Paskutinį kartą Lietuvos istorijoje mirties bausmė įvykdyta buvusiam „Vilniaus brigados“ vadovui Borisui Dekanidzei. Daugelyje Vakarų šalių mirties bausmė laikoma kaip neatitinkanti moralės normų. Europos Sąjungoje reikalaujama, kad norinčios tapti ES narėmis šalys panaikintų mirties bausmę. Tad kodėl anksčiau ši bausmė gyvavo, o kai kur net klestėjo?
1998 m. Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimu Lietuvoje buvo panaikinta mirties bausmė. Ši bausmė ilgą laiką gyvavo beveik visuose pasaulio kampeliuose ir daugelyje šalių galioja iki šiol. Kas Vakarų šalyse lėmė judėjimą panaikinti mirties bausmę? Ką kriminologai sako apie mirties bausmę? Kaip Lietuvai pavyko šios bausmės atsisakyti?
Kriminologijos albumas. Mirties bausmė Lietuvoje: vykdyti ar izoliuoti?
Kriminologas Matas Tamošaitis tinklalaidėje „Kriminologijos albumas“ kalbino žmogų, aktyviai prisidėjusį prie mirties bausmės panaikinimo Lietuvoje, – kriminologijos profesorių Aleksandrą Dobryniną.
Kalbėdamas apie mirties bausmės ištakas, jis pirmiausia aptaria filosofinę prieigą.
„Filosofas Johnas Lockas, liberalizmo tėvas, kalbėjo, kad demokratinė valstybė turi ginti pamatines teises: teisę į gyvybę, laisvę, nuosavybę. Jis sakė, kad esant nusikaltimams, kurie parodo, kad individas pažeidė socialinį kontraktą, jis praranda galimybę apeliuoti į teisės principus. <…> Praranda teisę į gyvybę. <…> Iš tokios filosofinės perspektyvos mirties bausmę lengva pateisinti“, – sako A. Dobryninas.
Tačiau yra filosofų ir kriminologų, teigiančių, kad mirties bausmė – brutalumo išraiška, nepuošianti laisvos visuomenės.
Paskutinį kartą Lietuvos istorijoje mirties bausmė įvykdyta buvusiam „Vilniaus brigados“ vadovui Borisui Dekanidzei. / LRT TELEVIZIJOS archyvas (stop kadras)
Vakarų pasaulis nėra vientisas fenomenas, todėl ir ten nėra vieningos nuomonės apie mirties bausmę. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijose ji dar vis tebegalioja, o kai kur jos atsisakyta galimai dėl ekonominių sumetimų, teigia A. Dobryninas.
„Amerikos argumentas dabartinis toks – mirties bausmės vykdymo atžvilgiu yra brangesnis įkalinimas. Manyčiau, čia galime įžiūrėti, kaip keičiasi požiūris į žmogų. <…> Žmogus yra laisva darbo jėga. Būdamas kalėjime jis gali dirbti. Taikoma logika: o kam žudyti?“ – paaiškina profesorius.
O žvelgiant per moralės prizmę mirties bausmė yra nepriimtina. „Žmogus negali žudyti žmogaus – jis nėra žvėris. Jeigu kalbame, kad reikia malšinti žvėriškumą žmoguje, mes patys negalime pasiduoti tam pačiam biologiniam instinktui“, – mini pašnekovas.
Tokiu mąstymu paremta revoliucinė banga prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. „Tai buvo naujas požiūris į žmogaus teises. Europa tapo savotiška lydere“, – sako A. Dobryninas.
Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi buvo labai išaugęs nusikalstamumo mastas.
„Taip nutiko, nes buvo fundamentalūs ekonominiai, politiniai pokyčiai. Reikėjo laiko, kad pereitume į visai naują politinę, teisminę sistemą“
Toks „paauglystės“ laikotarpis buvo bjaurus, pastebi kriminologas. „Karaliavo kriminalinės grupuotės“, – sako jis.
„Kai stojome į ES, turėjome pasirašyti visas pagrindines konvencijas. <…> Buvo draudžiama taikyti mirties bausmę, tai buvo Europos Tarybos reikalavimas. Mes pasirašėme, gavome narystę, bet su sąlyga. Mūsų interesas buvo gyvybingas“, – akcentuoja pašnekovas.
Dar vienas veiksnys, lėmęs mirties bausmės atsisakymą Lietuvoje, – tautos brandumas.
Vykstant prezidento rinkimams, abiem kandidatams buvo užduotas klausimas: ar palaikote mirties bausmės panaikinimą?
Aleksandras Dobryninas / Stop kadras
„Abudu pasakė, kad ne, kad tauta nepasiruošusi. Nieko baisaus – tas, kuris buvo išrinktas, po pusmečio panaikino“, – mini A. Dobryninas.
„Bet politikų baimė suprantama“, – teigia kriminologas. Ir priduria, kad Seimas, Vyriausybė bijojo prisiimti atsakomybę už bausmės panaikinimą.
Dažniausiai mirties bausmę bandyta įvesti siekiant išpildyti keršto poreikį, tačiau tai nėra tinkamas sprendimas, pastebi kriminologas.
„Kerštas atlieka dvi funkcijas. Viena vertus, grąžina tau pusiausvyrą, tarsi skausmu už skausmą. Kita vertus, skausmo grąžinimas jis naikina tavo dvasinę sąrangą. Filosofai sako, kad keršyti negalima – kerštas nėra sprendimas, ypač valstybės mastu“, – nurodo jis.
Štai Albanijoje panaikinus mirties bausmę šoktelėjo nužudymų skaičius, mat šioje šalyje mirties bausmė buvo įvesta kaip priemonė prieš vendetą (liet. kraujo kerštas už nužudytą giminaitį).
Mirties bausmės klausimas atsiliepia visuomenės saugumui, akcentuoja A. Dobryninas.
