Kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį nuo 15 val. Jurbarko viešosios bibliotekos skaitykloje knygų kvapas konkuruoja su pilstomos arbatos aromatu, vyksta karštos diskusijos, skamba juokas, iš rankų į rankas keliauja knygų tomeliai – susirinkusieji gyvai aptarinėja perskaitytas istorijas. Nuo praėjusių metų spalio susitikimus čia rengia Knygių klubo nariai.
Gyvenimas su knyga
Mintis suburti knygų mylėtojus kilo Jurbarko viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkei Sigitai Baltrušaitienei. Pati mėgstanti skaityti moteris apie Knygių klubus informacijos rado internete ir nusprendė pabandyti šią idėją įgyvendinti Jurbarke, nes matė, kad daug žmonių lankosi bibliotekoje ir aktyviai skaito knygas.
„Pamaniau, kad ir jurbarkiškiai galbūt norės pabendrauti, pasidalyti mintimis apie perskaitytas knygas. Klubo idėja: surask, perskaityk, pasiūlyk!“ – sako bibliotekininkė, svajojusi tapti istorijos mokytoja, bet nė kiek nesigailinti, kad studijos pakrypo kita linkme. Pabaigusi bibliotekininkystės mokslus S. Baltrušaitienė porą metų dirbo Skirsnemunėje, o vėliau persikėlė ir iki šiol su skaitytojais bendrauja Jurbarko viešojoje bibliotekoje.
Taip jau įprasta, kad moterys bendrauti, dalyvauti kultūriniuose renginiuose suskumba dažniau negu vyrai – klube lankėsi tik vienas vyriškis. Amžiaus cenzo nėra, bet į klubą susibūrė vyresnio amžiaus žmonės, turintys daugiau laiko skaityti ir bendrauti.
Į pirmąjį susitikimą, perskaitę skelbimus ar paraginti bibliotekininkų, atėjo 10 skaitytojų. Atėjusieji greit rado bendrą kalbą ir dabar kas mėnesį susirenka panašus būrelis. Į sausio mėnesio susitikimą neišsigandusios šalčių atskubėjo penkios moterys.
„Čia susirinkusios moterys perskaito labai daug knygų“, – sako S. Baltrušaitienė, pilstydama arbatą, o moterys dėliojo atsineštus saldumynus – prie vaišių bendrauti visada smagiau.
Klubo narės – puikios, šviesios moterys, nors labai skirtingos, bet visos, kaip pačios sako, – knygų graužikės.
Vyriausia, bet bene šnekiausia ir linksmiausia klubo narė – Lena Adomavičienė, daug metų dirbusi vaikų slauge ligoninėje. Pati save vadinanti knygų narkomane ir net puodus prisvilinanti beskaitydama, Lena į biblioteką traukia ne tik knygų, bet kas antrą dieną skaitykloje perverčia visą spaudą.
„Savo metų neskaičiuoju, tik pinigus“, – be juokų neapseina L. Adomavičienė, kurios gebėjimu pasakoti stebisi net pačios kalbos dovana nesiskundžiančios buvusios mokytojos Milita Kalvaitienė ir Danguolė Kutkevičienė.
M. Kalvaitienė – fizikos mokytoja, tačiau knygos ją lydi visą gyvenimą. Apie panašų knygų mylėtojų susibūrimą ji taip pat buvo skaičiusi kažkokioje knygoje – toje istorijoje savo įspūdžiais apie perskaitytus kūrinius dalijosi keturios draugės. S. Baltrušaitienei pasiūlius prisijungti prie Knygių klubo – nesudvejojo.
„Viena kitą žinojome ir anksčiau – kaip kolegę, kaimynę ar šiaip jurbarkietę, bažnyčioje susitikdavome, tačiau labiau bendrauti pradėjome čia“, – sako vokiečių kalbos mokiusi D. Kutkevičienė. Mokytoja į klubą atėjo perskaičiusi skelbimą.
Dvi drauges –Marytę Karpavičienę ir Stasę Jocaitienę sieja ne tik buvusi darbovietė – linų fabrikas, bet ir bendras pomėgis skaityti.
