Kiekvieną vasarą skautai laukia nepamirštamo nuotykio – tai savaitinė vasaros stovykla miškuose. Šią vasarą stovykla „Lietuvininkų gadynė“, paremta Mažosios Lietuvos istorijos motyvais, vyko Jūravos girininkijos miške.
Į stovyklą liepos 20-26 dienomis sugužėjo apie 200 skautų, pasiryžusių per savaitę išbandyti save ir patobulinti savo įgūdžius įvairiose srityse.
Skautų stovyklos nuo kitų skiriasi savo jaukia aura ir nuostabiais dalyviais – jie visada šypsosi ir be galo draugiški. Atvykęs pamatai jau anksčiau matytus veidus, o jei esi naujokas skautiškame gyvenime, visi tave pasitinka apsikabindami ir priima į savo didelę šeimą.
Stovyklavietėje įsikūrė Mažosios Lietuvos miestai: Tilžė, Gumbinė, Mėmelis, Įsrutis, Karaliaučius, Ragainė, Bitėnai ir Labguva – ir buvo apgyvendinti skautų. Kiekvienas iš šių miestų turėjo tikslą – tapti Mažosios Lietuvos sostine, todėl nebuvo laiko poilsiauti! Net ir patys mažiausieji stovyklautojai turėjo pareigų savo mieste, kuriam vadovavo ir viską prižiūrėjo pačių išrinktas meras.
Šioje stovykloje išmokome pasigaminti ant laužo įvairių patiekalų, įsirengti pastovyklę iš gamtos teikiamų gėrybių ir, žinoma, įveikti mus spaudžiantį tinginiuką.
Dieną vykdavo programa pagal amžiaus grupes – visiems skirtingi užsiėmimai, priklausomai nuo pareigybių. Pareigybės stovykloje buvo tokios: skiltininkai, laužavedžiai, medikai, metraštininkai, ryšininkai, virėjai, ūkvedžiai… Kiekvienas gaudavo užduotis, namų darbus, praturtinančius mūsų žinias.
O vakarais vykdavo laužai – smagūs pasibuvimai. Turbūt nesuklysiu pasakydama, kad įsimintiniausia būdavo vaikinų ir merginų dvikova, kai žaidžiamas žaidimas „Oi, kur buvai, dieduk mano“. Pralaimi ta pusė, kuri nebesugeba atsikirsti į priešininkų teiginį.
Stovykla nebūtų stovykla, jei ne nuostabieji žygiai. Nuo amžiaus priklauso, kokį atstumą eina dalyviai. Vilkiukai ir skautai (jauniausieji dalyviai) eina į vienos dienos žygį. Patyrę skautai (14-18m.) ir vyresnieji keliauja į dviejų dienų žygį. Kadangi skautai nebijo iššūkių, miega po atviru žvaigždėtu dangumi, neišsigąsta netikėtai užklumpančio lietaus, nevengiame bristi per upes ir eiti per dilgėles, jei to prireikia.
Iš tokių iššūkių kupinų žygių visada pareina naujų patyrusių skautų – davusių priesaiką ir ryšinčių naujų kaklaraiščių.
Žaidžiant strateginį žaidimą „Knygnešys“ reikėjo saugiai pergabenti knygas į paskirtą zoną. Nebuvo taip lengva, nes „knygnešius“ akylai stebėjo ir tikrino „žandarai“.
Stovykloje taip pat vyko skautiškas turgus, kuriame buvo galima įsigyti paslaugų: siuvimo, masažo…, ir prekių: blynelių, suvenyrų… Perkama buvo už specialius skautiškus pinigus, kurių įvairiais būdais reikėjo užsidirbti. Buvo skiriamos premijos už tvarkingai įsirengtus miestus, už progresą ir komandinį darbą.
Kiekvienais metais stovykloje rengiama svečių diena – kviečiame visus savo akimis pamatyti, kas yra skautai. Galbūt prie mūsų prisijungsite ir jūs? Skautavimui amžiaus limito nėra!
Milda Tubytė