9 iš 10 lietuvių mano, kad šalyje turi atsirasti asmenų, teistų dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, registras. Seime po truputį kelią skinasi įstatymo, kuriuo numatomas tokio registro atsiradimas, projektas, tačiau ar pakaks jam palaikymo – kol kas neaišku. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) ragina išnaudoti jau turimus įrankius.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų birželio 14–29 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 110 atrankos punktų.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Registrui pritaria 9 iš 10
Birželio 14–29 dienomis vykdytos apklausos metu respondentų buvo klausiama ar, jų nuomone, Lietuvoje turėtų veikti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras. Atsakydami į klausimą gyventojai rinkosi tarp variantų „tikrai taip“, „greičiau taip“, „greičiau ne“, „tikrai ne“, „nežinau / neturiu nuomonės“.
Kaip parodė apklausos rezultatai, 91 proc. respondentų nurodė manantys, kad toks registras Lietuvoje turėtų atsirasti. Atsakymą „tikrai taip“ rinkosi 58,4 proc. apklaustų gyventojų, atsakymą „greičiau taip“ – 32,9 proc.
![Vaikai (asociatyvi) Vaikai (asociatyvi)](https://www.lrt.lt/img/2023/01/24/1435384-877953-756x425.jpg)
Vaikai (asociatyvi) / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Kad seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registro neturėtų būti, iš viso teigė 4 proc. respondentų. Kad registrui kategoriškai nepritarė, nurodė 1 proc. apklausos dalyvių – jie, paklausti, ar tokio registro reikia, rinkosi variantą „tikrai ne“, kiti 3 proc. nepritariančiųjų rinkosi atsakymą „greičiau ne“.
Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 5 proc. apklaustų gyventojų.
Tyrimas parodė, kad šiuo metu visos be išimties gyventojų grupės pasisako už tai, kad seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras Lietuvoje veikti turėtų.
Palaikymą registrui labiau reiškė ir dažniau už kitus variantą „tikrai taip“ rinkosi moterys (63 proc., o „greičiau taip“ – 29 proc.). Žvelgiant į amžiaus grupes matyti, kad dažniausiai variantą „tikrai taip“ rinkosi 30–49 metų amžiaus respondentai (63 proc., o „greičiau taip“ – 31 proc.). Mažiau už kitus registrui pritarė 50-ies ir vyresnio amžiaus respondentai (89 proc.).
Didžiausią palaikymą tokio registro atsiradimui rodė didmiesčių gyventojai – 94 proc., o mažiausią mažesnių miestų gyventojai – 89 proc.
Skinasi kelią Seime
Dar gegužę trys Seimo narės registravo įstatymo, kuriuo numatytas seksualinių nusikaltėlių registras, projektą. Opozicijos atstovių Rimantės Šalaševičiūtės, Aušrinės Norkienės ir Ritos Tamašunienės parengto Asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo projekto Seimas kol kas nesiėmė.
Įstatymo projekte nurodoma, kad įstatymas būtų taikomas seksualinių nusikalstamų veikų atveju, įskaitant nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
![Vaikai Vaikai](https://www.lrt.lt/img/2022/03/23/1222405-558940-756x425.jpg)
Vaikai / E.Blaževič/LRT nuotr.
Taip pat – išžaginimo, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo atvejais, vaiko išnaudojimo pornografijai, taip pat tuomet, kai pelnomasi iš kito žmogaus prostitucijos, į ją įtraukiama ir disponuojama pornografiniu turiniu.
Tokių nusikaltėlių registrą sudarytų du registrai – ribotos prieigos ir viešasis.
Viena iš įstatymo projekto rengėjų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, portalui LRT.lt komentavo, kad prieš ketverius metus atliktos apklausos metu registro steigimui pritarė apie 80 proc. respondentų, tad matyti, kad pritariančiųjų skaičius auga.
