Kęstutėnų vadas: būti kariu visais laikais buvo garbinga (10)

1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23-ąją, išleidus įsakymą sukurti šalies ginkluotąsias pajėgas, suformuota Lietuvos kariuomenė. Dabar ši data – oficiali mūsų kariuomenės diena. Šia proga užsukome pas Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono vadą pulkininką leitenantą Donatą Blažį – jurbarkietį, kuriam kario garbė – neatskiriama nuo tarnybos šaliai.

Neatskiriamas
nuo Jurbarko

Kęstučio pėstininkų batalionas – neabejotinai vienas išskirtiniausių dalinių visose šalies ginkluotosiose pajėgose. Čia po 1990-ųjų Nepriklausomybės atgavimo buvo vienas iš Lietuvos kariuomenės atkūrimo centrų. Batalionas reikšmingas šalies kariuomenės kūrimo procese, bet ir susijęs su jurbarkiečių gyvenimu – tiek tuomet, tiek dabar nemenką jo karių dalį sudaro mūsų krašto žmonės.

Ne išimtis ir bataliono vadas plk. ltn. D. Blažys, kuris taip pat yra jurbarkietis, o batalioną laiko namais, į kuriuos gera sugrįžti. Būtent čia prasidėjo jo karininko karjera, kuri po įvairių karjeros vingių vėl grąžino „namo“. Tik šį kartą jau ne į būrio ar kuopos vado, o į bataliono vado pareigas.

Istorija

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas dislokuotas Laužo kaime, Tauragės rajone. Dalinys įkurtas 1992 m. rugpjūčio 15-ąją. Po trejų metų (1995 m.) jam įteikta kovinė vėliava su šūkiu „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės“. Minint Kęstučio bataliono 30-ąsias įkūrimo metines (2022 m.) pakeista bataliono kovinė vėliava ir šūkis „Krauju ir mirtimi Tėvynę nelaimėje vaduosim!“

Batalionas dislokuotas miškingoje vietovėje. Tai leidžia tobulinti karių taktikos, topografijos ir kiekvieno individualius įgūdžius. Šaudymo įgūdžius kariai tobulina sertifikuotose pistoletų ir elektrinių taikinių šaudyklose. Batalionas turi sertifikuotą granatų mėtymo lauką. Karių fizinis paruošimas vyksta sporto ir treniruoklių salėse, lauko lengvosios atletikos aikštelėse.

Pagrindinė bataliono funkcija – būti pasiruošus ginti Lietuvos valstybės teritoriją, vykdyti tarptautines taikos palaikymo operacijas, padėti visuomenei ekstremaliose situacijose.

Bataliono kariai dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Irake ir Afganistane. Bataliono personalo pagrindu buvo suformuotos Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupių karių pamainos. Šiose misijose dalyvavo visas batalionas, papildytas kitų Lietuvos kariuomenės padalinių kariais. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono pagrindu buvo suformuotas Taikos meto užduočių operacinių pajėgų Sausumos pajėgų elementas. Lietuvos kariuomenei pradėjus siųsti karius į mokymo misiją Ukrainoje, joje dalyvavo ir kęstutėnai. Kęstučio bataliono karių pagrindu suformuotas ir pirmasis Lietuvos kariuomenei atstovavęs karinis vienetas, dalyvavęs tarptautinėje operacijoje „NATO misijoje Irake“.

Dalinyje didelis dėmesys skiriamas karių kolektyviniam rengimui – sugebėjimui veikti padalinio sudėtyje. Batalionas nuolat rengia atskirus padalinius budėjimui Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose, greito reagavimo padaliniuose, atlikti nustatytas užduotis Baltijos bataliono sudėtyje.

Tik trumpas atokvėpis

Plk. ltn. D. Blažys sako, kad batalione prieš šventes – trumpas atokvėpis. Baigėsi trejų metų brigados ciklas, užbaigtos didelės bataliono lygmens pratybos. Baigėsi ir 9 mėnesius trukęs šauktinių ruošimo ciklas, o kareivinės trumpam ištuštėjo. Tačiau netrukus jas užgrius kiti naujokai ir karių ruošimo ciklas prasidės iš naujo. Todėl, iki prasidedant naujam intensyviam etapui, batalionas koncentruosis į profesinės karo tarnybos karių rengimą, edukaciją ir taktinių ir vidinių veiklos procedūrų tobulinimą.

