Knygnešio dieną pagerbiami draudžiamosios spaudos gabentojai iš Prūsijos bei jos skleidėjai Lietuvoje.
Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu.
Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Žandarai turėjo teisę bausti nusikaltėlius, konfiskuoti ir deginti lietuviškus raštus.
Savo darbą žandarai atliko uoliai: 1891–1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 tūkst. 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900–1902 m. – 56 tūkst. 182.
Nepaisant baudų ir kalėjimo grėsmės, lietuviškų spaudinių daugėjo. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas.
Milžinišką darbą atliko spaudinių platintojai – knygnešiai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu nukentėjo apie tūkstantį žmonių.
Kovo 16-ąją, 1846 metais, gimė Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs nelegalaus lietuviškos spaudos platinimo tinklą.