Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido iš pareigų už miškų politiką atsakingą viceministrą, jurbarkietį, Edmundą Mačiežą, nes šis pasiskundė, jog yra nušalintas nuo daugelio su miškų politika susijusių reikalų Aplinkos ministerijoje. Ministras paaiškino, kad tai netiesa, o viceministras prarado politinį pasitikėjimą.
Daugelis pašalinių stebėtojų šiek tiek nustebo, kas čia nutiko, nes jei ministras priėmė į darbą politinio pasitikėjimo viceministrą, greičiausiai juo pasitikėjo. O dabar įtarė susimokymu su Seimo socialdemokratu, Aplinkos apsaugos komiteto nariu ir, anot Registrų centro duomenų, Miško darbų rangovų asociacijos valdybos nariu Audriumi Radvilavičiumi, kuris komiteto posėdyje pirmasis prabilo apie E. Mačiežos nušalinimą nuo jo srities.
Šaltinių teigimu, iš tiesų E. Mačieža į viceministrus buvo priimtas premjerės Ingos Ruginienės inciatyva, kai buvo performuojama Vyriausybė, o „Nemuno aušra“ į aplinkos ministrus pasiūlė K. Žuromską, nes prezidentui nebetiko buvęs aplinkos ministras Povilas Poderskis. Šie du politikai tiesiog apsikeitė vietomis: buvęs aplinkos viceministras K. Žuromskas tapo ministru, o buvęs ministras P. Poderskis – kancleriu.
Neoficialiais duomenimis, į viceministro pareigas E. Mačiežą per premjerę pasiūlė miškininkai ir miško pramonės atstovai. Tai buvo politinis sutarimas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Aplinkos ministras K. Žuromskas atleido iš pareigų už miškų politiką atsakingą viceministrą E. Mačiežą, kai šis Aplinkos apsaugos komitete pritarė Seimo nario A. Radvilavičiaus teiginiams apie jo nušalinimą nuo darbų.
- Aiškėja, kad į viceministrus E. Mačieža pateko nuo miškininkų pasiūlius premjerei I. Ruginienei.
- Tai atsirado kaip kompromisas atsisakant planų perkelti atsakomybę už miškus Žemės ūkio ministerijai.
- Seime prasideda diskusijos dėl naujos redakcijos Miškų įstatymo ir susijusių teisės aktų, kurie nustato griežtesnius ribojimus miškų kirtimui ir pramoniniam miškų naudojimui.
- Miškų savininkai nėra patenkinti, jų nuomone, nepakankamomis kompensacijomis dėl kirtimų ribojimų. Gamtosaugininkai nepatenkinti nepakankama miškų apsaugos ambicija.
Vyriausybės programoje buvo atsiradusi nuostata, kad valstybinių miškų valdymas bus priskirtas Žemės ūkio ministerijai. Bet kilus pasipriešinimui ir diskusijoms buvo sutarta, jog miškai liks Aplinkos ministerijos žinioje, tik už miškų politiką bus atsakingas miškininkų problemas išmanantis atstovas, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp gamtos saugojimo ir miško pramonininkų interesų.
Kaip žinoma, premjerė I. Ruginienė praeityje yra vadovavusi Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai, o dabar šiai federacijai vadovauja jos mama Diana Raitelaitienė, todėl, labai tikėtina, kad ministrė pirmininkė yra gerai susipažinusi su problemos esme.
„I. Ruginienė pati yra iš tradicinės miškininkystės sferos. Mūsų pozicijos nebuvo artimos miškų klausimu, bet aš mačiau jos gebėjimą bendrauti su aplinkosaugos organizacijomis“, – sako Aplinkos apsaugos komiteto narys, demokratas Tomas Tomilinas.
Tomas Tomilinas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Iš politikų pasakojimų galima susidaryti įspūdį, kad premjerė tarsi bandė atsverti Aplinkos ministerijos kanclerį P. Poderskį, kuris esą labiau eina į gamtosaugos pusę. Bet kiti sako, jog premjerei gali rūpėti, kad jeigu bus labai ribojami miškų kirtimai, tarp jų ir valstybiniuose miškuose, sumažės ne tik valstybės pajamos į biudžetą, bet ir reiks atleisti darbuotojus.
