Sunkmetis palietė didžiąją daugumą rajono įmonių ir organizacijų. Iki minimumo sumažinusios savo darbų apimtį arba pristigusios užsakymų, nedidelės įmonės nebeįstengia išlaikyti darbuotojų ir grimzta į skolų liūną arba sustabdo savo veiklą. Geresnę išeitį siūlo Lietuvos darbo birža, ekonominius sunkumus patiriančioms įmonėms skirianti lėšų laikiniems darbams organizuoti.
Teritorinės darbo biržos Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą pradėjo įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Iki 2012 metų spalio vidurio planuojama padėti išlaikyti darbo vietas 5500 ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo laiką arba yra priversti daryti prastovas. Numatoma į šį projektą įtraukti ir 7500 bedarbių ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų, gyvenančių ir dirbančių didžiausio nedarbo teritorijose.
Lietuvos darbo biržos parengtame projekte ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms, dėl krizės trumpinančioms darbo laiką arba darančioms priverstines prastovas, sudaryta galimybė gauti darbo užmokesčio kompensaciją, jei darbuotojai dirba įmonėje organizuojamus viešuosius darbus – tvarko aplinką, remontuoja ir valo patalpas bei įrengimus.
Projekte gali dalyvauti įmonės, kurios nėra bankrutavusios arba bankrutuojančios, nevykdo restruktūrizacijos ir neturi likviduojamos įmonės statuso. Įmonės nuosavybės ar veiklos forma ESF projekto „Laikinų darbų” organizatoriams nėra svarbi. Kad galėtų dalyvauti viešuosiuose darbuose, darbuotojai, kuriems darbdaviai sutrumpino darbo laiką ir proporcingai sumažino darbo užmokestį, privalo užsiregistruoti darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys. Laikinų darbų negali gauti tik tie ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojai, kurie turi kitų užimtumo formų – yra įregistravę ūkininko ūkį ar dirba individualiai.
Jurbarko darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Mykolaitis sakė, kad šis projektas iš karto sudomino mūsų rajono įmonių vadovus. „Vos tik projektą pristatėme darbdaviams, iš karto sulaukėme paraiškų. Kol kas neatsisakėme padėti nė vienai sunkumų patiriančiai įmonei”, – patikino D. Mykolaitis.
Dar gruodžio mėnesį viešuosius darbus savo darbuotojams pradėjo organizuoti UAB „Jurbarko Jursa”, „Jurmelsta”, „Evera”, „Lybiškiai” bei „Jurbarko autobusų parkas”. Sausio mėnesį prie jų prisijungė A. Krušos firma „Kralsta”, S. Jančaro statybos darbų įmonė, UAB „Jurbarkų mėsa”, „Jurbarko duona”, „Vers Deko”, „Kamita” ir A. Neverausko individuali įmonė.
Pasak D. Mykolaičio, kiekviena įmonė skirtingai organizuoja viešuosius darbus. Pavyzdžiui, UAB „Jurmelsta” darbuotojai viešuosius darbus atlieka tik penktadieniais, nes darbo savaitė šioje įmonėje sutrumpinta tik viena diena. UAB „Jurbarko duona” vešiesiems darbams irgi skiria 8 val. per savaitę – sumažėjus gamybai darbuotojai pamainomis tvarko įrangą. UAB „Jurbarkų mėsa” vešiesiems darbams skiria pusę darbo laiko.
Labai skirtingas ir įmonėse viešuosius darbus dirbančių žmonių skaičius. „Jurmelstoje” juos dirba 22 darbuotojai, UAB „Jurbarko duona” ir „Evera” – po 19, UAB „Lybiškiai” – 12, S. Jančaro statybos darbų įmonėje – 11 darbuotojų. Kitose organizacijose aplinką ir patalpas tvarko nuo 2 iki 10 darbuotojų. Iš viso šiuo metu laikinais darbais Jurbarko darbo birža darbdaviams padeda išsaugoti 128 darbo vietas.
Jurbarko darbo biržos vyriausiasis specialistas D. Mykolaitis tvirtino, kad daugiausia darbo laiko ir žmonių viešuosius darbus dirba statybinėse organizacijose, kurios sunkmečiu patiria didžiausią ekonominį smūgį.
UAB „Evera” vyriausiasis mechanikas Jonas Urbšaitis buvo vienas iš pirmųjų mūsų rajono įmonių vadovų, susidomėjusių šiuo projektu. Nuo gruodžio 7 d. beveik visi šios įmonės darbuotojai remontuoja kelių priežiūros ir tiesimo techniką, ruošia ją būsimam darbų sezonui, tvarko įmonės patalpas ir aplinką.
