Atidesni naujienų skaitytojai tikriausiai jau atkreipė dėmesį į nuolat pasirodančius pranešimus apie tai, kad sustiprėjęs vėjas mažino didmenines elektros kainas, arba priešingai – susilpnėjęs vėjas prisidėjo prie elektros brangimo. Kaip vėjas siejasi su elektros kainomis? Ir kodėl kuo toliau, tuo labiau pranešimus apie stiprų vėją Lietuvos gyventojai priims kaip teigiamas naujienas?
„Išaugusi vėjo elektrinių generacija užtikrino mažėjančias vidutines savaitės elektros kainas“ – tai sakinys iš elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ lapkričio 11 d. pranešimo. O štai lapkričio pradžioje bendrovė pranešė: „Ilgąjį Vėlinių savaitgalį – rekordinė vėjo elektrinių generacija, elektros kaina praėjusią savaitę mažėjo 55 procentais“.
Tokių naujienų dar neseniai buvo mažai, tačiau dabar jos dažnėja, o ateityje jų matysim dar daugiau. Taip yra, nes Lietuva įsikinkė vėją ir jį pavertė pagrindiniu elektros gamintoju šalyje. Štai pavyzdys – spalį mes patys pasigaminome apie 59 proc. visos šalyje suvartotos elektros. Ir kone pusę šio kiekio pagamino vėjas.
Taigi, kuo stipriau ir ilgiau pučia vėjas, tuo daugiau elektros pasigaminame patys. Ir kuo daugiau elektros pasigaminame patys, tuo mažiau jos perkame iš užsienio ir tuo labiau ji turėtų pigti.
Štai konkretus pavyzdys – rugsėjo 28 d. Lietuvoje po ilgo laiko elektros kainos buvo žemesnes nei Suomijoje, kuri garsėja pigia elektra. Ir taip įvyko dėl to, kad į tinklą buvo įjungta dalis didžiausio Baltijos šalyse sausomos vėjo elektrinių parko. Jį Kelmės rajone stato „Ignitis grupė“. Kadangi tądien buvo savaitgalis, taigi elektros suvartojama mažiau, o diena pasitaikė vėjuota, Lietuva visą parą veikė kaip perteklinė sistema ir tai atsispindėjo biržos kainose. Tačiau, kad ir kokie dideli bebūtų vėjo parkai sausumoje, jie nublanksta prieš tokius parkus jūroje.
Visi buvę mūsų pajūryje norom-nenorom turėjo pajusti, kad tai ne tik graži, bet ir labai vėjuota vieta. Būtent todėl Lietuva suplanavo jūroje statyti du didžiulius jūrinio vėjo parkus. Pirmojo parko statybų konkursą jau laimėjo „Ignitis grupė“. Per ateinančius penkerius metus ji Baltijoje pastatys iki 55 vėjo turbinų. Ir tai bus milžiniški statiniai – kiekvienos aukštis šiek tiek viršys Vilniaus TV bokštą.
Skaičiuojama, kad šitame parke bus pagaminama maždaug ketvirtis visos Lietuvai reikalingos elektros. Dar antra tiek bus pagaminta antrajame tokiame parke – jo statybų konkursas buvo paskelbtas tik ką. Priešingai nei sausumoje, vėjas jūroje pučia kone nuolat, tad ir čia iškilsiančios elektrinės beveik niekada nestovės be darbo.
Jūrinio vėjo elektrinių parkas turėtų būti ne tik įspūdingas, bet ir naudingas mūsų piniginėms. Nes kuo labiau vėjai suks elektrinių mentes, tuo greičiau pasieksime elektros gamybos perteklių Lietuvoje, o visa tai reiškia žemas elektros kainas mums visiems – tiek gyventojams, tiek didžiąją elektros dalį suvartojantiems verslams.
Likusią perteklinę elektros energiją galima parduoti. Juolab, kad jos itin reikės Vokietijoje – ES atsisakant taršios energetikos šios šalies pramonei reikės labai daug elektros energijos – daugiau nei ji pajėgi pasigaminti.
Tad vėjas yra geriausias darbininkas visame Lietuvos energetikos sektoriuje. Galbūt ne visada jis bus malonus, ypač kai pučia šiaurys, tačiau visada jis bus naudingas. Ir kasmet jo nauda vis labiau ir labiau augs.