Bet abejotina, ar premjerė labai pyks ant aplinkos ministro K. Žuromsko, nes buvusio viceministro vieši pareiškimai Aplinkos apsaugos komitete apie nušalinimą, neįspėjus jos pačios apie problemą, neatrodo kaip labai gera praktika. Iš esmės šie nesutarimai turėjo būti sprendžiami koalicijos taryboje.
Tačiau premjerė jau pakvietė aplinkos ministrą pokalbio, kad šis paaiškintų už miškus atsakingo viceministro atleidimo aplinkybes.
Įtampa tvyro jau senokai
Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakoja, kad miškuose atmosfera užkaito dar Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto laiku, kai buvo įvykdyta urėdijų reforma ir atskiros urėdijos buvo sujungtos į Valstybinių miškų urėdiją. Tuomet tai sukėlė tikrą furorą, nes koalicijos partneriams socialdemokratams besipriešinant, tuometinis premjeras S. Skvernelis reformą įgyvendino sutaręs su opoziciniais konservatoriais. O tuomet socialdemokratai inicijavo traukimąsi iš koalicijos, bet, galiausiai, patys suskilo.
„Situacija kaito ir prie Kęstučio Navicko, kai jis reformos vykdymui pasirinko itin agresyvią miškininkų kaltinimo strategiją. Tuomet miškininkai buvo apkaltinti ne tik korupcija, bet ir veikimu prieš gamtą. Nuo to laiko įsigalėjo toks požiūris, kad miškininkai yra vos ne gamtos žalotojai. Ir nuo to laiko jie gydosi visiškai nepelnytas žaizdas“, – sako buvęs ministras.
Simonas Gentvilas | L. Balandžio / BNS nuotr.
„Kai aš buvau ministru, mes nusprendėme sujungti bendruomenę ir pradėjome rengti Miškų įstatymą tik po Nacionalinio susitarimo, nes norėjome suvesti miškui neabejingus asmenis ilgesnei diskusijai. Miškų įstatymas gimė kaip kompromisas po Nacionalinio susitarimo dalinių išvadų ir atnešėme jį jau visiškai prieš pat kadencijos pabaigą, Seimui pateikėme likus dviem mėnesiams iki rinkimų“, – pažymi S. Gentvilas.
Taigi klausimas persikėlė į naujos kadencijos Seimą. Suformavus Gintauto Palucko ministrų kabinetą, aplinkos ministru tapo „Nemuno aušros“ deleguotas P. Poderskis. Jis teigia, jog S. Gentvilo vadovaujamos ministerijos parengtame Miškų įstatymo projekte buvo planuotas reikšmingas miškų grupių persiskirstymas ir platus kompensacijų mechanizmas už numatomus ribojimus privačių miškų savininkams, bet išaugus gynybos poreikiams, tokie tikslai tapo paprasčiausiai nepasiekiami.
Dokumentuose galima rasti, kad su S. Gentvilo įstatymu kompensacijų kiekis buvo skaičiuojamas apie 314 mln. eurų vien tik privačių miškų savininkams.
„Rengėme įstatymo išvadą pagal naujosios Vyriausybės programą ir prioritetus. Tada sulaukėme kritikos, kad savo ambiciją sumažinom. Bet mes ją sumažinom sakyčiau visai nedaug, atsižvelgę į tai, kad tuometinė Vyriausybė pasakė, jog pinigų tam nėra. Mes ėmėm skaičiuoti, kuriose vietose tikslingiau ir prasmingiau perskirstyti tas kategorijas, šiek tiek kitaip perdėliojom draudimus, manau pasiekėm pagrįstą, subalansuotą ir duomenimis paremtą sprendimą“, – pasakoja P. Poderskis.
Persiformavus Vyriausybei ir premjere tapus I. Ruginienei, Vyriausybės programoje radosi nuostata, kad miškų politika perduodama Žemės ūkio ministerijai. Įvairūs politikai pasakoja, kad tai padaryta arba socialdemokrato A. Radvilavičiaus, arba premjerės I. Ruginienės inciatyva. Bet kuriuo atveju tai rodo labiau ūkinį požiūrį į miškų naudojimą.