„Savo tiesioginį darbą žmonės dabar dirba tik vieną valandą per dieną. Jei ne darbo biržos parama, būtų tekę atleisti darbuotojus – žmonės būtų ėję į biržą, o valstybė jiems privalėtų mokėti bedarbio pašalpas. Iš to niekas neturėtų naudos, o dabar gerai ir įmonei, ir žmonėms, gaunantiems atlyginimą, ir valstybei, į kurios biudžetą surenkami mūsų sumokami mokesčiai. Tokiu sunkiu metu įmonėms išgyventi padedančių priemonių galėtų būti ir daugiau”, – sakė J. Urbšaitis.
Šiuo metu UAB „Evera” neturi jokių užsakymų, todėl galinga kelių tiesimo ir priežiūros technika stovi nenaudojama. Ar bus darbų pavasarį, irgi dar neaišku, nes tik kovo, balandžio mėnesiais vyks konkursai. Tačiau ir įmonės vadovai, ir darbuotojai viliasi, jog sulaukę pavasario be darbo nesėdės. „Svarbiausia išgyventi žiemą. Geriau sniegą kasti, nei namie be darbo sėdėti”, – sakė įmonės kieme dirbantis Andrius Šimkus.
Optimistiškai nusiteikęs ir Alfonsas Kruša, kurio firmoje darbuotojai keturias dienas per savaitę šiuo metu dirba laikinus darbus.
„Teliko trečdalis darbuotojų, bet ir jiems reikia išgyventi – be darbo ir atlyginimo žmonės negali būti”, – sakė A. Kruša. Pasak jo, uždaryti įmonę buvo galima jau ir pernai, bet juk yra buvę ir dar blogesnių laikų, todėl stengiamasi neprarasti optimizmo.
Didelę patirtį turintis statybos įmonės vadovas sakė, kad visoms statybinėms organizacijoms sunkiausia būna vasario-balandžio mėnesiais, o vasarop visada kokių nors darbų atsiranda. Kai pernai, pasak A. Krušos, smarkiai sumažėjo statybos darbų kainos, įmonė gavo nemažai privačių užsakymų. To tikimasi ir šiemet. Įmonės vadovas tvirtina esantis optimistas.
„Bet toks atokvėpis ir darbo biržos finansuojami viešieji darbai mūsų įmonei buvo labai reikalingi. Kai užsakymų daug, nėra kada nei sandėlių, aplinkos susitvarkyti, nei patalpų susiremontuoti. Dabar visus tuos labai reikalingus darbus galėsime atlikti, o atlyginimą žmonėms mokės birža”, – džiaugėsi A. Krušos firmos „Kralsta” darbų vykdytojas Jonas Butkus.
S. Jančaro statybos darbų įmonė be darbo biržos laikiniems darbams skirto finansavimo greičiausiai būtų nebeišgyvenusi, bet vienuolikai įmonės darbuotojų paskyrus finansavimą po 30 val. per savaitę dirbti viešuosius darbus, viltis išgyventi ir vėl pradėjo pamažu atsigauti. Žmonės remontuoja įmonės automobilius, tvarko patalpas ir aplinką. Visi džiaugiasi, kad dar gali dirbti ir gauti bent minimalų atlyginimą.
Įmonės darbų vykdytojas Juozas Lukošius pripažino, kad sunkmetis žlugdo statybininkus ne tik finansiškai, bet ir moraliai. „Nėra darbo – nėra ir atlyginimų, visi jaučiamės nereikalingi, bet labai tikimės, kad toks laikotarpis ilgai neužtruks. Kaip įmanydami ieškome užsakymų, esame pasiruošę dirbti viską, kad tik išgyventume”, – sakė J. Lukošius.
S. Jančaro statybos darbų įmonės darbuotojai dar dirba viename objekte, prieš naujuosius metus turėjo ir daugiau darbų, tačiau žmones išlaikyti iš tokių menkų užsakymų buvo sunku. Įmonės vadovai tikisi, kad po trijų mėnesių Jurbarko darbo birža ras galimybę pratęsti laikinus darbus.
Darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. Mykolaitis sakė, kad to tikisi daugelis sunkumų prispaustų įmonių.
„Nors pagal įstatymo normas asmuo viešuosius darbus gali dirbti iki 6 mėnesių per metus, vargu ar galėsime tą daryti – mūsų rajone yra labai daug įmonių, pageidaujančių gauti finansavimą laikiniems viešiesiems darbams. Tokia paklausa – ne iš gero gyvenimo, nes sunkumų patiria labai daug rajone veikiančių įmonių”, – sakė D. Mykolaitis.
Kad projekto lėšomis galėtų pasinaudoti kuo daugiau sunkumų patiriančių įmonių, Lietuvos darbo birža nustatė 3,2 mėnesio vidutinę laikinų darbų trukmę.
Daiva BARTKIENĖ
