Artėjanti mokslo metų pradžia gerokai patuština mokyklon vaikus leisiančių tėvų pinigines. Prekybos centrai vilioja mugėmis ir akcijomis, tačiau jos, kaip pastebi pirkėjai, nebūtinai siūlo išleisti mažiau. Dabar, skirtingai nei tais laikais, kuriuos dar prisimena mokinių tėvai, rūpestį kelia ne kaip gauti, o kaip kokybišką prekę nusipirkti pigiau.
Pirmaklasiams – pagal sąrašą
Kuo jaunesnis mokinys, tuo daugiau prieš rugsėjo 1-ąją jam reikia nupirkti kanceliarinių prekių. Vyresniesiems jau nebereikia spalvotų pieštukų ar guašo, kai kurie mokykliniai reikmenys lieka iš pernykščių metų. Pirmokėliui paprastai reikia nupirkti viską – net jei namie pilna pieštukinė spalvotų pieštukų, pirmą kartą į mokyklą mažieji nori atsinešti naujus.
Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Bronė Jašinskienė sakė, kad ji su kolegėmis, kurios naujais mokslo metais irgi mokys pirmokus, jų tėveliams jau birželio pradžioje pateikė mokyklinių reikmenų sąrašą. Jame įrašyta 16 priemonių: nuo kuprinės ir sąsiuvinių iki sportinės aprangos ir šlepečių.
„Tos sąraše įrašytos priemonės reikalingos praktiškai kasdien – ir pieštukai, ir trintukas, sąsiuviniai, rašiklis. Ir sportinė apranga bei maišelis jai įsidėti, taip pat šlepetės, kad vaikas mokykloje turėtų kuo persiauti“, – sakė mokytoja B. Jašinskienė ir tikina, kad dažniausiai pirmokams tėvai viską, kas reikalinga, nuperka.
Kiek visa tai kainuoja, suskaičiuoti sudėtinga. Kanceliarinių prekių pasiūla didelė, tėvai gali pasirinkti pagal savo finansines išgales, vaikai dažniausiai renkasi tai, kas jiems atrodo gražu.
Remia valstybė
Paramą mokinio reikmenims įsigyti suteikia ir valstybė. Nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatytos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys – mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti.
Kaip informavo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. socialinė darbuotoja Ieva Pažereckienė, prašymus paramai gauti galima teikti nuo liepos 1 iki spalio 10 d. „Teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti turi tie mokiniai, kurių šeimų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 Lt. Išimtinais atvejais ta suma gali neviršyti 700 Lt, jei šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, tėvai ar vaikai yra neįgalūs, taip pat vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose“, – sakė Socialinės paramos skyriaus darbuotoja.
Mokinio reikmenims įsigyti skiriama 156 litai vienam mokiniui per kalendorinius metus. Vyr. socialinės darbuotojos Ievos Pažereckienės pateiktais duomenimis, 2010 metais parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 2299 Jurbarko rajono mokiniams. 2010 m. rugsėjo 1 d. rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 4642 mokiniai, tačiau teigti, kad kone pusė jų mokyklinius reikmenis pirko už valstybės skirtą paramą, būtų netikslu, nes mūsų rajono Socialinės paramos skyrius teikia paramą ir Jurbarko rajone gyvenantiems, bet mokytis kitur išvykstantiems mokiniams.
Šiais metais parama mokinio reikmenims įsigyti jau suteikta 1018 mokinių, iš viso – 158808 litai.
Valstybės nustatyta, kad mokinio reikmenims gali užtekti 156 litų, tačiau tėvai mano, kad su tokia pinigų suma vaiko į mokyklą neišleisi.
Neskaičiuoja, kad neišsigąstų
„Vien kuprinė kainuoja nuo 40 litų, o kiek dar į ją reikia visko pridėti, – sakė dvi pradinukes į mokyklą ruošianti jurbarkietė Sigita. – Yra visko, tik reikia pinigėlių. Net nuolaidos ir akcijos nepadeda, o po rugsėjo 1-osios daug ką galima nusipirkti pigiau.“
Moteris teigė, kad kai prieš trejus metus vyresniąją dukrą leido į pirmą klasę, viskas kainavo pigiau. „Dabar trečiokei Beatai šis tas liko iš praėjusių metų, o į pirmą klasę pradėsiančiai eiti Gabrielei visas mokyklines priemones reikia nupirkti naujas“, – sakė mergaičių mama.
Kiek kainuoja pirmoką apipirkti mokyklai, Sigita pasakyti negalėjo: iki rugsėjo 1-osios likus porai savaičių pirmokės kuprinėje dar šio to trūksta, be to, pirko iš anksto, po truputį – tuomet ne taip skausminga piniginei. „Per radiją girdėjau, kad pirmokui reikia tūkstančio litų, bet manau, kad užtenka mažiau. Nors neskaičiavau – gal ir todėl, kad suma nemaža, bijau išsigąsti“, – sakė pirmokę į mokyklą ruošianti moteris.