„Bet tuomet norėjome išlaikyti politikos nuoseklumą. Mūsų visa komanda manė, kad miškai turi būti Aplinkos ministerijoje“, – sako P. Poderskis.
Paskui šiaip ne taip sutarta, kad miškų politika paliekama Aplinkos ministerijai, bet ministerijoje atsiras atskiras viceministras, kuris kuruos miškus, medžioklę ir žvejybą bei bus atsakingas už Valstybinę miškų tarnybą ir Valstybinių miškų urėdiją. Tokiu viceministru tapo E. Mačieža. Anksčiau miškus kuruodavo tas pats viceministras, kuris būdavo atsakingas už saugomas teritorijas bei gamtos apsaugą.
„Galutinis sprendimas buvo premjerės. Aš buvau linkęs į nuomonę, kad teisėjas ir treneris negali būti tas pats asmuo, todėl reiktų atskirti ūkinę veiklą nuo aplinkosauginės. Buvau už tai, kad būtų perkelta iš vienos ministerijos į kitą. Bet aš nesu koks visagalis, nėra taip, kad aš vienas būčiau įrašęs tą punktą [į programą]. Aš kalbėjausi su prezidento patarėju Ramūnu Dilba apie tai ir kadangi tuo metu protestavo kultūrininkai ir apskritai Lietuvoje protestuoja visi, kas netingi, tai jis pasiūlė, kad atsirastų viceministro pozicija, kuri kuruotų miškus. Tai buvo toks kompromisas, aš galiu patvirtinti“, – pasakoja A. Radvilavičius.
Dvi grupės
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas pasakoja, kad buvusios kadencijos Vyriausybės parengtas Miškų įstatymo projektas buvo pataisytas pagal I. Ruginienės ministrų kabineto programą ir neseniai atkeliavo į Seimą.
I. Ruginienės Vyriausybė savo išvadą dėl Miškų įstatymo su siūlomais pakeitimais priėmė 2025 m. gruodžio 3 dieną. P. Poderskis pamena, kad Aplinkos ministerijai sunkiai sekėsi išjudėti su šiuo įstatymu į Vyriausybę, nes nuolat buvo stringama.
„Miško pramonės ir privačių miškų lobistai vis bandė pasėti abejonę: neva Aplinkos ministerija nekompetentinga, įstatyme numatoma tiek ribojimų, kad esą nieko neįmanoma bus daryti, tai sugriaus mūsų ekonomiką ir verslus. Tai šiek tiek panašu į tabako pramonės lobistus, kurie sako, kad nėra aišku, ar rūkymas sukelia vėžį, gal dar reikia panagrinėti. Mes per Vyriausybę labai sunkiai su tuo įstatymu judėjome, bet, galų gale išjudėjome“, – sako P. Poderskis.
„Šis įstatymas kelia daug aistrų, nes jis sukonstruotas ne visai pagal tai, kokių lūkesčių kelia miškų pramonė ir gamtosauginės organizacijos, aplinkosaugininkai. Jame ne iki galo atsispindi dalykai, kurie buvo sutarti Nacionalinio miškų susitarimo metu“, – sako L. Jonauskas.
„Esminiai nesutarimai liko, kiek miško turėtume saugoti gamtosauginiu būdu labiau ir kiek turėtume to miško kirsti. Matyt, kad pagrindinė užduotis teks Seimui. Seimas turės apsispręsti ir dėl miškų valdymo, dėl miškų grupių, didesnės miškų apsaugos ir dėl kitų dalykų, kurie ne iki galo atliepti įstatyme, kuris atkeliavo iš Vyriausybės“, – sako Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Linas Jonauskas | E. Blažio / LRT nuotr.
Įstatymą Seime tikimasi priimti per pavasario sesiją. Bet tai reiškia, kad laukia didžiulis mūšis tarp interesų grupių ir tarp Seimo narių.
„Akivaizdu, kad bus dvi grupės. Viena ta, kuri sako, kad miškus reikia eksploatuoti labiau, kaip bulvių lauką, daugiau kirsti, apsirūpinti mediena. O yra kita pusė, kuri sako, kad nereikia kirsti daugiau, kaip tik reikia saugoti daugiau, o kitą dalį miškų galima tvarkyti gamtotvarkiniu būdu taip, kad būtų darna ir gamtai, ir pramonei tos medienos užtektų. Tą balansą surasti bus sunkiausia“, – mano L. Jonauskas.