„Šiandien Kęstučio batalionas turi 265 profesinės karo tarnybos karius – tai pagrindinis, stabilus branduolys. Jame – vadas, štabo karininkai, skyrių viršininkai, kuopų valdymo grupės, būrių vadai, įvairių specialybių kariai. Kita dalis – nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Pastaruoju šaukimu batalionas gavo 385 jaunuolius, iš kurių 350 sėkmingai baigė tarnybą“, – sakė bataliono vadas.

Tačiau tai – ne vieninteliai kariai, kurie čia treniruojasi. Kelis kartus per metus į dalinį atvyksta rezervistai, kurie atnaujina individualius įgūdžius: prisimena elgesį su ginklais, išlaiko ginklų valdymo testus, dalyvauja koviniuose šaudymuose, o vėliau vykdo taktines pratybas skyriaus bei būrio sudėtyse.

Savanorių netrūksta

Nors batalioną papildantys naujokai dažnai vadinami bendriniu šauktinių vardu, plk. ltn. D. Blažys tikina, kad realiai dauguma jų ateina savo noru.

„2015 m., kai buvo atkurta šauktinių tarnyba, buvo savanorių bumas. Vėliau – nuslopo. O dabar vėl, sunku paaiškinti, bet moksleiviai, abiturientai, tiesiog rašosi į kariuomenę. Šauktinių šiandien praktiškai nereikia – savanorių užtenka“, – pasakoja vadas.

Tiesa, patekti į ginkluotąsias pajėgas pavyksta ne visiems. Daug jaunimo atkrenta dėl sveikatos problemų. Tačiau tie, kurie įveikia atranką, dažniausiai būna nusiteikę ir motyvuoti tarnauti.

Pasak vado, karių patirtis dažnai galima lyginti su banguojančia jūra: iš pradžių – visi labai laukia veiksmo, pratybų. Tačiau paskui pajunta, jog kariuomenė yra nuoseklus, kryptingas pasirengimas.

„Yra ilgas individualus rengimas: išmokstama suteikti pagalbą nukentėjusiajam aktyvaus apšaudymo (kontakto su priešu) metu, įrengti šaulio ugnies poziciją, judėti mūšio lauke įvairiais būdais su ginklu, orientuotis vietovėje, vėliau specialisto rengimas: rengiami kariai vairuotojais, ginklų operatoriais, ryšininkais, dronistais. Tik paskui prasideda taktiniai mokymai: miškas, žygiai, patrulių bazės, pasalos, gynybinės operacijos“, – teigia vadas.

Namuose
pasikloja lovas

Didžiausiu motyvacijos žudiku plk. ltn. D. Blažys įvardija rutiną. Kariuomenė ne tik aktyvūs veiksmai. Yra ir kasdienybė – kažkas turi saugoti teritoriją, budėti prie vartų, atlikti kitas būtinas funkcijas. Dažnai tai kariams nėra labai įdomi ar motyvuojanti veikla. Tačiau ji neabejotinai labai svarbi ir reikalinga.

„Kai stebiu naujokus, kas kartą matau kelis dalykus, kuriuos jie per tarnybos laiką įgyja. Pirmiausia – fizinis pasirengimas, kuris šauna į viršų. Statistika įspūdinga: atvykę fizinius normatyvus išlaiko apie 7 procentus, o išvykdami – 75 iš šimto. Fizinis progresas akivaizdus“, – sakė bataliono vadas.

Pasak karininko, kariuomenėje  taip pat įgyjama disciplina, nes dienotvarkė, tvarka, tarnyba, pratybos – viskas formuoja įprotį. Taip pat pagarba – kolegai, savo specialybei, aukštesniam laipsniui ir vyresniam žmogui. Karys supranta atsakomybę už kitą.

Svarbus karinis parengtumas, kurį kariai įgyja tarnybos metu. Kariai parengiami vykdyti gynybos bei puolimo operacijas, veikti mūšio lauke skyriaus, būrio bei kuopos sudėtyje.

