Terminas „optometrija” kilęs iš graikiškų žodžių opsis (žiūrėti) ir metron (matas, taisyklė), todėl pažodžiui reiškia regėjimo matavimą.Per pastaruosius kelis šimtus metų kuklus akių testas nuėjo ilgą kelią, todėl nusprendėme jus supažindinti su tuo, kaip kito regėjimo patikrinimas. Jis prasideda daug seniau, nei galvojate.
Ankstyvieji akių tyrimai
Jau 2000 m. prieš Kristų buvo minimi pacientai, sergantys akių „ligomis”, kurias manoma galėjo gydyti gydytojai. Įdomu tai, kad Hamurabio kodeksuose gydytojams, atlikusiems operacijas, dėl kurių buvo prarasta akis, buvo numatytos griežtos bausmės, pavyzdžiui, rankų nukirtimas. Tais laikais suvokiamoms ligoms gydyti buvo naudojami primityvūs peiliai ir ietys, o pasenę metodai, tokie kaip užkalbėjimai ir mediniai ar akmeniniai įrankiai, buvo naudojami itin dažnai. Kaip ir dauguma procesų tais laikais, daug kas buvo palikta dievų rankoms.
Ankstyvasis mokslas apie regėjimą
- Vienas iš svarbiausių istorinių optometrijos atradimų buvo maždaug 450 m. prieš Kristų, kuomet filosofas Alkmeonas atrado regos nervą ir jo ryšį su smegenimis. 280 m. pr. m. e. Euklidas rašė apie šviesos sklidimą linijomis. Vėliau, 150 m. po Kristaus, Ptolemėjas išmatavo oro ir vandens atspindžio ir kritimo kampus.
- Per kitus 800 metų oftalmologija ir optometrija palaipsniui tobulėjo, nes buvo pradėta rimtai tyrinėti žmogaus anatomija. Įdomu tai, kad nors ir netobuli, šie raštai buvo mokslo pagrindas net iki XVII a. pradžios!
- Iki 1611 m. mokslininkai Johannesas Kepleris ir Christophas Scheineris rašė apie tai, kaip veikia lęšiai, prizmės ir veidrodžiai. Jie taip pat rašė apie naujus optinius stebėjimus, tarp kurių buvo ir dvigubos diafragmos principas, kuris naudojamas ir šiandien. Tęsdamas akinių mokslo istoriją, 1784 m. Benjaminas Franklinas išrado bifokalinius lęšius.
Šiuolaikiškesni moksliniai tyrimai
XIX a. pagaliau pradėta geriau suprasti akies anatomiją, o 1801 m. Thomas Youngas pirmasis išmatavo astigmatizmą. Iki 1827 m. Džordžas Biddelis Airis (George Biddel Airy) tapo pirmuoju žmogumi, panaudojusių lęšį šiai būklei koreguoti.
- Pirmasis oftalmoskopas
Dabar akių patikra dažniausiai prasideda nuo įdėmios jūsų akių dugno apžiūros, tam naudodama, greičiausiai visiems akių problemų turintiems žmonėms pažįstama, mažą lazdelę su šviesa – oftalmoskopas, kuris jau daugiau kaip 150 metų yra pagrindinis ir vienas svarbiausių akių tyrimų dalių.
Oftalmoskopą 1851 m. išrado vokietis – Hermanas von Helmholtzas, ir taip padarė revoliuciją akių priežiūroje. Helmholcas, kaip ir Kepleris, buvo daugialypis mokslininkas, padaręs svarbių atradimų akustikos, nervų fiziologijos ir mechanikos srityse. Tačiau būtent dėl savo oftalmoskopo jis per vieną naktį tapo superžvaigžde. Įdomus faktai tai, kad Helmholcas net atsitiktinai padarė įtaką kitam dideliam išradimui. Kai sutrikęs Aleksandras Grehemas Bellas neteisingai perskaitė vieną iš Helmholco mokslinių straipsnių vokiečių kalba, tai padėjo škotų išradėjui išvystyti idėją, dėl kurios atsirado telefonas.
