Vasario 12 d. į Viešvilę susirinko kelios dešimtys įvairių tarnybų atstovų. Pareigūnai ir kariškiai atvyko į kasmetinius mokymus – kaip elgtis įlūžus ledui ir atsidūrus vandenyje. Ketvirtą kartą vykusių pratybų dalyviams teko ne tik pūkštelėti į ledinį vandenį, bet ir atlikti sunkiausią darbą – išlipti ant ledo.
Pasak vieno iš mokymų iniciatorių, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Andriaus Šašio, pirmiausia šitie mokymai skirti aplinkosaugininkams, kurie darbo reikalais dažnai būna ant ledo ir nuolat rizikuoja įlūžti.
„Vykdant kontrolę tikrai gali būti pavojingų situacijų, kai pareigūnai gali įlūžti. Reikia mokėti išsigelbėti patiems ir suteikti pagalbą nukentėjusiems“, – sakė A. Šašys.
Pasak aplinkosaugininko, jis puikiai prisimena atvejį, kai teko lipti ant užšalusio Nemuno ir kolega staiga prasmego. Trūko visai nedaug, kad įlūžęs aplinkosaugininkas žūtų – jį galėjo pagauti srovė ir nunešti po ledu.
„Pasisekė, kad buvau visai šalia ir greitai padėjau išlipti ant ledo“, – sakė A. Šašys.
Jam pritarė ir mokymus vedę Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazės oro operacijų grupės sraigtasparnių eskadrilės gelbėtojų skyriaus vyresnieji seržantai Juras Grigaliūnas ir Mindaugas Vaitkus.
„Per mokymus jums gerokai pagelbės specialūs kostiumai, kurie laikys virš vandens. Realiai situacija būtų kur kas sudėtingesnė, nes šlapi rūbai ir batai trauktų gilyn. Jei turėtumėte specialius smaigus, išlipti būtų lengviau. Tačiau jei jų neturėtumėte – situacija būtų kritiška – išlipti labai sunku arba beveik neįmanoma. Todėl pagrindinis patarimas – laikyti rankas plačiai išskėstas ir jokiu būdu nepaleisti ledo. Jei neišlipsite, tai prišalsite ir nepanirsite po vandeniu. Liks galimybė, kad gelbėtojai spės laiku“, – atvirai pavojus vardijo J. Grigaliūnas.
Į vandenį Viešvilėje pratybų dalyviai šoko laikydamiesi visų saugumo priemonių – ne tik vilkėdami specialius kostiumus, bet ir pririšti virve. Jie išbandė ir abu išlipimo iš vandens būdus – be specialių smaigų ir su jais.
„Išlipti ant ledo geriausia toje vietoje, iš kur atėjote, nes ten ledas garantuotai laiko jūsų svorį. Tuomet reikia ridentis tolyn nuo įlūžimo vietos“, – sakė J. Grigaliūnas.
Pasak instruktoriaus, įlūžus didžiuliu priešu tampa ne tik šaltis, bet ir terminis šokas bei stresas. Šaltame vandenyje atsidūrusiam žmogui sutrinka kvėpavimas, o nesusitvarkius su įtampa, problemos tik stiprėja.
Kartu su kariais atvykusi ir Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų 205-osios kuopos vadė Elmyra Baljanaitė-Stanevičienė tikino, kad kariams mokymai itin naudingi, nes Šakiuose įsikūrusios kuopos veiklos rajonas apima ir Jurbarko kraštą. Todėl tiek per pratybas, tiek kilus kariniam konfliktui kariams neišvengiamai tektų judėti per vandens telkinius.
„Labai džiaugiamės, kad organizatoriai mus pakvietė, ir kariai visiškai savanoriškai nusprendė tokius įgūdžius ugdyti“, – sakė karininkė.
Pasak E. Baljanaitės-Stanevičienės, jai pačiai yra tekę su visa ekipuote nerti į eketę be jokių specialių kostiumų. Pirmiausia karininkei teko nuspirti slides, nuo pečių nusiimti sunkią kuprinę, ją užkelti ant ledo, o tuomet pasinaudoti slidžių ramsčiais, kad išliptų.
„Puikiai atsimenu, kaip sunku tai buvo. Todėl tokie mokymai labai reikalingi. Žinant, kas tavęs realiai laukia, galima pasiruošti ir lengviau išspręsti situacijas“, – tikino karininkė.
Tradicija virtusiose pratybose dalyvavo ne tik aplinkosaugininkai, bet ir Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų 205-osios kuopos kariai, Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų užkardos pasieniečiai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus tikina, kad ledui įlūžus nuskendusių žmonių per pastarąjį dešimtmetį rajone nebuvo. Tačiau tai nereiškia, kad pavojaus nėra – šalyje tokių atvejų pasitaiko.
Aplinkosaugininko A. Šašio teigimu, džiugina tai, kad praėjo laikai, kai ant ledo lipantys žvejai neturėdavo specialių smaigų. Gyvybę galinčia išgelbėti įranga dabar pasirūpina dauguma poledinės žūklės mėgėjų.
„Per patikrinimus matome, kad žmonių sąmoningumas auga ir jie rūpinasi savo apsauga. Anksčiau tikrai būdavo tų, kurie smaigų neturėjo, o dabar su tokiais beveik nesusiduriame“, – sakė A. Šašys.
Lukas PILECKAS
