Rugsėjo 10-osios popietę Jurbarke, Vytauto Didžiojo g., triokštelėjęs ant šaligatvio ir gatvės virto didžiulis medis, senokai kurstęs abejones dėl praeivių ir gretimų namų saugumo.
Miesto seniūnija teigia, kad nerimo dėl medžių greta Vytauto Didžiojo g. 30 namo buvo seniai, mat jų dydis – įspūdingas, o tvirtumas – abejotinas. Pasak seniūno Romualdo Kuro, nulūžusį medį buvo bandyta nupjauti, tačiau tam pasipriešino namo gyventoja, nieku gyvu neleidusi medžių liesti.
„Matėme, kad su tuo medžiu blogai, todėl norėjome nupjauti. Tačiau sklypo savininkai neleido to padaryti. Dabar turime padarinius. Įtarimų kelia ir kitas, šalia augantis medis. Beje, jis pasviręs virš gyvenamojo namo. To paties, kuriame gyvenantys žmonės neleido pjauti šito medžio“, – sakė R. Kuras.
Seniūnijos manymu, medžiai palei minimą namą auga privačioje valdoje. Todėl po įvykio sklypo savininkams buvo išsiųstas įspėjimas, kad imtųsi veiksmų užtikrinti saugumą – savo lėšomis nupjautų kitą, bet taip pat pavojų keliantį medį.
„Mieste yra nemažai problematiškų medžių. Ypač Dariaus ir Girėno gatvėje, taip pat ir Vytauto parko pakraščiai“, – sakė R. Kuras.
Nors ir paraginti, pjauti kitus šalia namo augančius medžius gyventojai neskuba, nes mano kitaip nei seniūnija. Su redakcija susisiekusi Adolfina Prūsaitienė teigia, kad pagal sklypo planą medžiai jai nepriklauso ir jais pasirūpinti turėtų seniūnija. Moteris pripažįsta, kad čia gyvenusi jos mama medžius prižiūrėjo, jais labai džiaugėsi ir, gali būti, kad kažkada susiruošusiems medžius nupjauti darbininkams to padaryti neleido. Šiuo metu ne Lietuvoje esanti moteris patvirtino, kad sulaukė seniūnijos raginimo nupjauti kitą pavojingą medį.
Pasak A. Prūsaitienės, visi jos turimi dokumentai rodo, kad medžiai auga ne privačiame sklype, o valstybinėje žemėje.
Pasak A. Prūsaitienės, tiek nuvirtęs medis, tiek likęs – silpnas, pažeistas žaibo. Ji sutinka, kad dėl žmonių, o ir paties namo saugumo, medžių šioje vietoje turėtų nelikti.
Gal ginčas tarp seniūnijos ir namo savininkės nė nekiltų, jei medžiai nebūtų tokie dideli, o jų nupjovimas kainuotų mažiau. Seniūnas R. Kuras tikina, kad išsiaiškinti, kieno valdoje auga medžiai, nebus sunku. Specialistai nustatys medžių koordinates ir tuomet nebeliks jokių dvejonių.
„Man tik keista, kad jei ten ne jų žemė, nors duomenų bazės rodo, kad jų, kodėl jie ten sodino gėles, darželius darė. Bet, kad nebūtų ginčo, išspręsime taip, kaip priklauso – nustatysime tikslią vietą ir bus aišku“, – sakė seniūnas. Šių planų imtis reikėtų kuo greičiau, nes likęs medis gali pridaryti nepataisomų bėdų. Jei vėtra medį užverstų ant stogo, priplotų visą seną namą, ir neaišku, ar dėl prarasto turto ašarotų savininkai, ar tektų seniūnijai atlyginti nuostolius.
R. Kuras neabejoja, kad likusį medį, kuris kelia pavojų, nupjauti bet kokiu atveju teks seniūnijai. Sužinoję, kiek tokie darbai kainuos, gyventojai to greičiausiai nepadarys.
„Pirmiausia, tai dar reikia surasti, kas tokius darbus atliks. Medis gerokai pasviręs virš namo, jei kokia šaka kris, sulaužys stogą. Antra, manau, kad tokie darbai kainuos porą tūkstančių eurų, jei ne daugiau“, – sakė R. Kuras.
Darbai kainuos daug, bet žmonių saugumas už bet kokią kainą be jokios abejonės yra kur kas svarbiau.
Lukas PILECKAS