Marytės dukra Erika dirba šioje bibliotekoje – todėl moterys dažniausiai skaitydavo jos rekomenduotas knygas, o įsikūrus klubui prisijungė prie jaukių pokalbių skaitykloje.
„Ne visi knygų mylėtojai yra vienišiai. Mes norime susitikti, pabendrauti – ne tik apie knygas, pokalbiai išsirutulioja apie viską“, – juokiasi moterys.
Užduočių nebijo
Knygių klubo lankytojai skaito ne tik tai, ką sugalvoja. Kiekviename susitikime jie gauna užduotis – perskaityti tam tikrus kūrinius, apie kuriuos bus diskutuojama kitame susitikime.
Pirmajame klubo susitikime dalyvavo gimnazistė, skaitanti gana netradicines knygas, psichologijos žurnalus, Ugnė Krankauskaitė, kuri klubo nariams pateikė iššūkį – perskaityti porą jos amžiaus jaunuolių vertinamų knygų – Brautigano Richardo „Upėtakių žvejyba Amerikoje“ ir „Arbūzų cukruje“.
Moterys knygas įveikė, tačiau sužavėtos neliko. Buvo įdomu sužinoti, kad yra ir tokių autorių, kitokios literatūros, tačiau pačios knygos – nepatiko, nepavyko suprasti perteiktos minties. Dar labiau išryškėjo, kaip stipriai keičiasi šiuolaikinių rašytojų stilius ir minčių perteikimas nuo klasikinių kūrinių, ankstesnės kartos kūrėjų.
Antrajame susitikime klubo nariai nusprendė prisijungti prie Metų knygos rinkimų – perskaityti penkias rinkimuose dalyvaujančias knygas, jas aptarti ir balsuoti už patikusią knygą internete.
Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. Rinkimus rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultūros ministerija ir nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o nuo 2010-ųjų prisijungė Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.
Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti mūsų visuomenėje skaitymo prestižą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, o nuo 2012 m. ir poezijos knygų kategorijose.
Šiais metais suaugusiųjų knygos rinkimuose dalyvauja, o klubiečiai skaito Birutės Jonuškaitės „Marantą“, Valdo Papievio „Odilę, arba oro uostų vienatvę“, Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“, Antano Šileikos „Pirkinius išsimokėtinai“ ir Tomo Vaisetos „Paukščių miegą“.
Bibliotekoje knygų dažniausiai būna po vieną egzempliorių, tad moterys skaito labai sparčiai ir perduoda viena kitai. Labai stengtis nereikia – klubo narės knygas perskaito labai greit: nelygu kokia knygos apimtis ir patrauklumas, tai užtrunka savaitę, porą dienų, o labai įtraukiančią perkremta ir per dieną.
Gaunamos užduotys skaitytojų neerzina – kaip tik verčia įsigilinti į kūrinį, skaitant pamąstyti, ką autorius norėjo pasakyti ir kokias mintis norėsis perduoti klubo nariams.
Mėgstamiausių neturi
Skaitykloje susirinkusios moterys tvirtino, kad neturi to vienintelio autoriaus, kurį įvardytų kaip geriausią. Klubo narės skaito visų žanrų kūrinius. Klubas turi užduotį – paskatinti daugiau skaityti lietuvių autorių knygas, nes labiau skaitomi užsienio autorių kūriniai.
M. Kalvaitienė mielai skaitydavo Liudmilos Ulickajos knygas ir Aleksandros Marininos detektyvus. Mokytoją žavėjo pastarosios autorės asmenybė, išsilavinimas ir patirtis, perkelta į knygas. Milita pastebėjo, kad to paties autoriaus knygos gali būti labai skirtingos. Štai labai sužavėjo Romaino Gary kūrinys „Aušros pažadas“, tačiau kitos knygos tokio didelio įspūdžio nepadarė.
