Prieš savaitę pastato Vytauto Didžiojo g. 10 langai pražydo gėlėmis – čia duris atvėrė „Rūtos gėlių galerija“. Gėlių salono savininkė Rūta Stasiulienė į Jurbarką atvažiavo vos prieš trejus metus, o didžiulis būrys į salono atidarymą susirinkusių jurbarkiečių patvirtina, kad tie metai buvo netušti.
Vaikystės svajonė
R. Stasiulienė – vilnietė. Sostinėje jos gyvenimas bėgo meniškajame Užupyje, vėliau – Pilaitėje. Menas Rūtą traukė visuomet. Ji tapo keramike, tačiau iš šios specialybės verstis buvo vis sunkiau – medžiagos brango, specialistų niekam nereikėjo, o vien iš Kaziuko mugės neišgyvensi. Moteris įsidarbino tekstilės pramonėje, kūrė audinių raštus patalynei, tačiau šis darbas džiaugsmo neteikė.
„Tada prisiminiau, kas man teikdavo džiaugsmo vaikystėje. Mano mama augino daug gėlių. Aš nuo mažens rišau puokštes. Net savo vestuvėms puokštę iš ramuninių chrizantemų susirišau. Kitokių gėlių naktį negavau, nes tik prieš pat vestuves atsiminiau, kad tokios puokštės reikia“, – juokiasi gėlininkė.
Potraukis gėlėms, matyt, užsimezgė dar tada, kai penkerių Rūta nusiaubė kaimyno dailininko sodą ir iš ten rastų gėlių padarytas puokštes sėkmingai pardavė Užupio turgelyje.
Nesėkmių ir darbo užgrūdinta
Rūta įsidarbino viename gėlių salone Užupyje. „Tiesą pasakius, tada žinojau vos kelių gėlių pavadinimus. Dabar jau galiu išvardyti 100 lotyniškų ir angliškų rožių veislių. Daug išmokau nuo pirmojo darbo“, – susimąsto moteris.
Salonas po pusmečio bankrutavo, o R. Stasiulienė ryžosi perimti verslą. Meniškai moteriai vien gėlių neužteko – salone buvo galima įsigyti menininkų darbų, keramikos, darbų iš akmens, savo grafikos darbus čia mielai pardavinėjo Vladas Liatukas. Rūta ir pati nesėdėjo rankų sudėjusi – vėlė veltinio gaminius, papuošalus, salone buvo keramikos krosnis – čia pat ir kuri, ir dirbi.
2007 m. aplink pradėjo bankrutuoti mažos parduotuvėlės, kepyklėlės, butikai – krizė kvėpavo į veidus. „Tų metų liepos 7 d., kai turėjo būti didžiausias švenčių, vestuvių bumas, Vilnių paskandino liūtis, o aš neturėjau nė vieno kliento. Supratau, kad turiu užsidaryti, jei nenoriu klimpti į skolas. Atsimenu, kaip verkdama nešiau iš savo užlieto pusrūsio gėles ir dovanojau aplink įsikūrusių kavinukių savininkams“, – graudinasi gėlininkė.
Likimo smūgių R. Stasiulienės gyvenime būta ne vieno. Kai kurie, itin asmeniški, tikriausiai padėjo jai išmokti eiti per gyvenimą nepasiduodant. Ir tąkart, už paskutinius pinigus ji pirmą kartą išvyko į savo svajonių miestą – Prahą. „Dabar ten jau buvau keturis kartus, pažįstu kiekvieną gatvelę, o tuomet Praha man tapo miestu, kuris leido nurimti ir suteikė vilties“, – tikina moteris.
Grįžusi iš kelionės ji pradėjo dirbti Konarskio gėlių turguje, vėliau Šeškinės paviljonuose. Darbas buvo pragariškas, tačiau čia ji išmoko dirbti greit, įsiklausyti į kliento norus ir parduoti. „Mane net ragana vadino, nes sugebėdavau viską parduoti. Vienas klientas atėjęs pirkti raudonų rožių išėjo su gražiausia puokšte frezijų, bet po to pas mane grįždavo pirkti, kad ir kur bedirbau“, – juokiasi floristė.
Tuo metu Rūta susilaukė trečiosios, dabar jau penkiametės dukros Mėjos. Likimas lėmė, kad trimis dukromis rūpintis ji liko viena. „Kūdikį palikau auklei ir ėjau dirbti. Neturėjau kitos išeities“, – beviltiškas akimirkas mena R. Stasiulienė. Gėlininkę dirbti pakvietė prestižinis gėlių salonas „Gėlės ir manufaktūra“. Šiame salone ji gavo neįkainojamas pamokas, pamatė tokias rūšis gėlių, kokių niekada nebuvo mačiusi.
Paskui meilę
Ir tada internete Rūta susipažino su jurbarkiečiu Žydrūnu Butkumi. „Pirmasis mano vyras buvo iš Tauragės, o dabar – Jurbarkas. Kažko tie žemaičiai mane, aukštaitę, paviliojo“, – šypsosi moteris ir pataria nebijoti ieškoti antros pusės internete – kartais labai pasiseka.
Rūtos ir Žydrūno pažinties istorija verta plunksnos: pora bendravo tik internetu, o vyras, kad myli pasakė Rūtos net nematęs. Į pirmąjį pasimatymą Žydrūnas Rūtą pakvietė 2015-ųjų sutikimo vakarą. „Atėjo pas mane į saloną su penkiomis baltomis rožėmis ir išsivežė į Jurbarką. Kokia drąsi buvau! Vežė tamsoje kažkur, bet kelionė, rodos, kelias minutes truko“, – prisimena Rūta.
