Pavasarį Jurbarko krašto kūrėjų bendruomenė išlydėjo šventiškai – gegužės 25 d. viešojoje bibliotekoje surengtos almanacho „Prigludę prie gimtojo slenksčio“ sutiktuvės, kuriose skambėjo eilės, dainos ir linkėjimai neprarasti kūrybinės ugnelės.
Nenutraukti saitai
Jurbarke jau beveik dvidešimtmetį aktyviai veikia literatų klubas „Švieselė“, kuriame buriasi kuriantys jurbarkiečiai. Klubo nariai leidžia savo kūrybos knygeles, parengti keli almanachai, vyksta knygų pristatymai, poezijos vakarai.
Prieš ketverius metus buvusios jurbarkietės Vilijos Dobrovolskienės iniciatyva surengtas pirmasis Jurbarko krašto kūrėjų susitikimas, kuris tapo tradiciniu ir šiemet įvyko jau penktą kartą. Susitikimuose dalyvauja ne tik čia gyvenantys poetai, bet ir buvę jurbarkiečiai, gyvenantys kitur, prisijungė aplinkinių rajonų kūrėjai, bičiuliai iš kitų vietovių.
„Praėjusių metų pabaigoje kilo mintis, kad reikėtų išleisti bendrą kūrybos knygą – almanachą. Ir štai dažais kvepianti knyga pristatoma jums“, – renginio pradžioje sakė „Švieselės“ klubo pirmininkė Onutė Čirvinskienė. Ji pasidžiaugė, kad kraštiečių ir Jurbarką mylinčių žmonių ratas plečiasi, o tokie susitikimai – gera proga pabendrauti, susipažinti ir pasiklausyti vieniems kitų kūrybos.
Eilės Jurbarkui
Visi almanacho leidybos rūpesčiai užgulė V. Dobrovolskienės pečius. Vilija – žinomos Jurbarko kūrėjos Elenos Telišauskienės dukra, dabar gyvenanti Elektrėnuose. Čia ji dirba lietuvių kalbos mokytoja, vadovauja literatų klubui „Strėva“, yra Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, išleidusi 25 knygas: 13 metodinių – diktantų, testų, užduočių knygų vidurinės mokyklos moksleiviams ir 12 poezijos knygelių vaikams ir suaugusiesiems.
„Pakvietėme visus poetus atsiųsti savo eiles, taip pat anksčiau sukurtą ar naują eilėraštį Jurbarkui. Visų atsiuntusiųjų kūryba pateko į almanachą“, – sako V. Dobrovolskienė, turinti didelės patirties rengiant tokius leidinius. Ji parengė ne vieną rinkinį, porą tarptautinių almanachų. Pasak almanacho sudarytojos ir leidėjos, leidinys „Prigludę prie gimtojo slenksčio“ – pirmasis Jurbarko karšto kūrėjų bendras almanachas, nors nemažai tų pačių autorių kūrybos pateko ir į pernai išleistą almanachą „Apie tave ir Tau, Tėvyne“, kuriame sudėta 100 šimto autorių eilėraščių.
Almanachas „Prigludę prie gimtojo slenksčio“ išleistas 200 egzempliorių tiražu, spausdintas spaustuvėje „Printėja“. Knygą parėmė Jurbarko r. savivaldybė.
Almanache – 36 autorių eilėraščiai. Kiekvienas kūrėjas pateikė po šešis eilėraščius, tarp kurių ir vienas, skirtas Jurbarko miestui. Knygos bedraautoriai – iš Jurbarko kilę arba Jurbarko rajone gyvenantys poezijos kūrėjai bei kasmetinių poezijos švenčių dalyviai iš aplinkinių rajonų.
„Kiekvienos knygos gimimas – kaip gyvybės atėjimas: gražus, prasmingas. Kaip ir mūsų bendrystė. Ši knyga reprezentuoja Jurbarko karštą, todėl yra labai vertinga“, – sako V. Dobrovolskienė.