L. Adomavičienė sako, kad anksčiau buvo įsimylėjusi Ievos Simonaitytės kūrybą, Juozo Baltušio knygas, patiko ir A. Marininos kriminaliniai romanai. Kai kurias knygas moteris perskaito ne po vieną kartą – ne todėl, kad pamiršta, jog knygą jau skaitė – kiekvieną kartą kūrinį supranti kitaip.
M. Karpavičienei patinka psichologiniai romanai. Bičiulėms rekomendavo perskaityti ir Aldonos Ruseckaitės „Žemaitės paslaptis“, kurioje lietuvių rašytojos gyvenimas pavaizduotas visai kitoje, negu esame įpratę, šviesoje. Tačiau Marytė nelabai mėgsta detektyvų ir fantastikos.
Fantastika – vienas mėgstamiausių D. Kutkevičienės žanrų. Ji netgi perskaitė anūkės knygas apie vampyrus ir nenusivylė – kūriniai buvo įtraukiantys ir suprantami. Priešingai nei Metų knygos rinkimuose dalyvaujanti T. Vaisetos „Paukščių miegas“. Ši knyga pasirodė kietas riešutėlis užkietėjusioms knygomanėms – nė vienos ji nesužavėjo, kai kurios netgi neskaitė iki pabaigos.
Moterys tvirtino atsižvelgiančios į draugų, pažįstamų rekomendacijas, tačiau visų skoniai skirtingi – kas vienam labai patinka, kitam gali visiškai netikti. Madingas knygas taip pat privalu paskaityti – moterys nevengia meilės romanų, kurie, pasak bibliotekininkės S. Baltrušaitienės, išlieka vienais populiariausių tarp bibliotekos lankytojų. Kaip ir erotiniai romanai – jie rezervuojami iš anksto. Biblioteka suteikia tokią galimybę.
„Skaitėme ir mes. Kaipgi neperskaitysi“, – juokėsi Knygių klubo narės.
„Skaitydama meilės romanus žiūriu, ką gyvenime esu praleidusi“, – krizena Lena, ir užstalėje nuvilnija juoko banga.
Pirkti brangu
Biblioteka – daugeliui bene vienintelė vieta, kur gali gauti naujausių knygų ar susirasti seniai skaitytą kūrinį ir vėl pavartyti. Knygynuose seniai nebeperka ir klubo moterys – labai jau brangios ten knygos.
„Namuose, kiek prikaupta, viskas seniai perskaityta. Anksčiau pirktos enciklopedijos, pasaulinės literatūros tomai sukrauti garaže – nežinia, kur juos dėti“, – sako S. Jocaitienė. Moterys jai pritaria – per gyvenimą sukauptos namų bibliotekos ne itin rūpi vaikams ir anūkams: arba jau perskaitė, arba iš viso neįdomu – visą informaciją ir pačias knygas galima parsisiųsti internetu.
Nors ir dabar yra nemažai mylinčių knygas. M. Kalvaitienė stebisi, kokias rimtas knygas skaito jos anūkai. Puikus jaunimas auga! O L. Adomavičienė, pritrūkusi knygų, keliauja į sūnaus namų biblioteką – marti vis įsigyja naujų.
Televizorius knygų neatstoja! Taip galvoja bibliotekoje besirenkančios moterys. Per televizorių pažiūri žinias, „Dviračio šou“, dažniau klauso radijo, o dažniausiai palinksta prie naujos knygos.
Dabar klubo narės laukia Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų aptarimo, o S. Baltrušaitienė rekomendavo perskaityti 2014 metų rinkimuose triumfavusią Rasos Aškinytės knygą „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.
Gerai, kad yra tokia vieta, kur galima ne tik pasiimti paskaityti knygą, bet ir išgirsti rekomendacijas, pasidalyti savo nuomone, išsamiau patyrinėti kūrinį, atrasti tai, ką autorius nori perduoti skaitytojams. Besilankantieji Knygių klube – žmonės smalsūs. Juk tie, kurie skaito knygas – plačiau mąsto, yra įdomesni ir ilgiau išsaugo atmintį.
Jūratė Stanaitienė
