Šalyje vis dar nemenka dalis kelių yra tragiškos būklės – beveik 4 iš 10 neatitinka kokybės reikalavimų. Per metus tik menkai gerėjo bendra kelių būklė Lietuvoje, tad, asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, 5–10 metų perspektyvoje pagrindinių magistralių Vilniaus–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys ruožams reikės kapitalinio remonto.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Praėjusiais metais 38,67 proc. kelių su asfalto danga Lietuvoje buvo blogos būklės, o 2021 m. – 39,72 proc.
- LAKD teigia, kad finansavimas valstybinės reikšmės kelių priežiūrai, remontui, plėtrai skiriamas pagal prioritetus, tačiau kasmet finansavimo poreikis didėja.
- Jei norima, kad 2035 metais nebūtų kelių, neatitinkančių jiems keliamų kokybinių reikalavimų, per metus prastų kelių turėtų sumažėti po 3–4 procentus.
- Blogi keliai didina transporto sąnaudas ir kartu CO2 emisiją.
Ilgai neskirta pakankamai lėšų
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas LRT.lt komentavo, kad pernelyg didelės dalies valstybinės reikšmės kelių būklė vis dar nėra tinkama.
„Ilgą laiką kelių būklei palaikyti valstybė neskyrė reikiamų lėšų, todėl šioje srityje prireiks nemažai darbų ir investicijų“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių, netenkinančių dangos būklės indekso, turi sumažėti nuo 38 iki 10 proc.
„Džiugu tik tiek, kad, skyrus gerokai didesnes lėšas kelių būklės gerinimo darbams, šiemet pavyko stabilizuoti kelių būklę ir ji toliau neblogėja. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenis, 2022 m. 38,67 proc. kelių su asfalto danga Lietuvoje buvo blogos būklės (2021 m. – 39,72 proc.). Tai rodo, kad pavyko stabilizuoti situaciją“, – akcentavo J. Skačkauskas.
Magistralė Vilnius–Kaunas / E. Blaževič/LRT nuotr.
Ministerija tarp prioritetų remontuoti kelius laiko ne tik prastos būklės kelių ir tiltų gerinimą, bet ir strateginius projektus, pavyzdžiui, „Via Balticos“ ruožo tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos rekonstrukciją į 4 eismo juostų magistralę.
„[Taip pat tarp prioritetų yra] magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožų ir kitų tiek civiliniam, tiek kariniam mobilumui svarbių kelių sutvarkymas, taip pat žvyrkelių asfaltavimas, inžinerinių eismo saugumo priemonių – pėsčiųjų perėjų, dviračių takų, sankryžų – diegimas“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, pritarus Seimui, šiemet peržiūrėti ir padidinti nuo 2015 metų nekeisti kelių mokesčio maksimalūs dydžiai.
Julius Skačkauskas / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Įgyvendinant ES direktyvines nuostatas, autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai nuo kitų metų priklausys nuo transporto priemonių taršos klasės. Svarbu pažymėti, kad mokestis už naudojimąsi Lietuvos keliais labiausiai didės taršiam, tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstančiam transportui – komercinėms krovininėms transporto priemonėms ir autobusams“, – teigė J. Skačkauskas.
Ministerija tikisi, kad tai bus postūmis atnaujinti transporto parką Lietuvoje, taip pat paskatinti kitų šalių vežėjus atvykti į Lietuvą ar keliauti tranzitu mažiau taršiomis transporto priemonėmis.
„Dėl šio pakeitimo prognozuojama papildomai surinkti apie 40 mln. eurų. Papildomas apmokestinimas už naudojimąsi kelių infrastruktūra Lietuvoje neplanuojamas“, – teigė viceministras.
Pasiteiravus, kas dar galėtų paskatinti greitesnį kelių remontą, teigta, kad be Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų, šiam tikslui naudojamos ir Europos Sąjungos fondų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) investicijos, taip pat karinio mobilumo projektams skiriamos biudžeto lėšos.
„Atkreipiame dėmesį, kad 2023 m. pagal KPPP finansavimo lėšų sąmatą keliams buvo skirta 543,2 mln. eurų, t. y. tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Toks valstybės finansavimas kelių infrastruktūrai nėra pakankamas, ateityje jį būtina didinti“, – akcentavo J. Skačkauskas.
Magistraliniai keliai blogėja
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Eglė Nemanytė LRT.lt teigė, kad šiuo metu pavyko sustabdyti bendrą prastėjančią kelių būklę, tačiau to negalima pasakyti apie magistralinius kelius.
„Jeigu kalbėtume pagal valstybinės reikšmės kelių reikšmę, tai magistralinių kelių būklė blogėja, krašto ir rajoninių kelių būklė šiek tiek pagerėjo. Atsižvelgiant į tai tiek šiais, tiek kitais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja skirti daugiau dėmesio magistraliniams keliams“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, finansavimas valstybinės reikšmės kelių priežiūrai, remontui, plėtrai skiriamas pagal prioritetus, tačiau kasmet finansavimo poreikis didėja.
Magistralė Vilnius–Kaunas / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Pavyzdžiui, dėl geopolitinės situacijos, susijusios su karu Ukrainoje, brango medžiagos, darbas. Kelių būklę blogina dėl klimato kaitos vis dažnėjantys ekstremalūs oro sąlygų pokyčiai – liūtys, didėjanti oro temperatūros svyravimų amplitudė ir kiti veiksniai, todėl didėja lėšų poreikis priežiūrai, kelių būklės palaikymui“, – sakė E. Nemanytė.
Pasak pašnekovės, finansavimas taip pat didėja, nes Vyriausybė pritarė skirti 148,4 mln. eurų iš valstybės biudžeto svarbiems karinio mobilumo projektams.
