Baigiantis metams, gruodžio 19 d. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinėje mokykloje vyko netradicinė pamoka – pažintis su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, jo idėjomis ir pasaulėžiūra. Mokyklą aplankė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo atstovai – projektų kuratorius Viktoras Paukštelis ir renginių organizavimo vadovė Greta Rimšelytė. Renginys buvo organizuotas kaip fondo iniciatyva „Augame su M.K. Čiurlioniu“, kuri nuo 2009 m. vyksta įvairiose Lietuvos mokyklose.
Pasak V. Paukštelio, fondo tikslas yra kuo plačiau pristatyti M.K. Čiurlionio kūrybą ir jo vertybes jaunimui, ypač tiems, kurie gyvena atokesnėse šalies vietovėse. „Mūsų misija yra perteikti žinią, kad Čiurlionis buvo gėrio ambasadorius. Jo kūryba – šviesos ir gėrio šaltinis, o mūsų siekis – padėti suvokti meno, kultūros ir švietimo svarbą,“ – sakė V. Paukštelis. Šios pamokos leidžia mokiniams įsitraukti į kūrybišką atmosferą, kurioje jie gali išgyventi meną, pamąstyti apie dvasines vertybes ir suprasti, kaip Čiurlionis siekė skelbti gėrį per savo kūrybą.
Pamoka prasidėjo kelione į XIX a. pabaigą – laikotarpį, kai nebuvo elektros, telefono ar kitų šiuolaikinių komunikacijos priemonių. Mokiniai buvo skatinami įsivaizduoti gyvenimą, kuriame daugiau laiko skiriama savęs pažinimui, apmąstymams ir kūrybai. V. Paukštelis palygino M.K. Čiurlionį su šiuolaikiniu vizionieriumi Elonu Musku – abu šie neeiliniai žmonės – didūs svajotojai, kurių idėjos praturtino visuomenę. Tačiau jei E. Muskas veikia technologijų srityje, Čiurlionis buvo vizionierius dvasinėje plotmėje, siekęs šviesos ir gėrio per meną.
Vienas svarbiausių netradicinės pamokos akcentų buvo M.K. Čiurlionio darbų simbolių aiškinimas, užkoduotų prasmių paieškos analizuojant paveikslus. Pavyzdžiui, šviesus karys ant žirgo mokiniams pasirodė kaip Lietuvos gynėjas, sargas. Žirgas, simbolizuojantis Lietuvos herbe vaizduojamą Vytį, buvo interpretuotas kaip laisvės ir stiprybės ženklas. Simbolizmas – meno kryptis, kurioje ženklai ir simboliai tampa pagrindine raiškos priemone. Visi M.K. Čiurlionio kūriniai yra persmelkti simbolikos, todėl jų interpretacija tampa individuali, skatinanti fantaziją.
Be dailės, mokiniai klausėsi ir M.K. Čiurlionio muzikos. Ši kūrybos dalis buvo glaudžiai susijusi su lietuvių liaudies dainomis, kurios padėjo išlaikyti tautiškumą sudėtingu istoriniu laikotarpiu. Nors tuo metu lietuvių kalba mokyklose buvo uždrausta, Čiurlionis rado būdą išreikšti tautos dvasią per meną. Liaudies melodijos jo kūriniuose tapo subtiliu tautinio sąjūdžio skatinimo įrankiu.
M.K. Čiurlionis buvo ne tik menininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Jis įkūrė pirmąją dailininkų draugiją Lietuvoje, organizavo kompozitorių konkursus ir visą savo kūrybą skyrė tautiškumui puoselėti. Nors Čiurlionis nerašė lietuviškai, jis savo darbais išreiškė meilę gimtajai šaliai ir skatino tautos sąmoningumą.
Per šią išskirtinę pamoką mokiniai analizavo garsųjį M.K. Čiurlionio paveikslą „Rex“. Šio kūrinio detalės – ugnis, vanduo, žemė, dangaus kūnai – sulaukė įvairiausių interpretacijų. Kiekvienas paveiksle matė skirtingas prasmes, kurios atspindėjo jų asmenines asociacijas.
V. Paukštelis pabrėžė, kad menas nėra vienareikšmis. „Mes visi tik interpretuojame. Kiekvieno objektyvi realybė skiriasi. Menas yra sutvertas tam, kad jį interpretuotumėm“, – sakė jis.
Mokiniai susipažino su Čiurlionio sukurtais zodiako ženklų vaizdiniais. Kiekvienas ženklas subtiliai perteikė savo prasmę ir simboliką, o tai atskleidė dailininko jautrumą ir gebėjimą įsijausti į skirtingas temas. Pavyzdžiui, Šaulys buvo vaizduojamas kaip tiksliai nusitaikantis į sėkmės paukštę, o Skorpionas – kaip stiprus ir paslaptingas personažas. V. Paukštelis linkėjo aplankyti M.K. Čiurlionio muziejų Kaune, gyvai pamatyti paveikslų originalus ir toliau gilintis į menininko kūrybą.
Ligita Gražulevičienė