„Mes labai rimtai ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui Aplinkos apsaugos komitete, koks bus tas miškų valdymo ir tvarkymo, saugojimo bei naudojimo pokytis. Galutinai susirems dvi interesų grupės: šiuolaikinis aplinkosauginis požiūris ir tas tradicinis kirtimo bei ekonominės naudos požiūris“, – sakė demokratas, Aplinkos apsaugos komiteto narys T. Tomilinas.
„Aš manau, kad dabartinis įstatymo projektas yra gerai subalansuotas. Nes tai, ką kelia abi pusės, yra įgyvendinamosios politikos ir vadybos klausimai: geresnis informavimas, skaidresni procesai ir taip toliau. Tai nesusiję su turinio esme. Jei mes kalbėdami apie tai, kalbame apie įgyvendinimo procesus, šalutinius dalykus, man atrodo, tai geras ženklas. Tačiau iš esmės išspręsti miškų klausimo Lietuvoje, manau, kad niekam dar ilgai nepavyks, kol nebus reikšmingai padidintas miškų žemės plotas. Kai mes turėsime miškų arti 50 proc. teritorijos, tada tie klausimai natūraliai bus atsakyti geriau“, – sako P. Poderskis.
Miškų savininkai: valstybė – kaip bankinis sukčius
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nepatenkinta dėl to, kad I. Ruginienės Vyriausybės parengtas įstatymo projektas, pasiekęs Seimą, įtvirtina modelį, kai sistemingai griežtinami miškų naudojimo apribojimai, tačiau kartu vengiama atlyginti dėl to patiriamus ekonominius nuostolius privačių miškų savininkams.
Pasak asociacijos pirmininko Algio Gaižučio, Miškų įstatyme kompensavimą siūloma susiaurinti tik iki vienintelio atvejo, kai miškų grupė formaliai keičiama iš žemesnės į aukštesnę ir tik tais atvejais, kai visiškai uždraudžiami plynieji kirtimai. Tai reiškia, kad jeigu leidžiamas kitoks kirtimo būdas, bet ne plynas, jei ribojami kirtimų laikotarpiai, jokios kompensacijos nėra.
„Priimamas keistas išradimas, kad jeigu ne absoliučiai uždraudžiame, o kažkiek leidžiame, vadinasi, kompensuoti mes neprivalome. Tai manipuliacija, apgavinėjimas, kėsinimasis apvogti mūsų piliečius jiems nelabai suvokiant“, – teigia A. Gaižutis.
A. Gaižutis pažymi, kad I. Šimonytės Vyriausybė dėl Miškų įstatymu įvedamų ribojimų privačių miškų savininkams (neskaičiuojant valstybinių miškų) buvo numačiusi 314 mln. eurų kompensacijų, bet nauja Vyriausybė jau ketino kompensuoti tik 62 mln. eurų.
Socialdemokratų ir partnerių Vyriausybė, savininkų teigimu, esminius ūkinės veiklos ribojimus sąmoningai išskaidė ir „paslėpė“ keliuose teisės aktuose, perkeldama juos iš Miškų įstatymo į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir poįstatyminius aktus. Taip sumažėjo bendras reikiamų kompensacijų dydis.
„Už ūkinės veiklos apribojimus miškuose už saugomų teritorijų ribų pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šiol nėra numatyta jokia kompensavimo tvarka. Tai reiškia sąmoningą bandymą išvengti pareigos atlyginti ekonominės vertės praradimus“, – sako A. Gaižutis.
Algis Gaižutis | L. Balandžio / BNS nuotr.
„Jeigu bankiniai sukčiai padarytų taip su indėliais, būtų sodinami į kalėjimą, čia turėtų prie tokių manipuliatorių stovėti STT, FNTT ir kiti. O čia sąmoningai didžiąją dalį ekonominio reguliavimo nukėlė į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą“, – sako pašnekovas.