Ministerija skaičiuoja, jog norint, kad iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle neliktų kelių su bloga asfalto danga, blogų tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, reikėtų prie esamo finansavimo papildomų maždaug 267 mln. eurų kasmet.
Remonto tempas yra nepakankamas
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko LRT.lt komentavo, jog tai, kad bendra šalies kelių būklė pradėjo gerėti, yra puikus žingsnis.
„Turint omeny, kad pastaruoju metu ši reikšmė tik augo ir nepavykdavo jos sumažinti. Situacijos suvaldymas ir net minimalus pagerinimas yra sveikintinas. Visgi toks tempas, mūsų vertinimu, nėra pakankamas“, – akcentavo pašnekovas.
Anot jo, jei norima, kad 2035 m. nebūtų kelių, neatitinkančių jiems keliamų kokybinių reikalavimų, per metus prastų kelių turėtų sumažėti po 3–4 procentus.
Šarūnas Frolenko / L. Balandžio / BNS nuotr.
Pašnekovas teigė, jog paspartinti kelių remonto ir tiesimo darbus dar galima efektyvinant viešuosius pirkimus, kuriuos vykdo LAKD.
„Taip pat dažniau pasitelkiant skaitmenines technologijas, kurios leidžia pagreitinti įvairius kelių statybos darbus, tačiau reikalauja daugiau lėšų. Kelių sektorius nuolat ieško inovacijų, į šį procesą turėtų aktyviau įsitraukti ir valstybiniai užsakovai, paskatinti naujovių ieškojimą. Tam reikia tiekėjui ir užsakovui sąžiningai pasidalinti atsakomybę bei riziką“, – sakė Š. Frolenko.
Anot jo, svarbiausias komponentas kelių infrastruktūrai yra finansavimas.
„Jeigu jo nėra pakankamo, keliai degraduoja, nes jie yra labai intensyviai naudojami ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei atnaujinimo“, – sakė asociacijos vadovas.
Atkreiptinas dėmesys, kad magistralinių kelių būklė blogėja, nes ilgą laiką jų remontui nebuvo skiriamas deramas dėmesys.
Magistralė Vilnius–Kaunas / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Gerai, kad pastaruosius kelerius metus būtent šios kategorijos keliams skiriamas gerokai didesnis finansavimas. Visgi, mūsų vertinimu, 5–10 metų perspektyvoje pagrindinės magistralės (Vilniaus–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys) jau reikalaus ne tik įprasto, bet dalis ruožų – ir kapitalinio remonto. Tam reikės tikrai didelių investicijų“, – sakė Š. Frolenko.
VILNIUS TECH ekspertas Saugirdas Pukalskas LRT.lt sakė, jog kiekvienais metais keliai yra remontuojami, tačiau vienu procentu pagerėjusi bendra kelių būklė gali būti ir paklaidos ribose.
„Vėlgi tas procentas į vieną ar kitą pusę galbūt yra ir paklaidos ribose. (…) Neatmestina, kad ir tas turėjo įtakos“, – kalbėjo pašnekovas.
Saugirdas Pukalskas / Asmeninio archyvo nuotr.
Anot jo, magistralinių kelių prastėjimo priežastis yra finansavimo stoka.
„Taip jau nutiko, kad, matyt, magistraliniams keliams tiesiog reikia daugiau [lėšų]. Tam pačiam magistralinio kelio kilometrui reikia daugiau finansavimo nei kokio miško keliuko remontui, nes jis yra platesnis, jam keliami aukštesni reikalavimai, manyčiau, kad toks pablogėjimas yra dėl pinigų trūkumo“, – akcentavo S. Pukalskas.
Kelių būklė lemia ir ekologinius aspektus
VILNIUS TECH ekspertas atkreipė dėmesį, jog transporto infrastruktūra ir ekologija yra tarsi lazda su dviem galais – prastėjant kelių būklei, didėja riedėjimo pasipriešinimas. Kita vertus, kai prastėja keliai, mažėja greitis.
„Ir atvirkščiai – kai kelių būklė yra geresnė, vairuotojas visada nori greičiau važiuoti, labiau spausti akceleratorių, o nuo greičio labai priklauso degalų sąnaudos. Kuo didesnis greitis, tuo didesnės degalų sąnaudos. Tad gerėjant keliui lyg ir turėtų mažėti degalų sąnaudos, bet tada visi norime lėkti kuo greičiau“, – sakė S. Pukalskas.
Eismas / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Anot jo, galima išskirti krovininį transportą, nes jis per daug greitai nevažiuoja, vyksta 80–90 km/val. magistraliniuose ir kituose tinkamuose keliuose.
„Jiems blogi keliai didina sąnaudas, nes važiuojant duobėtais keliais, žvyrkeliais reikia sumažinti greitį. Kai važiuojama pernelyg mažu greičiu, automobilio su vidaus degimo varikliu sąnaudos didėja, nes kai nepavyksta palaikyti stabilaus greičio, jiems šiuo atveju kelių būklė didina degalų sąnaudas ir teršalų daugėja. Nestabilus greitis, pereinami variklio režimai sukelia papildomą, didesnę taršą“, – akcentavo pašnekovas.
Tai, jog kelio dangos kokybė tiesiogiai susijusi su ekologija, patvirtino ir Š. Frolenko.
„Blogi keliai didina transporto sąnaudas ir kartu CO2 emisiją. Dar viena galimybė gyventi ekologiškiau – pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir itin karštomis dienomis riboti sunkiojo transporto eismą. Toks apribojimas didintų kelio ilgaamžiškumą ir turėtų teigiamą poveikį ekologijai, nes kelių remontas ir jam reikiamų statybinių medžiagų gamyba kartu reiškia ir neišvengiamą šiltnamio dujų išmetimą į aplinką“, – teigė asociacijos vadovas.
