Lenkijos valstybiniai keliai jau seniai išsiskiria savo kokybe, o mokėti už jų naudojimą tapo įprasta. Lietuva, modernizuodama savo kelių infrastruktūrą, taip pat pamažu seka Lenkijos pavyzdžiu, tačiau mokamų kelių lengviesiems automobiliams idėja vis dar išlieka tolimu planu ateičiai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Apmokestinimo idėjos lengviesiems automobiliams šiuo metu nesvarstomos.
- Prioritetas – e-rinkliavos sistemos sutvarkymas ir sunkiasvorio transporto apmokestinimas.
- Sprendimai dėl visuotinio kelių mokesčio galėtų būti svarstomi tik įveiklinus e-rinkliavą ir Valstybinį kelių fondą.
- Valstybinio kelių fondo įsteigimas laikomas svarbiu žingsniu, tačiau trūksta naujų finansavimo šaltinių ir aiškumo dėl valdymo.
- Lenkijos pavyzdys rodo, kad kelių mokesčiai leidžia investuoti į geresnę infrastruktūrą.
Apie apmokestinimą kalba atsargiai
„Idėjos apmokestinti naujus kelius lengviesiems automobiliams šiuo metu tikrai nesvarstome. Pirmiausia turime pagaliau susitvarkyti su e. rinkliavos sistema („e. tollingu“), kuri turėjo veikti dar 2023-iaisiais, ir tinkamai apmokestinti sunkiasvorį transportą. Visa tai – mūsų prioritetai. Galbūt ateityje dar grįšime prie diskusijų dėl naujų kelių apmokestinimo lengviesiems automobiliams“, – LRT.lt aiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Algirdas Sysas | E. Blažio / LRT nuotr.
LRT.lt komentarą raštu pateikęs susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas taip pat patvirtino, kad nors nuo šių metų liepos 1 d. buvo išplėstas mokamų kelių tinklas komerciniam transportui (įtrauktas papildomas 21 krašto kelių ruožas), apie lengvųjų automobilių apmokestinimą šiuo metu nekalbama.
„Dabartinė strategija – sutelkti papildomas lėšas kelių infrastruktūrai per Valstybinį kelių fondą ir plėsti apmokestintų kelių tinklą komerciniam transportui“, – nurodė susisiekimo viceministras R. Žiobakas.
Anot asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko, sprendimai dėl galimo visuotinio kelių mokesčio galėtų būti svarstomi tik tuomet, kai stabiliai veiks „e. tollingas“, bus efektyviai įveiklintas Valstybinis kelių fondas, o Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas nemažės.
Automagistralė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kelių mokestis lengviesiems automobiliams – ne nauja idėja
Dar visai neseniai, 2023-iaisiais, idėja apmokestinti naujai tiesiamus kelius lengviesiems automobiliams parlamente skambėjo kur kas garsiau. „Buvo diskusijų dėl galimo dalinio naujų kelių finansavimo iš naudotojų, taip pat dėl automobilių mokesčio, priklausančio nuo taršos ir nuvažiuoto atstumo, tačiau jokie realūs sprendimai priimti nebuvo“, – praeities svarstymus komentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Gintarė Skaistė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tuo metu diskusijas šia tema parlamente skatinęs Seimo narys Kazys Starkevičius 2024-ųjų balandį duotame interviu LRT.lt tvirtino matantis poreikį dalį kelių apmokestinti, tačiau ne 2020–2024 m. Seimo kadencijos laikotarpiu. Ruošiant šią publikaciją, pakalbintas parlamentaras taip pat neslėpė abejojantis, ar šis klausimas realiai galėtų pasistūmėti ir 2024–2028 m. kadencijoje.
Taip pat skaitykite
Visiems mokami keliai Lietuvoje – kada jie atsiras?
„Kai kalbėjau su susisiekimo ministru, jis patvirtino, kad ši socialdemokratų Vyriausybė neketina įvesti kelių mokesčio lengviesiems automobiliams. Jie labiau linkę daryti tai, kas tikrai sulauks populiarumo“, – savo įžvalgomis dalijosi K. Starkevičius.
Kazys Starkevičius | D. Umbraso / LRT nuotr.
Vis dėlto 2025 m. balandį asociacijos „Lietuvos keliai“ atlikta apklausa parodė, kad 38 proc. respondentų pritartų kelių mokesčio įvedimui lengviesiems automobiliams, jei surinktos lėšos būtų skirtos kelių ir tiltų infrastruktūrai gerinti, nurodė asociacijos vadovas Š. Frolenko.
Pasak K. Starkevičiaus, jei ateityje atsirastų politinės valios ir lėšų įrengti lengviesiems automobiliams mokamus kelius, tikėtina, kad pirmiausia galėtų būti apmokestinta kelio „Via Baltica“ atkarpa nuo Kauno, Kėdainių iki pat Latvijos sienos, Saločių miestelio. „Ši kelio atkarpa galėtų būti apmokestinama vien dėl to, kad šalia yra ir kitų, alternatyvių kelių“, – pabrėžė parlamentaras.
Tiesa, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Sysas LRT.lt nurodė, kad lengviesiems automobiliams galėtų būti apmokestinta dalis šiuo metu remontuojamos magistralės Vilnius–Utena. Tačiau, anot G. Skaistės, šis kelias tiesiamas viešosiomis – valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos – lėšomis, todėl planų apmokestinti važiavimą juo nėra.
Automagistralė | E. Blažio / LRT nuotr.
„Jei kada nors atsirastų verslo ar regionų poreikis privatiems projektams, kur kelio tiesimą finansuoja privatūs subjektai, tokius klausimus būtų galima svarstyti, bet šiandien konkrečių pasiūlymų tikrai nėra“, – pabrėžė parlamentarė ir pridūrė, kad Lietuvoje pirmiausia turime sutelkti dėmesį į esamos infrastruktūros kokybę ir finansavimą, o ne ieškoti papildomų mokesčių gyventojams.