Skambėjo eilės
Almanacho pristatymą papuošė Jurbarko bardų klubo narių Jurgitos Šapauskienės ir Arvydo Pilipausko atliekamos dainos. Arvydas pirmą kartą atliko dainą, sukurtą pagal vieno iš almanacho bendraautorių, kauniečio Eugenijaus Petrošiaus anksčiau išleistame rinkinyje publikuotą eilėraštį „Kai manęs nebebus“.
Almanacho rengėjų padėkos nusipelnė fotografas Robertas Patronaitis, leidęs knygos viršeliui naudoti savo fotografijas. Almanachą papuošė Jurbarko tilto, gimnazijos ir V. Grybo muziejaus vaizdai.
Savo poeziją skaitę literatai lapais papuošė simbolinį poezijos medį – ąžuolą, kuris sužaliavo nuo nuoširdžių eilių. Savo kūryba dalijosi viešnia iš Vilniaus – Regina Palevičienė-Karilė, Nijolė Švelnienė, nuo 1972 m. čia gyvenanti ir savu Jurbarką vadinanti Julija Galbuogienė. Puikią nuotaiką skleidė eiles apie Šventąją perskaičiusi poetė Janina Pranaitienė. „Kai gavau laišką apie almanachą, turėjau tą patį vakarą sukurti eilėraštį apie Jurbarką. Tai ėmiau ir parašiau“, – juokiasi kūrėja.
Savo eilėraštį „Rudeninė atgaila“ perskaičiusi bene jauniausia klubo „Švieselė“ narė Janina Sabataitienė padėkojo O. Čirvinskienei, kuri pasakė, kad ji gali kurti, J. Pranaitienei, raginusiai nenustoti tą daryti, ir V. Dobrovolskienei, kurios dėka eilės pateko į knygą.
Eilės apie meilę, gimtinę, vaikystę skambėjo iš poetų Ritos Juškevičiūtės-Mockeliūnienės, Eugenijaus Petrošiaus, Lilijos Jonikienės, Stasio Arbačiausko, Jono Girdzijausko, Aušros Brazaitytės, Valentino Čyžo, Vandos Kirstukienės, Elenos Malašauskienės ir kitų kūrėjų lūpų. Savo kūrybos eilėraščius skaitė ir trys Vilijos – Dobrovolskienė, Girdauskienė ir Vilkelienė. Kad ši knyga jai brangiausia, prisipažino dvi savo kūrybos knygas jau išleidusi poetė Stefanija Meškytė-Murauskienė.
Noras kurti nyksta
Pasak V. Dobrovolskienės, Jurbarko karšto kūrėjų eilių temos nesiskiria nuo visiems bendrų temų – jie rašo apie meilę, tėvus, vaikystę, tėvynę, kaimą. „Tai amžinos vertybės temos. Nuo jų niekur nepabėgsime“, – įsitikinusi kūrėja. Jos pačios kūryboje taip pat nemažai prisiminimų ir jausmų iš Jurbarke praleistos vaikystės, kai Vytauto parke bėgo gražiausios dienos ir buvo statomi spektakliai pagal Anderseno pasakas.
Nors almanachas sutiktas džiugiai, jo sumanytoja V. Dobrovolskienė dalijasi liūdnomis įžvalgomis. „Pastebėjau, kad labai sumenko jaunų žmonių noras kurti. Jie atranda kitų malonumų, džiaugsmų, saviraiškos priemonių. Jaunų kūrėjų nėra“, – apgailestauja poetė.
Pasak V. Dobrovolskienės, ir jos vadovaujamame Elektrėnų literatų klube beliko 10 autorių, o atėję jaunesni žmonės, pamatę, kad klube renkasi vyresnio amžiaus kūrėjai, daugiau neateina. „Labai svarbu kuriančių žmonių eilėraščius sudėti į knygą, kad išliktų, nes tuoj gali nebelikti, kas kuria“, – mano almanacho redaktorė.
Jūratė Stanaitienė