Pabaigę tarnybą patampa rezervo kariais, kurie, Tėvynei prireikus, bus šaukiami atlikti garbingos pareigos – ginti Lietuvos valstybę ir jos žmones.

„Turbūt galima įvardyti ir vyriškumą bei atsparumą, nes pagyvenus apkasuose, šaltyje, nepatogume – kitaip įvertini paprastus dalykus gyvenime. Yra ir kitas niuansas, kurį labai dažnai kartoja karių mamos. Buvo, kad po trijų savaičių parengimo sūnus grįžo namo ir pirmą kartą gyvenime pasiklojo lovą. Stovėjau ir verkiau, sakė mama“, – šypsojosi plk. ltn. D. Blažys.

Batalionas – išskirtinis

Vis tik, kariai išmoksta ne tik vado vardijamų dalykų. Bataliono profesinės tarnybos kariai patirtį sėkmingai perduoda naujokams. Dalinio kariai – vieni labiausiai patyrusių Lietuvoje, jie nuo 1995-ųjų dalyvavo iš esmės visose įmanomose tarptautinėse misijose: Kroatijoje, Bosnijoje, Kosove, Irake, Afganistane, Vokietijoje rengia ukrainiečių karius.

„Žmonės turi velniškai daug patirties. Mūsų kariai pratybose „Stiprus Grifonas“ buvo įvertinti labai gerai – būtent šių karių dėka“, – sako vadas.

Kariuomenė stebi Rusijos užpultos Ukrainos fronto realijas, prie to yra pritaikomas ir karių karinis rengimas. „Analizuojame, ką galima pritaikyti, nors ne viskas mums tinka. Šiemet integravome dronus, paruošėme 15 dronų operatorių. Dronai jau tapo pratybų dalimi – matome vaizdą realiu laiku, veiksmus, galime vertinti situaciją“, – pasakoja plk. ltn. D. Blažys.

Nors pokyčius diegti sekasi ne taip greitai kaip karo sąlygomis gyvenančiai Ukrainai, kuri tam skiria visus įmanomus resursus, Lietuvos kariuomenė adaptuojasi nuosekliai ir strategiškai. O įgūdžiai gali praversti ir kasdieniame gyvenime. Visuomenei nerimą kelia į Lietuvą įskrendantys nežinomi dronai, balionai, kuriuos rytuose esančios kaimyninės valstybės naudoja kaip hibridinio karo įrankį.

„Vienete paskiriamas oro stebėtojas, jei matomas priešiškas dronas, visi slepiasi, maskuojasi, naudojamos kontrpriemonės. Mūsų kariai tikrai žino, ką daryti, ir jie tas žinias parneša į šeimas, draugams“, – aiškino vadas.

Karininku tapo atsitiktinai

Paprašytas papasakoti kaip pasirinko karininko kelią plk. ltn. D. Blažys juokiasi – tai nutiko atsitiktinai. Baigę mokyklą su draugu vežė dokumentus į universitetą, o šis pasiūlė užsukti ir į Karo akademiją.

„Sakau – ir aš dokumentus priduosiu. Pakvietė į atranką, praėjau ir likau. Iki tol apie kariuomenę nežinojau daug, bet rengimo metu pajutau karišką rutiną ir kario prasmę – ginti Lietuvos valstybę. Tai mane ir užkabino“, – pasakoja vadas. Simboliška, bet pirmoji karininko tarnybos vieta buvo būtent čia – Kęstučio batalione.

„Grįžti po 13 metų į namus – labai gera. Radau daug tų pačių žmonių, su kuriais tarnavau tuomet. Todėl tarp mūsų yra profesionalumu grįstas pasitikėjimas, man nereikia detaliai kontroliuoti, kaip jie vykdo užduotis. Tiesą sakant, jie dažnai atneša geresnį rezultatą, nei tikiuosi“, – kalbėjo vadas.

Karininkas sako, kad kario profesija visais laikais buvo garbinga ir prasminga, o mūsų valstybei itin svarbu turėti profesionalius ir puikiai parengtus karius. „Būtent tokį batalioną mes turime. Man didelė garbė jam vadovauti“, – pokalbį baigė plk. ltn. Donatas Blažys.

Lukas Pileckas