Miškų savininkai taip pat teigia, jog Vyriausybės išvada deklaratyviai palaiko aplinkosauginius tikslus, tačiau visiškai atsiriboja nuo jų kainos: nėra įvertinta prarandama privačių miškų ekonominė vertė, nenumatyti realūs biudžetiniai poreikiai, o finansinė našta faktiškai perkeliama miškų savininkams. Jų manymu, tas pat galioja ir valstybiniams miškams.
„Tokiu būdu kuriamas pavojingas precedentas, kai nuosavybė formaliai išlieka, tačiau jos ekonominis turinys sistemingai, masiškai ir neatlygintinai nusavinamas. Tai jau ne pavieniai apribojimai, o bandymai formuoti nuoseklią valstybės politiką, tiesiogiai kertant per Konstitucijoje saugomų privačios nuosavybės teisių esmę“, – teigia miškų savininkai.
Aplinkosaugininkai: ambicija mažėja
Nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė pasakoja, kad, jos vertinimu, abi socialdemokratų Vyriausybės stipriai sumažino aplinkosauginę ambiciją miškų srityje. Jos pasakojimu, S. Gentvilo laiku gana griežta apsauga turėjo būti skiriama apie 33 proc. miškų, šiek tiek palengvinant ribojimus kituose miškuose.
„Šita ir buvusi Vyriausybė tą ambiciją mažina. Pačioje pirmoje versijoje ambicija mažėjo iki apytiksliai 18 proc., o dabar pabaigėme su pažadu, kad labiau apsaugota bus beveik 21 proc. miškų, vietoje buvusių 33 proc. Ir svarbu pasakyti, kad net ir kalbant apie tą 21 proc., vis tiek yra paliekamos galimybės prasikirsti ne plynu kirtimu“, – teigia L. Paškevičiūtė, sukritikavusi neįtraukų teisės akto derinimo procesą.
„Ir atsirado naujų apsimestinių dalykų. Jie sako, kad mes mažinsime biržių plotą, nors biržių ploto nuo 8 iki 4 ha mažinimas yra toks kaip smegenų plovimas, nes jau dabar 95 proc. plius kirtimų yra iki 4 ha. Tartum gražiai atrodo, bet realybėje tai neturės jokio poveikio“, – teigia pašnekovė.
Lina Paškevičiūtė | D. Pipo nuotr.
Bet kartu L. Paškevičiūtė sako, jog naujasis Miškų įstatymas keičiamas po labai ilgo laiko ir esą aplinkosaugininkai buvo suinteresuoti, kad jis pagaliau patektų į Seimą, mat dabartinis įstatymas yra kur kas blogesnis.
„Dabartinis įstatymas yra tiek blogas, kad tam tikri pakeitimai perspektyvoje atveria galimybę daugiau apsaugoti, net jeigu šią minutę mes neiškovosime didesnių procentų. Mums tiesiog reikia įstatymo, kuris nedraustų didesnio procento miškų [apsaugos]. Dabartinis įstatymas iš principo yra taip sukonstruotas, kad draudžia daugiau saugoti“, – sako „Aplinkosaugos koalicijos“ pirmininkė.
L. Paškevičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pripažinusi, jog Lietuvos miškų ūkio rūmų asociacija, kurios steigėja yra Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, ir Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ neteisėtai vykdė lobistinę veiklą, nes teikė siūlymus ministrui pirmininkui, nebūdamos užsiregistravusios oficialiais lobistais.
Viešumoje susirėmė Radvilavičius ir Žuromskas
Ši kova tarp gamtosauginio ir ūkinio požiūrio į miškus išsiveržė viešu aplinkos ministro K. Žuromsko ir socialdemokrato, Aplinkos apsaugos komiteto nario A. Radvilavičiaus susirėmimu, kai buvo svarstomas pasirengimas viešiems klausymams.
Problema kilo, kai Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje socialdemokratas A. Radvilavičius viešai iškėlė klausimą, kad tuometinis viceministras E. Mačieža negali atstovauti Aplinkos ministerijai Miškų įstatymo klausimu, nes savo darbe yra dažnai nušalinamas.
