Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai kiekvieną mėnesį į varžytines paleidžia maždaug 40 savo klientų turtą. Tuo tarpu lietuviški kooperatiniai bankeliai – kredito unijos dar nė vieno savo kliento nepasmerkė varžytinėms, nors, priešingai nei bankai, paskolų išdavimo kredito unijos pernai nebuvo sustabdžiusios. Sėkmės paslaptis glūdi kreditų unijų esmėje, nes kiekvienas klientas kartu yra ir bankelio narys – savininkas.
Per Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį susikūrę ir savo veiklą išplėtę lietuviški kooperatiniai bankeliai įveikė ne vieną sunkumą, bet niekada lengva ranka neišdavinėjo paskolų, dėl to Amerikoje sprogęs ir per visą pasaulį nusiritęs nekilnojamojo turto kainų burbulas kredito unijų pamatų neišjudino. Lietuvos centrinė kredito unija paskelbė, kad pernai dauguma iš 61 šalyje veikiančio „žemdirbių bankelio” dirbo pelningai, jų kapitalas augo vidutiniškai 43 proc., o indėliai padidėjo ketvirtadaliu.
Jurbarko rajone per pastarąjį dešimtmetį susikūrė ir sėkmingai veikia dvi kredito unijos. Jurbarko kredito unija skaičiuoja devintus, Klausučių kredito unija, vienijanti Jurbarko ir Kauno rajonų žmones, – aštuntus veiklos metus.
Sėkmingai praėjusiais metais dirbo klausutiškiai, save vadinantys bendruomenės kredito unija. Klausučių kredito unijos vyriausioji buhalterė Daivutė Gvildienė džiaugiasi, kad pernai unija gavo 69 prašymus suteikti paskolas, o išdavė 1 mln. 110 tūkst. Lt paskolų. Visas klausutiškių paskolų portfelis sudaro 4,5 mln. Lt. Tačiau svarbiausia, kad praėjusių metų pabaigoje Klausučių kredito unijai nereikėjo suformuoti specialių atidėjimų blogoms paskoloms – nebuvo nė vieno unijos nario, nesugebėjusio grąžinti paskolos, nors pernai iš viso žmonės unijai grąžino 750 tūkst. Lt.
Pasak Klausučių kredito unijos vyriausiosios buhalterės D. Gvildienės, pernai augo ir unijos narių skaičius, ir jų turtas. Mažas kaimo žmonių bankelis dabar turi 1877 narius ir 6,5 mln. Lt turto. Klausučių kredito unijos finansinis pajėgumas metų pabaigoje buvo 99,32 proc.
„Tokių gerų rezultatų tikrai nesitikėjome – ekonominė krizė palietė ir mūsų unijos narius. Nors pernai savo miestelio bendruomenei ir įvairiems renginiams remti skyrėme 20 tūkst. Lt, metus baigėme pelningai. Sėkmė atėjo sutelkus jėgas, su unijos valdybos ir paskolų komiteto nariais valandų valandas diskutuojant ir ieškant abiems pusėms priimtinausių sprendimų”, – sakė D. Gvildienė.
Jurbarko kredito unijos administracijos vadovė Nijolė Petraitienė tikina, kad pernai pagrindinė lietuviško bankelio darbuotojų užduotis buvo padėti unijos nariams išgyventi sunkmetį. Tiems, kurie turėjo sunkumų grąžinant paskolas, kad neskaudėtų galva ir šeima neliktų be duonos, unija siūlė įvairių variantų.
„Pernai nepradėjome bylinėtis nė su vienu skolininku – radome galimybių susitarti su sunkumų prispaustais žmonėmis, pasirašėme refinansavimo sutartis. Mums svarbiausia ne pelnas, o žmonių pasitikėjimas. Finansinė krizė kada nors baigsis, o bako paslaugų žmonėms reikėjo ir reikės”, – įsitikinusi N. Petraitienė, kasdien pasirašanti po kelis ar net keliolika atsakymų antstoliams į jų paklausimus dėl lėšų užšaldymo ir skolų išieškojimo iš unijos narių.
Didžiulis paklausimų srautas įspėja unijos vadovus, kad Lietuvoje veikiančios greitųjų paskolų bendrovės su savo skolininkais nežaidžia – nesvarbu, ar žmogus skolingas kelis litus, ar keliasdešimt tūkstančių. N. Petraitienė tikisi, kad šis sunkmetis daugeliui padės suprasti, jog tik lietuviški kooperatiniai bankeliai gali pasiūlyti saugias paslaugas.
Būtent dėl to, kad klientams būtų lengviau ištverti sunkmetį, pernai beveik visus metus komunalinius mokesčius unija priėmė nemokamai, nustatė mažesnį nei bankuose pinigų išgryninimo mokestį, mažiau ima už internetu daromus pavedimus į kitus bankus, atsisakė mokesčio už internetu apmokamas komunalinių paslaugų sąskaitas, sudarė galimybę savo nariams parsisiųsti užsienyje uždirbtus pinigus, pasiūlė taupyti ir imti paskolas eurais.
„Mes ne tik turėjome įveikti krizės sukeltus sunkumus, bet ir išmokti daug naujų dalykų. Tačiau visos naujos paslaugos buvo labai laukiamos mūsų klientų, ypač žemdirbių, kurie labai imlūs naujovėms”, – tikino N. Petraitienė.
Nors dėl to Jurbarko kredito unija pirmą kartą per aštuonerius metus patyrė nuostolių, jos vadovai nesikremta. Pernai unijos turtas išaugo net iki 21 mln. 350 tūkst. Lt, iš narių priimtų indėlių suma išaugo iki 18 mln. Lt, o išduotų paskolų suma – iki 13,3 mln. Lt. Tačiau svarbiausia, kad unijos narių skaičius jau priartėjo prie 3 tūkstančių, o tai rodo, kad pasitikėjimas Jurbarko kredito unija tik auga.
Lietuvos kredito unijos visom prasmėm vejasi bankus. Tarpukariu kredito unijoms priklausė kas penkta Lietuvos šeima. Tai leidžia tikėtis, kad per sunkmetį unijų judėjimas dar labiau sustiprės ir žmonės, susižavėję greitųjų kreditų paslaugomis, išmoks skirti pelus nuo grūdų.
Daiva BARTKIENĖ
