Sekmadienio naktis buvo šilčiausia per visą stebėjimų istoriją – Molėtuose temperatūra nenukrito žemiau 25 laipsnių šilumos. Kybartų miestas praėjusią naktį išgyveno stichinę liūtį, o šiandien Panevėžio rajone iš dangaus pasipylė ledokšniai – iškūlė net automobilių langų stiklus. Apie tai, kas vyksta su klimatu, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo klimatologas Justas Kažys ir Vilniaus universiteto docentas bei klimatologas Justinas Kilpys.
– Pone Kažy, labai įdomūs reiškiniai – vakar visą dieną laikėsi daugiau nei trisdešimties laipsnių karštis, naktį ne ką atvėso, o štai šįvakar Vilniuje atvėso iki 15 laipsnių. Ką tai reiškia?
J. Kažys: Taip kartais pasitaiko, bet tas „kartais“ darosi per dažnas Lietuvoje ir visame pasaulyje. Sakyčiau, kad panašūs reiškiniai ir ypač paminėti iškritę ledokšniai <…> sudaro sąlygas formuotis ypatingoms, karštoms, drėgnoms ir labai netgi pavojingoms žmonėms sąlygoms. Sakyčiau, kad tai neabejotinai vienas iš klimato kaitos pavyzdžių.
– Kaip tik norėjau sakyti, kad tai klimato kaitos „dovanos“, jeigu galima taip vaizdingai pasakyti.
J. Kažys: Tikrai taip, ir būtent dažnumas ir nenuspėjamumas yra klimato kaitą lydintys procesai.
Justas Kažys / Asm. arch. nuotr.
– Pone Kilpy, mes jau įpratę, kad mokslininkai nuolat sako, kad dėl šylančio klimato pasaulyje daugės ekstremalių reiškinių, o tai, kas įvyko šiąnakt, kas – vakar, kas – šiandien, Jus kaip klimatologą ar kažkiek stebina, ar tai visiškai normalūs reiškiniai?
J. Kilpys: Iš principo tai yra normalūs reiškiniai. Šį savaitgalį per Lietuvą praslinko šiltasis atmosferos frontas, o šiandien slenka šaltasis frontas. Ir dėl to mes turim tokius labai staigius temperatūros ir apskritai orų pokyčius. Patys atmosferos frontai ir ciklonas yra natūralūs reiškiniai.
Kas yra galbūt svarbiau, kad, keičiantis klimatui, tie natūralūs reiškiniai atneša vis naujų rekordų ir rekordai klimatologų jau visai nebestebina, nes jie buvo prognozuojami jau kelis dešimtmečius, galima sakyti, kad prieš 40 metų buvo prognozuojama, kad taip keičiantis klimatui mes sulauksime vis naujų karščio rekordų. Jūsų paminėtas šios nakties rekordas iš tikrųjų yra įspūdingas. Kad minimali temperatūra nenukristų žemiau 25 laipsnių Lietuvoje, tai labiau primena Viduržemio jūros šalis negu vidutinių platumų klimato [šalis – LRT.lt].
– Bet žmogui tai nieko gero, ar galima taip pasakyti?
J. Kilpys: Taip. Šiuo atveju mums gal visai pasisekė, nes tai yra tik viena tropinė naktis ir tą vieną tropinę dieną, t. y. vakar dieną ir šią naktį, ištverti yra lengviau. Tyrimai, tiek atlikti Lietuvoje, tiek kitose šalyse, rodo, kad poveikis sveikatai pasidaro labai akivaizdus, kai karščio bangos trunka tris ar ilgiau dienų. Tuomet nei dienos metu, nei nakties metu žmogaus kūnas neturi galimybių atvėsti ir dažniausiai sveikatos problemos pasireiškia pažeidžiamiausioms žmonių grupėms, t. y. senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams.
Justinas Kilpys / VU nuotr.
– Pone Kažy, kokių ekstremumų Lietuvoje gali daugėti kintant klimatui? Štai savaitgalį stebėjome Klaipėdą – plaukė miesto gatvė, senamiestis, plaukė automobiliai.
J. Kažys: Tai turbūt kažkokių ypatingų naujų reiškinių išrasti nepavyktų, bet visa tai – labai stiprios liūtys, lydimos stiprių perkūnijų ir kartu krušos atvejų – neabejotinai gali kartotis. Kaip Justinas minėjo, ši naktis buvo tik viena, bet labai tikėtina, kad galim tokių, jeigu ir nebūtinai rekordinių, tai bent panašių, sulaukti ir kelių, o tada, be abejonės, daugeliui žmonių grupių gresia sveikatos problemos. Be to, gali formuotis tam tikri škvalai ir viesulai, kurie, susikirtus labai skirtingoms oro masėms, t. y. šaltai ir šiltai, drėgnai ir sausai, turi labai didelį stichinį ir griaunamąjį poveikį.