„Viešumas labai padėjo, nes daug atskleista faktų apie išnaudotus vaikus ir apie tuos asmenis, kurie tuos vaikus išnaudojo. Manau, dėl to ir susiformavo tokia kategoriška ir aiški visuomenės nuomonė“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Vis pateikiamos istorijos, mums seniai reikėjo tokios viešumos, seniai reikėjo, kad visuomenei būtų pasakyta, kokią turime situaciją Lietuvoje.
R. Šalaševičiūtė
Spręsti, ar pritarti šiam projektui, Seimas kol kas nesiėmė. Įstatymą rengusi LVŽS atstovė portalui LRT.lt teigė, kad dėl vienos projekto nuostatos, kaip galinčios prieštarauti Konstitucijai, pastabas pateikė Seimo Teisės departamentas. Dabar vyksta diskusijos dėl to, kaip įstatymą patobulinti.
„Mano tikslas – išklausyti specialistų nuomonių. Tam buvo organizuota apskritojo stalo diskusija, dalyvavo 22 įvairių institucijų atstovai. Buvo organizuotas ir LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdis“, – vardijo R. Šalaševičiūtė.
![Rimantė Šalaševičiūtė Rimantė Šalaševičiūtė](https://www.lrt.lt/img/2022/05/19/1265154-312162-756x425.jpg)
Rimantė Šalaševičiūtė / D. Umbraso/LRT nuotr.
Būtent pastarajame posėdyje buvo įvardyta, kad registro įkūrimas valstybės biudžetui kainuotų 705 tūkst. eurų, o po to kasmet jo priežiūra atsieitų 226 tūkst. eurų.
„Rugsėjo mėnesį planuojama pateikti įstatymą Seimui svarstyti. <…> Vis pateikiamos istorijos, mums seniai reikėjo tokios viešumos, seniai reikėjo, kad visuomenei būtų pasakyta, kokią turime situaciją Lietuvoje. Reikia ir registro“, – pabrėžė R. Šalaševičiūtė.
Ministerija: būtina išnaudoti jau sukurtus įrankius
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyrius pažymėjo, kad šiuo metu veikia Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriame kaupiami duomenys apie įvairius nusikaltimus, taip pat ir seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus.
„Sieksime, kad švietimo įstaigų darbuotojai, įdarbindami asmenį, aktyviau kreiptųsi dėl duomenų į šį registrą ir gautų pažymas. Mokyklos šia priemone naudojasi nepakankamai. Būtina iki galo išnaudoti jau sukurtus prevencijos įrankius, taip pat stiprinti institucijų bendradarbiavimą“, – komentare LRT.lt sakė VRM.
![Vaikai/ Asociatyvi nuotr. Vaikai/ Asociatyvi nuotr.](https://www.lrt.lt/img/2022/06/27/1292038-688716-756x425.jpg)
Vaikai/ Asociatyvi nuotr. / Pexels nuotr.
Ministerija taip pat pridūrė, kad nuo 2021 metų seksualinius nusikaltimus padarę asmenys įpareigoti pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos policijos įstaigai. Pasak VRM, šia priemone iš esmės siekiama tų pačių tikslų, kaip ir teikiamuose siūlymuose dėl seksualinių nusikaltėlių registro – suteikti įrankius teisėsaugos institucijoms vykdyti efektyvesnę kontrolę, nuolat atnaujinant ir aktualizuojant duomenis.
Sieksime, kad švietimo įstaigų darbuotojai, įdarbindami asmenį, aktyviau kreiptųsi dėl duomenų į šį registrą ir gautų pažymas.
VRM
Ministerijos teigimu, taip pat yra identifikuotas poreikis sukurti efektyvų Probacijos tarnybos, policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos bendradarbiavimo algoritmą.
Atkreipiamas dėmesys, kad yra parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais numatoma sugriežtinti atsakomybę už sisteminius daugiau nei vieno nepilnamečio tvirkinimo veiksmus, taip pat priskirti šį straipsnį prie sunkių nusikaltimų.
Panaši sistema veikia Lenkijoje
LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Lenkijos Apeliacinio teismo teisėjas Bartoszas Jakubowskis sakė, kad įstatymas dėl seksualinių nusikaltimų grėsmės užkardymo Lenkijoje priimtas 2016-aisiais.