- Teksto skaitymo lentelės
Dar vienas ilgametis akių patikrinimo elementas yra legendinė Sneleno akių diagrama. Ją pažįstate iš karto – tai eilutės atsitiktinių raidžių baltame fone, o kiekviena žemesnė eilutė vis mažesnė. Šią diagramą 1862 m. sugalvojo Hermanas Snelenas, ir ji iš karto patiko akių patikrą atliekantiems žmonėms, nes tai buvo greitas ir paprastas būdas įvertinti paciento regėjimą.
Tiesa, Jau senovės civilizacijos turėjo savo būdą tikrinti regėjimą ir naudoti šiuolaikinę Sneleno diagramos versiją – žvelgdavo į naktinį dangų ir atpažindavo žvaigždynus. Jei negalėjo įžiūrėti Didžiųjų Grįžulo Ratų, galbūt buvo galima suprast, kad tas žmogus nebus geriausias medžioklės partneris. Dviejų žvaigždžių – Mizaro ir Alkoro (Didžiojo kareivio rankenos) atskyrimas sudarė „arabų akies testą”, pirmąjį užfiksuotą bandymą išmatuoti žmogaus regėjimo savybes.
- Regėjimo aštrumas
Regėjimo aštrumas – tai terminas, kuriuo apibūdinamas aiškus regėjimas. Pirmą kartą šis terminas pradėtas vartoti 1843 m. Vokietijoje Heinricho Kuechlerio moksliniame darbe. Jis sukūrė standartizuotą akių tyrimo testą su trimis skirtingomis lentelėmis. 1854 m. Vienos okulistas Eduardas von Jaxtthalas prisidėjo prie šios diagramos atsiradimo, sukurdamas skaitymo pavyzdžius ir pakeistus šriftus.
Pirmoji regos diagrama, kuri iš tiesų standartizavo testus, atsirado 1862 m., o 1888 m. Edmundas Landoltas pristatė dabartinį tarptautinį šių testų standartą. 1984 m. Tarptautinė oftalmologijos taryba atsižvelgė į visus istorinius pokyčius ir sukūrė naują 20/20 regėjimo standartą, kuris galioja iki šiol.
- Tinklainės nuotraukos
Šiandieniniais laikais turime fotoaparatus, kuriais galima padaryti išsamias akies užpakalinės dalies nuotraukas. O pirmą kartą šis techninis pasiekimas įvyko 1926 m., tačiau įprastu tapo tik po daugelio metų. Dabar visi optikos specialistai rekomenduoja atlikti tinklainės nuotraukas, ypač tinklainės nuotraukas diabetinei retinopatijai nustatyti. Daugiau apie šią ligą galite skaityti paspaudę čia.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Škotijoje išrastas „Optomap” yra dar vienas žingsnis toliau nei standartinė tinklainės fotografija, nes leidžia matyti tinklainę plačiu kampu. „Optomap” gali užfiksuoti iki 80 % tinklainės, o standartinė tinklainės kamera – 45 %.
Taip pat galime užfiksuoti 3D akies vaizdus. OCT – optinė koherentinė tomografija – padeda anksti nustatyti glaukomą ir geltonosios dėmės degeneraciją.
Apibendrinant galima teigti, kad akių patikros srityje per daugelį metų įvyko didžiulė pažanga ir transformacijos, sukėlusios revoliuciją akių ligų nustatymo ir gydymo srityje. Anksčiau akių patikra pirmiausia buvo grindžiama rankiniu tyrimu ir subjektyviais vertinimais, kuriuos dažnai ribojo tyrimus atliekančio oftalmologo ar optometristo kompetencija. Tačiau, atsiradus šiuolaikinėms technologijoms, akių patikros srityje įvyko spartūs žingsniai į priekį. Nuo tradicinių metodų iki pažangiausių technologijų – akių patikros pažanga labai pagerino mūsų gebėjimą diagnozuoti ir gydyti akių ligas, galiausiai pagerindama bendrą žmonių akių sveikatą visame pasaulyje.
