Ketvirtadienį į UAB „Dainiai“ teritoriją užsukusius žmones apstulbino vaizdas prie išrikiuotų konteinerių – greta jų tysojo kiaulės gaišena. Ant žemės paversta dvasna sukėlė nemažai rūpesčių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams, kurių pagrindinis tikslas – saugoti rajoną nuo bet kokios galimybės kilti afrikiniam kiaulių marui.
Nuotraukas, kuriose užfiksuotas tiesiog ant žemės gulintis gyvūnas, atsiuntusi skaitytoja tikino nesuprantanti tokio elgesio. „Juk tie konteineriai nėra pilni. Bet kam pjaustyti, jei galima numesti šalia. O ten juk žmonės pietauti važiuoja“, – stebėjosi moteris.
Kad tokia padėtis nėra normali sutiko ir VMVT Jurbarko skyriaus viršininkas Algirdas Pocius. Pasak specialisto, tarnybai situacija buvo žinoma, tačiau įvykdyti biologinės saugos reikalavimus sutrukdė gyvulių atliekas vėluojanti išvežti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
„Problema žinoma ir sprendžiama. Bėda ta, kad Rietavo įmonei buvo pranešta, pats skambinau, kalbėjau, bet jie, matyt, dar neišsprendė. Taip būti negali“, – sakė A. Pocius.
Veterinarui antrino ir UAB „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius. Pasak bendrovės direktoriaus, tai ne pirmas kartas, kai kyla problemų su gyvūnų atliekas turinčia išvežti įmone.
„Na, jie dažnai pasako vienaip, padaro kitaip. Todėl stengiamės atliekas atvežti tik tada, kai jie atvažiuoja. Deja, šį kartą keltuvą turėjome panaudoti kitur ir atliekas palikome konteineriuose iš anksčiau. Minėta kiaulė į konteinerius netilpo, todėl buvo padėta šalia. Rietavas žadėjo atvažiuoti apie vienuoliktą valandą, bet, matyt, kaip dažnai, suvėlavo“, – sakė K. Jurevičius.
Ketvirtadienį po pietų problema buvo išspręsta – gyvūno gaišena išgabenta utilizuoti.
Pasak A. Pociaus, tokie nesusipratimai apsunkina ir taip dėl afrikinio kiaulių maro sudėtingą padėtį. Ypač dabar, kai antramečiai šernai atsiskiria nuo bandų, todėl ligos plitimo pavojus itin padidėjęs.
„Statistiškai įrodyta, kad šie mėnesiai – patys pavojingiausi. Antramečius šernus motinos išvaro gyventi savarankiškai, šernų populiacija plečiasi. Plečiasi ir ligos geografija bei galimybės ja užsikrėsti. Todėl tiems, kurie leidžia laiką gamtoje ir grįžta į ūkius, kuriuose yra kiaulių – būtina griežtai laikytis biosaugos reikalavimų – pasikeisti rūbus, avalynę, vykdyti dezinfekciją“, – tikino specialistas.
Kad A. Pocius kalba rimtai, rodo ir neseni pavyzdžiai iš Anykščių, Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybių. Per pastarąsias pora savaičių čia liga plykstelėjo ir buvo sunaikinta nemažai kiaulių. Anykščių rajono savivaldybė priskiriama maro užkrėstai teritorijai, kurioje nuolat randamos kritusių šernų gaišenos.
Elektrėnų savivaldybėje iki šiol virusas nebuvo nustatytas nei šernams, nei kiaulėms. Tačiau dėl geografinės padėties ši savivaldybė priskirta užkrėstai teritorijai, kurioje buvo vykdoma nuolatinė stebėsena. Tai ne tik pirmasis ligos židinys Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, tačiau ir pirmasis atvejis kiaulių ūkyje, diagnozuotas Lietuvoje šiais metais.
Liga nustatyta ir Kaišiadorių savivaldybėje, ūkyje, kur auginta 11 kiaulių.
Aplink šias vietas buvo nustatytos 3 ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos. Jose pradėti kiaulių laikymo vietų patikrinimai, atliekami klinikiniai tyrimai.
Siekiant užkirsti kelią virusui plisti, kiaulių laikytojai, kurių ūkiai patenka į 3 km apsaugos zoną, turės paskersti visas laikomas kiaules. Prieš skerdžiant privalu informuoti privačius veterinarijos gydytojus arba VMVT, kad būtų atrinkti inkstų, kepenų, blužnies ir kraujo mėginiai tyrimams. Gavus neigiamus tyrimų rezultatus, mėsą bus galima sunaudoti savo reikmėms. Už paskerstas kiaules jų laikytojams bus kompensuota.
Jurbarko rajonas kol kas į užkrėstą teritoriją nepatenka. Tačiau regionui kitoje Dubysos pusėje priskiriami pavojingai zonai. Todėl pernai netoli Raudonės buvo surengtos pratybos, per kurias imituotas užkrėsto ūkio izoliavimas ir kiaulių sunaikinimas.
„Tikrai visų labai prašome – laikykitės taisyklių, nes kitaip prisišaukti nelaimę labai lengva“, – perspėjo A. Pocius.
Lukas PILECKAS
Viskas reikia tapti vegetaru..