Dirbdamas Lenkijos Teisingumo ministerijoje B. Jakubowskis buvo vienas iš atsakingųjų už šio projekto rengimą.
„Noriu pabrėžti, kad Lenkijoje šis projektas buvo priimamas visai kitaip, nei yra įprasta. <…> Projektas, kai jau buvo parengtas Teisingumo ministerijoje ir jam buvo pritarta Vyriausybės, iš karto buvo nukreiptas į Seimą. Tai reiškia, kad buvo praleistos diskusijos įvairiose ministerijose, buvo atsisakyta konsultacijų su visuomene“, – pasakojo teisėjas.
![Bartoszas Jakubowskis Bartoszas Jakubowskis](https://www.lrt.lt/img/2023/07/14/1551117-734095-756x425.jpg)
Bartoszas Jakubowskis / Stop kadras
B. Jakubowskis sakė, kad priimant šį įstatymą Lenkijoje pastabas pateikė centrinė įstaiga, užsiimanti asmens duomenų apsauga. Taip pat pastabų turėjo vaiko teisių atstovai bei nacionalinė teismų taryba.
„Įstatymo idėja yra užkardyti seksualinių nusikaltimų riziką. Daugiausia kontroversijų kėlė ir kelia iki šiol naujo informacinio įrankio sukūrimas, seksualinių nusikaltėlių registro sukūrimas.
Šį registrą sudaro dvi bazės – „paslėptas“ registras, neprieinamas viešai, jis padeda tik išaiškinti, profiliuoti ir greičiau suimti nusikaltėlius, ir viešas registras, pavyzdžiui, kaip turi JAV ar Kanada“, – dėstė B. Jakubowskis.
Į viešą registrą mes įtraukiame tokius nusikaltėlius, kurie pakartotinai padarė tokius nusikaltimus, jeigu jie nebuvo atleisti nuo bausmės, jei tai buvo padaryta prieš nepilnamečius.
B. Jakubowskis
Lenkijoje veikiančiame registre, anot teisėjo, fiksuojami sunkiausi nusikaltimai bei žiauriausi nusikaltėliai, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, taip pat išžaginimus ir t. t.
„Į viešą registrą mes įtraukiame tokius nusikaltėlius, kurie pakartotinai padarė tokius nusikaltimus, jeigu jie nebuvo atleisti nuo bausmės, jei tai buvo padaryta prieš nepilnamečius. Tokia siaura sunkiausių nusikaltimų kategorija yra viešinama.
Kitas dalykas yra darbdavių ir veiklų, susijusių su švietimu, su vaikais, organizatorių prievolės. Žmonės, įdarbinantys asmenis, kurie rūpinasi vaikais, jų gydymu, mokymu, turi prievolę prieš įdarbindami patikrinti, ar šio žmogaus nėra tame registre. Jei tas žmogus registre yra, jo negalima įdarbinti ten, kur dirbama su vaikais. Asmuo registre įrašytas tokiam laikui, kiek galioja jo bausmė“, – Lenkijos patirtimi dalijosi Apeliacinio teismo teisėjas.
Lenkijoje veikiančiame registre pateikiama nusikaltėlio nuotrauka, vardas ir pavardė, informacija apie tai, už ką jis buvo nuteistas, bei vietovė, kurioje jis gyvena, nenurodant konkretaus adreso.
„Priekaištų buvo, kad tai neleistina, kad tai paslėpta baudžiamoji priemonė ir kad dėl to turi spręsti teismas. <…> Buvo balsų, kam reikalingas viešasis registras, jei teismas gali tiesiog paskelbti nuosprendį viešai bet kuria forma, kokia nori, pavyzdžiui, televizijoje ar laikraščio pirmame puslapyje.
Taip pat buvo pastaba, kad tai pažeidžia teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, kad tai liečia ir aukas, nes pamatę nusikaltėlio nuotrauką žmonės gali jį susieti su auka“, – Seime vykusiame posėdyje sakė teisėjas B. Jakubowskis.