Kaunietis antikvaras Gerardas Skrickis, kurio didžiulę kolekciją 2011 m. įsigijo Jurbarko krašto muziejus, sausio 24 d. tam pačiam muziejui dovanų atvežė ekspozicinių baldų.
Savo surinktą kolekciją, atspindinčią Jurbarko istoriją, kolekcininkas G. Skrickis 2011 m. pasiūlė įsigyti renovuotam Jurbarko krašto muziejui. Tuomet G. Skrickis tikino, kad jo rinkiniu domisi daug kolekcininkų, tačiau jis norėtų, kad daiktai, surinkti iš Jurbarko apylinkių, čia ir liktų ir juos galėtų matyti visuomenė.
Kauniečio kolekcijoje – baldai iš Jurbarko dvaro, Zubovo manufaktūros krosnies kokliai su herbais, ypač daug fotografijų ir atvirukų su senojo miesto vaizdais, reti vertingi spaudiniai, indai, namų apyvokos daiktai ir kt. Pirkti kolekciją Jurbarko rajono savivaldybės taryba nusprendė tik po to, kai ją apžiūrėję Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus specialistai patvirtino jos vertę ir neleido abejoti antikvaro prašoma kaina.
„Visa kolekcija jau yra mūsų muziejuje. Ji kainavo 75 tūkst. litų, bet šią sumą mokame dalimis, baigsime mokėti tik kitąmet. Iki tol, pagal susitarimą su kolekcininku, ne viską galime eksponuoti“, – pasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė.
Be to, pasak direktorės, muziejui trūksta ekspozicinių baldų, o savivaldybė ilgalaikiam turtui įsigyti lėšų neskiria. „Ekspozicija renovuota, bet ko čia nepastatysi“, – sakė L. Jakelaitienė, kurią labai nudžiugino G. Skrickio pažadas padėti pasirūpinti ekspoziciniais baldais.
Kolekcininkas atvežė tris naujas specialiai pagamintas ekspozicines spinteles ir žadėjo, kad tai ne paskutinė dovana Jurbarko krašto muziejui. „Tai tiesiog nuoširdus bendravimas, man smagu bendradarbiauti su šiuo muziejumi, – išpakuodamas spinteles aiškino G. Skrickis. – Galima tai vadinti ir sentimentais, nes Jurbarke esu baigęs mokyklą, čia prabėgo mano paauglystė ir jaunystė.“ Padarytos iš tamsaus medžio, su stikliniais gaubtais viršuje spintelės tiks ne tik muziejinėms vertybėms iš G. Skrickio kolekcijos eksponuoti, bet ir puikiai stilistiškai įsikomponuos į ekspozicinės salės erdvę.
Pasak G. Skrickio, daug kolekcininkų bendradarbiauja su muziejais ir dovanoti jiems taip pat nesvetima, nebent kolekcionavimas būtų tapęs kaupimo manija. Jis pats teigė neprisirišąs prie daiktų, nes kai kolekcionavimas tapo ne tik pomėgiu, bet ir verslu, suprato, kad negali visko surinkti, supirkti ir turėti. Kolekcininkas prisipažino turįs tik porą daiktų, kurių nenorėtų netekti, o kitais pasidžiaugia ir po mėnesio ar pusmečio gali su jais atsisveikinti.
„Noriu pasidžiaugti, kokių gražių dalykų gavau. Ir greičiausiai jie yra iš čia“, – sakė G. Skrickis, iš savo kuprinės traukdamas kruopščiai suvyniotus antikvarinius indus. XIX a. Kuznecovo manufaktūros pagamintus puošnius indus jis nupirko iš pagyvenusių kauniečių. Apsilankęs pas juos kolekcininkas rūsyje rado ir caro laikų fotokortelę, kurioje paradine balta uniforma nufotografuotas muitininkas, minėtų kauniečių giminaitis. „Leon Gudžievič, lietuviškai būtų – Gudžiūnas, gyveno Kazanėje, vėliau dirbo Jurbarko muitinėje, todėl tikėtina, kad ir šie indai iš Jurbarko“, – sakė G. Skrickis.
Pasak kolekcininko, žmonės saugo nebent tai, kas blizga, o daugybė antikvarinių vertybių, ypač – senų fotografijų, kuriose užfiksuoti niekad nesutikti ir nepažinti žmonės, išmetama. Vieniems trūksta informacijos, kad seni daiktai gali būti labai vertingi, kiti su jais priversti atsisveikinti dėl ekonominių priežasčių – pasak kolekcininko, į antikvariatus vertingų senienų ypač daug atnešama pasibaigus šildymo sezonui.
„Noriu pasidžiaugti – ne pasigirti, – pabrėžė kolekcininkas, – kad praėjęs pusmetis buvo labai produktyvus, labai daug unikalių dalykų parvežiau į Lietuvą. Tai ir Prūsų Lietuvos istorija – net dvi knygos, ir Duisburgo kronika, kurioje pirmą kartą paminėtas Jurbarkas, ir Juškų dainynas, išleistas Petrapilyje, o ne Kazanėje.“
Kai kurie kolekcininko surasti unikalūs eksponatai patenka į didžiuosius muziejus, kiti – į privačias kolekcijas. Kai kas atkeliauja ir į Jurbarką – kaip tie antikvariniai indai, kuriuos kartu su padovanotais baldais G. Skrickis atvežė ir leido eksponuoti Krašto muziejuje. Tad eikime žiūrėti! Tuos, kurie galbūt dar nebuvote renovuotame muziejuje, sudominti turėtų ne tik naujieji eksponatai, bet ir visa moderni muziejaus ekspozicija.
Danutė Karopčikienė
