Smalininkų darželinukai visiškai neseniai persikraustė į naujus namučius Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje, ir aš kur buvęs kur nebuvęs nuvykau pas juos pasmalsauti, kaip gi jie gyvena. Pamačiau, kad gyvena mažieji smalininkiečiai gražiai ir linksmai.
Patys mažiausieji – „Kiškučių” grupės vaikučiai susispietę aplink didžiulį juodą instrumentą smagiai traukė dainelę apie greitai augančią eglutę. Kodėl apie eglutę? Nes „kiškučiai” laukia Kalėdų, o eglutė – pati svarbiausia kalėdinė puošmena.
Gražuolė eglutė puikuojasi „Pelėdžiukų” grupėje. Auklėtoja Ginta ją papuošė spindinčiais burbulais ir… nertomis snaigelėmis. O iš kur gi paimsi kitokių, jei iš dangaus iki pat gruodžio vidurio tik lietaus lašai krito?
Labiausiai vaikai laukia Kalėdų Senelio. Jis ateina iš Laplandijos, kuri labai toli ir ten visada šalta.
Bet kaipgi dabar bus – Smalininkų vaikai prieš pat šventes persikraustė į naują darželį, ar žinos Senelis, kur ateiti, ar ras kelią? Mažieji dėl to visai nesuka savo galvelių – Kalėdų Senelis visada randa kelią ir dar nėra taip buvę, kad neateitų pas vaikučius, kurie labai jo laukia.
Nors Kalėdų Senelis ateina tik žiemą, dauguma „pelėdžiukų” jį yra matę. Viktorija prisimena, kad ir pernai jis buvo jau senas, su ilga žila barzda. Penkiametė Adriana pasakojo, kad Senelis vilkėjo raudonu apsnigtu paltu ir buvo su juodais akiniais. „Tokio aš bijojau”, – prisipažino mergaitė, nors tas „baisusis” senelis atnešė jai dviratuką, dovanomis apdalijo ir jos tėvelius.
Kalėdų Senelis tikrai ateis, tik turėtų nusipirkti botus, kad nesušlaptų kojų, ir patrumpinti savo paltą (na, jei netikėtai nelauktai sniegas ištirptų – Smalininkuose neretai taip atsitinka), o jo dideliame maiše bus dovanėlių visiems vaikams. „Pelėdžiukai” patikėjo man savo svajones, kokių kalėdinių dovanėlių norėtų.
Kamilė: Norėčiau skalbimo mašinos, panašios kokią turi mano mamytė, tik žaislinės. Skalbčiau ja savo lėlių sukneles.
Auksė: Vežimuko ir lėlytės, nes nė vienos neturiu.
Erikas: Noriu, kad man atneštų lėktuvą, su žirklėmis ir su žnyplėmis.
Gytis: Norėčiau motociklo, valdomo pulteliu. O motociklininkas būtinai turi būti su šalmu.
Meida: Pernai Kalėdų Senelis nebuvo atėjęs, nesu jo mačiusi. Norėčiau, kad ateitų ir atneštų dovanų Barbytę su vežimuku.
Aš, žinoma, visus vaikų norus pasakysiu Kalėdų Seneliui – neabejoju, kad jį sutiksiu. Tik dėl tų dovanėlių negaliu pažadėti, juk Senelis perka dovanėles vasarą ir krauna į savo didžiulį maišą, nes žiemą neturi laiko, jam reikia keliauti pas vaikus. Bet tikrai galiu pažadėti, kad kiekvienam jo maiše dovanėlė jau įdėta.
Smalsutis
as cia mokaus nesamone pirma auksta paeme kai lievai bet dabar graziai mokykla atrodo o ne kaip pirmai