktorių, kurie išmano konkrečios kalbos stilių, žodyną, net žargoną, jei tai tinka prekės ženklui.
Ieškote patikimo partnerio?
Jeigu ieškote vertimo paslaugų Vilniuje, rinkitės tuos, kurie ne tik verčia žodžius, bet supranta jūsų prekinį ženklą. Vertėjas turi tapti tarsi jūsų komandos dalimi – suvokti, kas jūs esate, ką norite pasakyti ir kaip tai turi nuskambėti konkrečioje rinkoje.
Vertimas yra daugiau nei kalbinis tiltas. Tai būdas perduoti prekių ženklo esmę, asmenybę ir požiūrį. Rinkos skiriasi, bet vertybės – tokios kaip aiškumas, pagarba auditorijai, nuoseklumas – yra universalios. Ir būtent geras vertimas padeda jas išlaikyti.
Prekės ženklas, kalbantis kiekvieno kliento kalba – ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme – tampa konkurencinis pranašumas, kurio negalima automatiškai sugeneruoti. Jį reikia išversti. Teisingai.