Pasak Sigitos, priklauso ir nuo to, kur ir ką perki. Jei nežiūri į kainą, o tik į vaikų norą, išeina brangiau. „Leidau mergaitėms pačioms išsirinkti rūbelius, bet mano ir jų norai beveik sutapo“, – sakė pradinukių mama. Jos nuomone, mažesniems vaikams mokyklinių uniformų nereikia. Nors dabar yra labai gražių, bet nepigios, o vaikai auga, mažiukai susitepa, kažin ar vienos uniformos per mokslo metus užtektų.
Į rugsėjo 1-osios pirkinių krepšelį reikėtų įskaičiuoti ir gėles. „O kaip gi be gėlių? Nors rugsėjo 1-ąją gėlės pabrangsta, bet iš anksto jų nenusipirksi. Tačiau gėlėms netaupome – svarbu, kad būtų gražios“, – teigė pradinukių mama Sigita.
Uniformos – gražu ir patogu
Kai mokykloje yra uniformos, tėvams mažiau problemų, kuo vaiką aprengti, mokytojai mano, kad uniforma drausmina ir kelia mokyklos prestižą, be to, neišryškina mokinių šeimų turtinės nelygybės. Uniformas kol kas turi tik rajono gimnazijos ir Viešvilės pagrindinė mokykla.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos socialinė pedagogė Nijolė Greičiuvienė teigia, kad uniformas gimnazistai noriai nešioja ir gražiai su jomis atrodo. Naujai įstojusieji, pasak socialinės pedagogės, aktyviai perka uniformas: mergaitėms sijonas, švarkelis ir kaklaraištis kainuoja apie 250 litų, vyriškas švarkas – apie 180 litų.
Eržvilko gimnazijoje uniformos privalomos nuo 5 klasės. Direktorė Birutė Genienė pasakojo, kad buvo rinktasi iš daugybės pasiūlymų, tartasi su tėvais ir mokiniais, bendrai nuspręsta, todėl nei dėl uniformų pirkimo, nei dėl nešiojimo problemų nėra. „Tačiau kur yra pinigai, reikalinga diplomatija – mes nereikalaujame pirkti berniukams uniforminių kelnių ar mergaitėms būtinai dėvėti sijonų. Uniforminis švarkelis, ant kurio išsiuvinėta gimnazijos emblema, priklausomai nuo dydžio kainuoja apie 140 Lt, mergaitėms perkant ir sijonėlį – apie 200 Lt. Įmonė, kuri siuva, leidžia tėvams mokėti dalimis“, – pasakojo Eržvilko gimnazijos direktorė ir teigė, kad kai kurie tėveliai ir pradinukams perka uniformas.
Brangiausia – pratybos
Jurbarkietė Vilma į mokyklą išleis aštuntoką ir dvyliktoką. „Flomasterių ir spalvotų pieštukų jau nebereikia, tik sąsiuvinių ir tušinukų. Aštuntokui pirkau kuprinę, penalą, dar šį tą. Rūbus kai kuriuos per vasarą išaugo. Galima išsitekti su trim-penkiais šimtais“, – paskaičiavo moteris.
Dvyliktokui reikia kostiumo, jį Vilma sūnui nupirko dar vasaros pradžioje, bet ne Jurbarke, kur pati prekiauja turguje, o Kaune – ten didesnis pasirinkimas ir modelių, ir kainų. Jurbarke turguje vyrišką kostiumą galima nusipirkti už 300, Kaune – už 200 litų, žinoma, galima pasirinkti ir kur kas brangesnį. „Turguje prieš rugsėjį prekybos pagyvėjimo nėra. Labiau pasiturintys jurbarkiečiai prekinasi Kaune – ten didesnis pasirinkimas, o vaikai, ypač vyresni, turi daugiau pretenzijų, nori originalesnių rūbų“, – pastebi Vilma.
Vadovėlių pirkti nereikėjo, išskyrus anglų kalbos, kuris kainavo 45 Lt. Tačiau pratyboms kasmet reikia ne mažiau kaip po šimtą litų. Gerai, kad ne visas iš karto būtina pirkti. „Pasiutimas ima, kai pustuštes pratybas reikia išmesti. Jei mokytojai reikalauja nusipirkti, turėtų reikalauti ir atlikti užduotis“, – pyktelėjo sūnus į mokyklą leidžianti mama ir suabejojo – o gal mergaitės kruopštesnės ir užduotis atlieka.
Danutė Karopčikienė