– Šituo galėjome įsitikinti šiandien, kai Žagarėje du medžiai užvirto ant moters ir, deja, moteris žuvo.
J. Kažys: Taip, nes oras maišosi. Tai yra labai didelė oro masė, kuri pritvinkusi drėgmės, ir mes nekalbam apie vonią, kurioje yra vandens, bet apie tūkstančius ir milijonus kubinių metrų vandens ir kartu energijos, kurią ji perneša.
– Viena situacija kaime, būnant pajūryje, kita – mieste. Ar stebint tuos reiškinius peršasi išvada, kad turime dar aktyviau kovoti dėl kiekvieno, tarkime, Vilniaus ar kitame mieste kertamo medžio?
Medžiai J. Basanavičiaus gatvėje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
J. Kažys: Turbūt tiesioginio tokio poveikio nebūtų, net jeigu visą Vilnių apsodintume dabar medžiais, greičiausiai neišvengtume nei liūčių, nei krušos atvejų, tačiau, be abejonės, miestas ir ypač plynas miestas, kuriame vyrauja asfaltas, betonas, stiklas, yra potencialiai pavojingesnis, nes jis generuoja daugiau šilumos tokiomis karštomis dienomis. Toks reiškinys, atsiradęs dėl miesto, yra miesto šilumos sala ir daugelyje tyrimų pasaulyje, Lietuvoje <…> numatoma, kad miestai ir miesto šilumos salos dėl klimato kaitos pasidarys dar tik stipresnės. O kelias yra teisingas – medžiai, gal ne pavieniai, ne keli, ne vienas, bet ypač daug ir medžių plotai turi būti dideli. Žalių plotų aspektas yra labai svarbus.
– Pone Kilpy, ką turėsime keisti, kad Lietuvos miestuose būtų įmanoma gyventi? Štai įvyko vadinamosios trinkelizacijos procesas, kai už Europos Sąjungos pinigus daugelyje miestų buvo išasfaltuotos, trinkelėmis išklotos didžiulės aikštės, išrauti brandūs medžiai, pasodinti jauni medžiai, aiškinant, kad jie pritaikyti miestui ir bus ilgaamžiškesni.
J. Kilpys: Tai čia yra keletas procesų, kuriuos jau paminėjo docentas Justas Kažys, kad miestuose formuojasi miestų šilumos sala ir ten temperatūra yra aukštesnė už aplinkines kaimiškas teritorijas. Ir medžiai, ir žaliosios erdvės miestuose yra labai svarbios, nes tai yra natūralūs oro kondicionieriai – kuo daugiau medžių, tiek pavienių, tiek didesnių kažkokių žaliųjų erdvių, tuo labiau jie padeda sumažinti šilumos salos efektą ir išvalo orą.
Tai mes galime kalbėti ne tiktai apie temperatūros kontrolę, bet ir apie oro kokybės kontrolę. Žaliosios erdvės, net ir pavieniai medžiai mieste, yra labai svarbūs. Jūsų paminėta tendencija, kad buvo rekonstruojamos tiek gatvės, tiek miesto aikštės, kertami seni medžiai ir sodinami nauji, – taip, tie pasirinkti nauji sodinukai yra pritaikyti miestų teritorijoms, tačiau kol jie pradės teikti tas ekosistemų paslaugas kaip natūralūs kondicionieriai ar lietaus vandens kaupimo mechanizmai, tam prireiks 30 ar 40 metų, kol tie medžiai subręs.
Lietus pirmadienį nuplovė Vilnių / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Docente, iki šiol skatiname daugiabučių, ypač senų, renovaciją, kad žiemą nereikėtų šildyti, taip sakant, oro, tačiau dabar vis dažniau keliamas klausimas, kaip atsivėsinti, tai galbūt teks imtis atvirkštinių procesų?
J. Kažys: Turbūt atvirkštinių – ne. Jeigu namas yra gerai apsaugotas žiemą, jis tam tikra prasme gali atlaikyti ir šilumos patekimą į jį, bet vis dėlto, mano ir mano kolegų nuomone, namai, kuriuos dabar pritaikome tiktai taupyti energiją žiemą, yra labai blogai apsaugoti vasarą. Kitaip tariant, mes ten turėsime šiltnamius, kuriuose gyventi ir būti bus beveik neįmanoma.