„Man visiškai neaišku, kas dabar vyksta Aplinkos ministerijoje, kas yra galutinis [sprendimų] priėmėjas: ar tai ministras, kuris ministras, ar ministras, kuris kancleris ir kuris pamiršo, jog yra ne ministras ir išeidamas sau suteikė įgaliojimus. Kodėl taip kalbu? Todėl kad ministerijoje vyksta ne vienas ir ne du darbiniai klausimai, kurie susiję su miškų politikos veikla, bet, deja, aplinkos viceministras, kurio tai yra pareiga, į juos nėra kviečiamas ir nedalyvauja“, – teigė A. Radvilavičius.
Audrius Radvilavičius | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Vykimas yra toks, ką gerbiamas Audrius ir supasakojo. Iš tikrųjų šiek tiek turiu jaustis izoliuotas ir dalis reikalų vyksta tiesiogiai už mano nugaros“, – komitete patvirtino E. Mačieža.
Aplinkos ministras K. Žuromskas į tokį viceministro pareiškimą sureagavo paneigdamas viceministro izoliaciją ir paskui atleido iš pareigų kaip praradusį politinį pasitikėjimą. Ministro manymu, socialdemokrato A. Radvilavičiaus ir buvusio viceministro E. Mačiežos veikimas Aplinkos apsaugos komitete buvo galimai surežisuotas.
„Trečiadienį vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame, galimai, vyko surežisuotas Seimo nario ir dabar jau buvusio viceministro E. Mačiežos spektaklis“, – socialiniame tinkle rašė K. Žuromskas.
„Keista, kad Seimo narys, pasitelkdamas E. Mačiežą, bandė daryti kažkokį pasirodymą, nenori diskutuoti, pasitelkiama pramonė, lobistai, atsiranda A. Gaižutis, kuris yra Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas ir kuris save deklaravęs kaip lobistą“, – tęsė aplinkos ministras.
Kastytis Žuromskas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Savo ruožtu A. Radvilavičius išplatino pranešimą, jog ministro išsakyti kaltinimai yra rimti, grindžiami prielaidomis ir interpretacijomis, tačiau ne faktais.
„Tokie pareiškimai vertintini kaip neatsakingas politikavimas ir asmeninis užsipuolimas, turintis šmeižto požymių. Pabrėžiu, kad mano pozicija dėl Miškų įstatymo yra vieša, nuosekli ir argumentuota – ji grindžiama teisėkūros principais, ekspertinėmis išvadomis bei viešojo intereso apsauga, buvo ir yra aiškiai išsakoma“, – rašė A. Radvilavičius.
„Ministro retorika bei pastarojo meto sprendimai ministro komandoje, įskaitant viceministro atleidimo aplinkybes, kelia pagrįstų klausimų dėl darbo organizavimo ministerijoje ir verčia suklusti. Miškų politika yra strateginė valstybės sritis, tiesiogiai susijusi su aplinkos apsauga, regionų ateitimi ir visuomenės interesu, todėl ji negali būti formuojama ignoruojant šios srities ekspertų ir atsakingų pareigūnų kompetencijas. Raginu ministrą grįžti prie konstruktyvaus dialogo ir užtikrinti miškų politikos svarstymo proceso skaidrumą, taip pat atkurti visavertį ir pagarbų bendradarbiavimą su parlamento komitetu“, – pridūrė socialdemokratas.
A. Radvilavičius anksčiau buvo Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas, o šiuo metu Registrų centro duomenys rodo, kad yra valdybos narys.
Seimo narys patvirtino, kad dar yra likęs asociacijos valdybos nariu, bet tai yra deklaravęs privačių interesų deklaracijoje.
„Nei aš noriu stabdyti tą įstatymą, nei turiu kažkokių interesų, nei aš atstovauju kažkokiems lobistams, kaip mane kaltina. Taip, aš dalyvavau toje visuomeninėje veikloje, bet tapęs Seimo nariu aš pirmiausia kalbu apie valstybinius miškus, kadangi valstybė turi apie 50 proc. visos teritorijos miškų. Man tas veiklos laukas yra numeris vienas. Aš per ištiestos rankos atstumą laikau privačių miškų savininkus ir per šimtą metrų laikau medienos pramonės atstovus, kad manęs neapkaltintų lobizmu. Aš tikrai neatstovauju jų interesams“, – portalui LRT.lt teigė A. Radvilavičius.