Lenkijos pavyzdys pamažu užkrečia
Kitaip nei Lietuvoje, kaimyninėje Lenkijoje mokamų kelių sistema veikia nuo 1997 m., o nuo 2007 m. šalyje įvesta elektroninė vinječių sistema lengviesiems automobiliams. Tačiau nuo 2023 m. liepos 1 d. lengvųjų automobilių vairuotojams už važiavimą tam tikrais valstybės kelių ruožais, pavyzdžiui, A2 Koninas–Strykuvas ir A4 Vroclavas–Sosnica, mokėti nereikia. Savo ruožtu už važiavimą privačių kelių atkarpomis, tokiomis kaip A1 Gdanskas–Torunė, A2 Sveckas–Koninas ir A4 Katovicai–Krokuva, būtina susimokėti.
Lenkijos pasienio patikros punktas | E. Blažio / LRT nuotr.
Pavyzdžiui, kelionė A1 keliu tarp Gdansko ir Torunės (apie 152 km) kainuoja 29,90 Lenkijos zlotų (apie 6 eurus – LRT.lt past.), o važiuojant A2 keliu nuo Svecko iki Konino – maždaug 250 km – teks sumokėti 126 zlotus (beveik 30 eurų – LRT.lt past.). Dar viena mokama atkarpa – A4 kelias tarp Katovicų ir Krokuvos. Jos ilgis siekia apie 61 kilometrą, o kaina – 34 zlotai (beveik 8 eurai – LRT.lt past.).
„Pajamos iš kelių mokesčių, kuriuos moka ir lengvųjų, ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, mums leidžia investuoti į geresnę transporto infrastruktūrą. Dėl to modernūs Lenkijos greitkeliai bei automagistralės atitinka aukštus saugos standartus, o tai gerokai sumažina avarijų riziką, palyginti su žemesnės kategorijos savivaldybių keliais“, – komentare, pateiktame raštu, LRT.lt nurodė Lenkijos Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Anna Szumańska.
Sekant Lenkijos bei kitų valstybių pavyzdžiu, nuo 2026 m. Lietuvoje taip pat turėtų veikti Valstybinis kelių fondas, kurio lėšas sudarys ne tik valstybės biudžeto asignavimai, bet ir kelių naudotojo mokesčio ir kelių rinkliavos įplaukos, transporto priemonių registracijos mokesčiai, pajamos iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei kitos pajamos. Skaičiuojama, kad fondo metinės pajamos galėtų siekti apie 400 mln. eurų, o kelių finansavimas per artimiausius metus galėtų išaugti beveik 1 mlrd. eurų.
Automagistralė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kelių daug – finansavimo šaltinių mažiau
Nepaisant to, kad Valstybinio kelių fondo įsteigimas laikomas vienu svarbiausių buvusios premjero Gintauto Palucko Vyriausybės darbų, kai kurie LRT.lt kalbinti ekspertai šią naujovę vertina kritiškai. Parlamentarės G. Skaistės teigimu, nors fondas ir buvo įsteigtas, jam vis dar trūksta naujų finansavimo šaltinių. Taip pat, pasak jos, kyla klausimų dėl fondo valdymo principų ir skaidrumo.
„Norint sistemingai pagerinti kelių būklę, reikalingi milijardai, o Vyriausybės pastangos ieškoti ilgalaikių ir tvarių finansavimo sprendimų kol kas yra ribotos“, – akcentavo G. Skaistė ir pridūrė, kad teigiamai vertina Vyriausybės planus didinti pajamas diegiant „e. tollingo“ sistemą krovininiam transportui. „Tai sugeneruos apie 70 mln. eurų papildomų pajamų per metus“, – pabrėžė ji.
Rizikų dėl Valstybiniam kelių fondui skiriamų lėšų iš valstybės biudžeto įžvelgia ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko. Anot jo, nors Seimas priėmė Kelių fondo įstatymą, nėra aišku, ar kitąmet kelių infrastruktūrai finansuoti tikrai bus skirta 1 mlrd. eurų.
Šarūnas Frolenko | Asociacijos „Lietuvos keliai“ nuotr.
„Nežinia, kiek fondas turės lėšų 2026 ar 2027 m. Taip pat dar neturime 2026 m. valstybės biudžeto projekto, todėl nėra aišku, kokio dydžio finansavimas bus numatytas KPPP, – pastebėjo Š. Frolenko. – Rengiant valstybės biudžeto projektą Finansų ministerija gali sumažinti KPPP finansavimą. Tokiu atveju lėšos, kurios buvo planuotos skirti KPPP, būtų nukreiptos į Valstybinį kelių fondą, tačiau bendras kelių infrastruktūros finansavimas išliktų toks pats.“
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, ekonomistė Asta Klimavičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad pats fondo įsteigimas dar nereiškia proveržio finansavimo srityje.
„Galima įsteigti atskirą organizaciją ar fondą, bet pinigai vis tiek turi iš kur nors atsirasti. Jei esamas pinigų srautas bus tiesiog nukreiptas į naują organizaciją, galbūt padidės skaidrumas, tačiau atsiras ir papildomų administravimo išlaidų“, – aiškino A. Klimavičienė.
Lenkijoj lengvosios moka tik autostradoje ir tai tik mokamuose ruožuose kur yra vadinamos platioškės arba kur galima išsipirkt per e toll bet tik autostrados o čia jau puse lūpų kalba kad apmokestint norėtu net vieškelius ir visiem be išimties. Jei jau pavyzdį ima tai tegul galvoja su galva o ne su šūdų kibiru ant pečių.