Penktadienį Kriūkuose Šakių rajone vyko pirmasis parodos „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ atidarymas. Parodos koncepcija ir jos netikėtas išpildymas buvo šiltai sutiktas bendruomenės ir svečių, gyventojai dalijosi prisiminimais, meras Raimondas Januševičius ir Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas kalbėjo apie perspektyvas ir iššūkius įveiklinant Nemuną šiandien.
Parodoje upeivystės atmintis pasakojama per šešias panemunės gyvenvietes, kurių augimui buvo svarbi upė. „Atskleidžiamas ir platesnis kontekstas. Nemunas visų pirma buvo transporto arterija, bet taip pat ir kultūrinis kelias, per kurį žinios, mados, naujienos atkeliaudavo į mūsų kraštus. Tiek iš Nemuno aukštupio, tiek ir iš Vakarų – Karaliaučiaus“, – parodą pristato jos idėjos autorius dr. Justinas Kalinauskas.
Ekspozicijos stendo architektūra primena Nemunu plaukusius laivus
„Paroda yra dviejų su upių kultūra, upių atmintimi dirbančių dviejų komandų – kultūrinės tyrimų platformos „TẽKA“ ir iniciatyvos „Švęskime upę!“ – jungtinis projektas. Bendra mus vienijanti misija yra šviesti krašto žmones apie upių kultūrą, upių istoriją, tą upių mastą, kuris kadaise buvo“, – pasakoja menotyrininkas, kultūrinių projektų kuratorius dr. J. Kalinauskas. „Šia paroda kiek išplečiame savo veiklų geografiją“.
„Norėjome apsilankyti paupių miesteliuose, kurie buvo kadaise labai svarbūs visai Lietuvai. Jų veikla buvo susijusi su upėmis, su laivyba, upeivyste. Taip sugalvojome leistis žemyn upe nuo Kauno į Nemuno žemupį“.
Parodos koncepcija, turinys ir jos išpildymas gryninosi vasaros metu kiekviename iš miestelių vykusiuose susitikimuose. Unikalios architektūros parodos stendas primena seniau Nemune plaukusius upinius prekybinius laivus ar keleivinius garlaivius. Tekstus ekspozicijoje papildo žemėlapiai, laivų brėžiniai ir maketai, šiai parodai kurtos iliustracijos, istorinės nuotraukos, interaktyvios dalys.
Pristatomas pasaulis, kuris jungė panemunės miestelius
„Suprantama, kad šimtmečius klestėjęs gyvenimas upėje ir Nemuno paupiuose negali sutilpti į nedidelės kilnojamos parodos rėmus“, – sako parodos istorinę dalį rengęs istorikas dr. Gediminas Kasparavičius. „Vis dėlto, kaip vienas iš parodos autorių, tikiu, kad mūsų siekis atskleisti bent mažą dalį turtingos upeivystės istorijos pavyko. Tai buvo pasaulis, kuris jungė miestelius, žmones ir upę į vieną gyvą visumą“.
Parodoje apžvelgiama prie Nemuno įsikūrusi Vilkija, Kriūkai, Veliuona, Jurbarkas, Kalnėnai ir Smalininkai. Gausi šešių Nemuno žemupio gyvenviečių istorinė medžiaga buvo atrinkta, siekiant pristatyti platesnius kontekstus. Tarsi keliaujant Nemunu pasroviui, ekspozicijoje atsiskleidžia upeivystei būdingi atributai, pakrantėse įsikūrusių gyvenviečių struktūros, jų santykis su upe ir būdingos veiklos, tarpusavio kultūriniai, ekonominiai ryšiai.
Paroda apie upeivystę aktuali
„Kai po truputį traukiasi tie, kurie dar atmintyje nešioja prisiminimus apie upę, pilną laivų ir sielių, kaip niekad svarbu kalbėti apie šį praeities puslapį ir išsaugoti ateities kartoms beišblunkančius prisiminimus apie tradicijas, žargoną, žodyną, upeivystės rutiną, čia vykusias veiklas“, – apie atminties įprasminimą sako G. Kasparavičius. Dar gyvais atsiminimais parodos kūrėjai krašto istorijos žinovus, upeivius, su upe gyvenusius vietos žmones kviečia dalintis ir parodos atidarymuose.
Šiandien veikla Nemune neprimena to masto, kuris vyko palyginus neseniai. Paroda yra aktuali ieškoti upių miestų ir miestelių naujų tapatybės raiškų, aptarti vietos planus ir norus Nemuno upeivystei vystyti ar įveiklinti pakrantes, kalbėti apie iššūkius ir galimybes.
Keliaujanti ekspozicija apsilankys penkiose panemunės bendruomenėse
Iki lapkričio 20 d. paroda vyks Kriūkuose, Sviatošino dvare. Po to ji kelsis į kitą Nemuno krantą: lapkričio 21 d. atidarymas Smalininkuose, lapkričio 28 d. – Jurbarke, gruodžio 8 d. – Veliuonoje Jurbarko rajone, gruodžio 12 d. – Kauno rajone Vilkijoje.
Projektą „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Nuotraukų autorius – Rytis Šafranauskas.