Naujuosius pora sutiko su Žydrūno draugais, o rytą prieš Rūtos akis atsivėrė nuostabus vaizdas pro langą. „Pirmiausiai įsimylėjau tą vaizdą pro langą – užsnigtas Nemunas ir gamta“, – sako ji. Jau kitą dieną Žydrūnas Rūtą nusivežė pas tėvus, o po savaitės pasiūlė kraustytis pas jį.
Persikėlus į provinciją lengva nebuvo. Miestas Rūtai pasirodė niūrus, nesvetingas, šaltas. Moteris greit įsidarbino viename gėlių salone ir dirbo ten iki tol, kol nusprendė imtis savarankiškos veiklos. „Atsiprašau visų, nes vos atvykusi į Jurbarką maniau, kad čia nėra talentingų ir kūrybiškų žmonių. Šiandien aš turiu jus, savo klientes, susipažinau su gausybe meniškų žmonių, o mano svajonė – turėti savo saloną išsipildė irgi jūsų dėka, nes dauguma raginote tam ryžtis“, – galerijos atidarymo vakarą sakė R. Stasiulienė.
Erdvė menui
Sprendimas buvo priimtas pora dienų iki Velykų, o per šventes R. Stasiulienė parašė prašymą atleisti iš darbo. „Kai apsisprendžiau, ėmė vertis visos durys: labai lengvai išsinuomojau patalpas, susipažinau su kuriančiomis moterimis, kurių darbų bus galima rasti galerijoje. Labai padeda ir remia vyras ir vaikai“, – džiaugiasi galerijos savininkė.
Žydrūnas salone įrengė Rūtos svajonių darbastalį, ant kurio vyksta nenutrūkstantis kūrybos procesas, o atidarymo vakarėlio svečiai buvo vaišinami jo darytu naminiu vynu. „Savo vyrą turiu truputį stumtelėti ir jis atsiskleidžia. Pernai nupirkau pusę šimto kilogramų juodųjų serbentų. Žinojau, kad Žydrūnas kažkada darė labai skanų vyną. Kas jam beliko? Vėl imtis gamybos. Ir į mišką jį išvedžiau, dvidešimt metų ten nebuvusį. Dabar iš grybynų neištraukiu“, – juokiasi moteris.
„Rūtos gėlių galerijoje“ klientų laukia įvairiausios skintos gėlės, puokštės, kompozicijos. Floristė gamina puokštes ir puošmenas visoms šventėms. Tai – tik įžanga į tai kas vyks šioje galerijoje. Jau balandžio 26 d. čia bus surengta pirmoji paroda – savo kurtus stiklo papuošalus – muses ir dar daugybę naujienų pristatys 23-ejų jurbarkietė Justė Naujokaitytė. „Justės draugė Rūta užėjo pas mane pirkti gėlių ir pamačiau jos nešiojamą trispalvę sagę. Susižinojau, kas kūrėja ir pasiūliau Justei atnešti savo darbus į galeriją. Vos pusmetį papuošalų kūryba užsiimančiai J. Naujokaitytei – tai pirmas žingsnis į viešumą.
Jau susitariau bent su šešiomis kuriančiomis moterimis, kurios čia pristatys savo darbus. Tad kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. galerijoje vyks parodos“, – džiaugiasi R. Stasiulienė.
Antradieniais į saloną rinksis Trečiojo amžiaus universiteto senjorės. R. Stasiulienė šiame universitete veda floristikos pamokas. „Pamokas rengsiu ne tik senjorams. Prieš didžiasias šventes tikrai darysiu temines pamokas, o ir bet kuriai mėgstančiai užsiimti kūryba moteriai, užsukusiai į galeriją, patarimų negailėsiu“, – patikino floristė.
Artimiausiuose planuose – ir vaikų dienos šventė-mugė šalia galerijos. R. Stasiulienė pakvies kuriančias mamytes parodyti savo darbelius, o vaikams bus surengta šventė ir vaišės. Birželį jurbarkiečiams Rūta žada pasiūlyti dar vieną projektą. „Aš neturiu šeimos gražios nuotraukos. Noriu, kad ji būtų ypatinga. Manau tokios fotosesijos norėtų ir jaunavedžiai, poros, šeimos. Todėl sukursiu aplinką, kurioje nuotraukos bus išskirtinės“, – planais dalijasi Rūta. Kažkur gamtoje, mieste, parke ar miške bus pastatytas įspūdingas stalas su prašmatniais indais ir gėlių puokštėmis, prie kurio galės rengti fotosesiją visi norintys. Reikės tik užsiregistruoti iš anksto.
Šioje galerijoje bus labai daug rankų darbo, gamtos. Aš esu labai darbšti, pati daug kursiu, kviesiu savo darbus rodyti ir kitas moteris. O ketvirtadienių vakarai bus skirti susirinkti, įvertinti parodas ir pasidalyti idėjomis, pabendrauti“, – sako gėlininkė. Pati Rūta žada parengti advento vainikų parodą. „Tai mano meilė. Advento laikotarpiu aš kuriu, o advento vainikų paroda – dar viena sena mano svajonė“, – prisipažįsta gėlininkė ir patikina, kad dabar ji labai laiminga.
Žinant, kad Rūtos svajonės linkusios pildytis, prieš Kalėdas galima tikėtis puikių darbų, o dabar galerijoje karaliauja kūryba ir menas, skleidžiasi idėjos, mezgasi draugystės ir verslo ryšiai. Ne viena R. Stasiulienės klientė pripažįsta, kad abipusė simpatija ir draugystė su gėlininke užsimezgė po pirmojo pokalbio, tad jei ne gėlių, tai šiltų žodžių, optimizmo, jautrumo ir atvirumo „Rūtos gėlių salone“ ieškos ir ras visada.
Jūratė Stanaitienė