– Tai ką daryti? Kondicionierius įsirengti ar yra ir kitų būdų?
J. Kažys: Kondicionieriai, be abejo, padeda ir padeda labai, bet kondicionierius turi tą antrąją pusę, t. y. jis reikalauja daug elektros energijos ir, kitaip tariant, vietoj to, kad energetines išlaidas sumažintume, mes jas dar tik padidinsime įsirengdami kondicionierius. Bet yra statybinės medžiagos, yra galiausiai specialiai natūraliai ventiliuojami pastatai ar jų kompleksai, kurie gali pagelbėti tokiomis sąlygomis. Taip pat mes galime tam tikrą energiją paimti iš žemės gelmių, rekuperacinės sistemos ir taip toliau, kurios nereikalauja tiek daug kondicionierių ir vėsinimo įrangų.
Technologijų pasaulyje yra, tik, žinoma, klausimas ir naujiems statytojams, ir renovuotojams, kad tai kainuoja papildomų lėšų ir visada gyventojai tada lieka truputėlį kaip ir nuskriausti, nes jie turi mokėti daugiau, jeigu nori įsirengti visą sistemą naujame name. Kol kas statome pigiausiai, sakykime taip.
Daugiabučiai, asociatyvi nuotr. / E. Blaževič/LRT nuotr.
– Pone Kilpy, viena vertus, sakoma, kad orai bus vis mažiau draugiški. Kita vertus, Lietuvoje neturime tokios situacijos, kokią turi pietinės Europos šalys – kalbu apie sausras, krūmynų ir miškų gaisrus. Galbūt Lietuvos ateitis bus kaip tik geresnė ir pietinės šalys į mus žiūrės su pavydu, galvodamos, kad čia vis dėlto yra ir gryno oro, ir lietaus?
J. Kilpys: Ir taip, ir ne. Iš vienos pusės, mes turime labai panašias tendencijas kaip ir pietų šalys, tiktai mūsų pradinės sąlygos buvo truputį geresnės. Mes turime sausrų ir Lietuvoje, tik <…> gaisrai, kylantys Lietuvoje, yra gerokai mažesni. Bet dar liepos mėnesį daugelyje Lietuvos rajonų buvo fiksuojamos sausros. Tai mes turim visko: mes turime ir sausrų, ir labai intensyvių kritulių.
Kita medalio pusė – yra taip, kad jau po truputį pastebimos tendencijos, kad dalis žmonių nebesirenka pietų šalių atostogoms, tiesiog ten yra per karšta, liepos vidury nuvažiuosi į Viduržemio jūros šalis ir tos atostogos gali tapti kančia dėl aukštos temperatūros, dėl gaisrų, dėl vandens trūkumo ir panašiai. Tada pamažu gali keistis tendencijos, kur žmonės leidžia savo atostogas, ir tokiu atveju šiaurės šalys, Baltijos jūros regiono šalys gali būti patrauklesnės.
Gaisrai Portugalijoje / AP nuotr.
– Ir pone Kažy, pabaigoje labai trumpai – Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ kalbama apie klimato kaitą ir sakoma, kad šiltesnis klimatas ir ankstesnis pavasaris Lietuvoje gali leisti anksčiau pradėti sėjos darbus, taip pat viltingai užsimenama, kad galbūt leis padidinti šalies rekreacinį potencialą, tarsi vasaros būtų ilgesnės ir būtų galima ilgiau poilsiauti. Kiek tai realu?
J. Kažys: Išties labai turbūt svarbus žodis „vizija 2050-iesiems“. Jeigu mes ne tiktai švelnintume klimato kaitą, bet ir prisitaikytume vietiniu lygmeniu, tiek ir žemės ūkyje, tiek ir rekreaciniame sektoriuje, tai gali virsti tiesa ir gėriu Lietuvai. Kita vertus, kiti įvairūs scenarijai numato daug blogesnes sąlygas Lietuvai vien todėl, kad prisitaikymas prie klimato kaitos nevyktų taip sklandžiai, kaip norėtųsi.
– Taigi, tai, ką pacitavau, dar labai optimistiška.
J. Kažys: Taip, bet viskas priklauso būtent nuo mūsų, nors laiko, atrodo, ir nedaug, bet mes esame visi svarbūs – kiekvienas iš mūsų ir, be abejo, visa šalis kartu.
