Paskutinė moksleiviška Agnės Mikalauskaitės vasara buvo nepakartojama. Nors jau stipriai įsuko dvyliktos klasės mokslai, atostogų įspūdžiai ir potyriai gyvi atmintyje. Mergina ir nenori jų išmesti, nes daug gėrio patyrė tarptautinėje jaunimo stovykloje Italijoje.
„Žinojau, kad yra tokia LIONS organizacija – su „Šypsena“ esame šokę jų renginyje, ir apie jaunimo stovyklas buvau girdėjusi, bet maniau, kad jos tik organizacijos nariams. O kai mokytoja Vilijana Urbietienė pasiūlė mums, keliems gimnazistams, iš karto sutikau ir pirmu numeriu įrašiau Italiją“, – pasakoja Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dvyliktokė A. Mikalauskaitė.
LIONS jaunimo stovyklų vyksta daugybė visuose pasaulio kraštuose ir jų struktūra panaši: pirmiausia – viešnagė šeimoje, paskui jaunimas kartu vykdo stovyklos programą. Jurbarkietę Agnę priėmė italų šeima Brescia mieste, paskui 40 jaunuolių iš 36 pasaulio šalių stovyklavo Trentine. Italijoje mergina praleido beveik mėnesį.
Agnei tik reikėjo nuskristi į Italiją. Sukėlusi šiek tiek nerimo tėveliams, nes pirmą kartą rengėsi keliauti viena, ji viską suplanavo savarankiškai ir viskas pavyko puikiai.
Italų šeima – mama, valstybės tarnautoja, tėtis, žurnalistas, ir aštuoniolikmetė dukra Sara – Agnę priėmė nuoširdžiai ir dosniai: „Mūsų su Sara pomėgiai sutapo – šokiai, sportas, medicina; ji ruošėsi vykti į LIONS stovyklą Kanadoje. Sara neblogai kalba angliškai, nors italų jaunimas geriau moka prancūzų ir ispanų kalbas. Laisvalaikiu jie daug keliauja, todėl ir man kasdien rodė tas vietas, kurios neįėjo į stovyklos programą.“
„Jų namas užmiestyje ir pusryčiaudamos terasoje kasryt žiūrėdavom į kalnus. Visur ten kalnai – neįprasta! Tradiciniai italų pusryčiai – kapučino ir krosantas, prancūziškas ragelis. Bet Sara – netipiška italė: gėrėm žaliąją arbatą, valgėm dribsnius ir vaisius – jie nepalyginami su mūsiškiais. Pietus paruošdavo mama: pasta ir pasta – kasdien! Mėgstu makaronus!” – pasakoja Agnė.
„Bet patys įsimintiniausi per visą gyvenimą pietūs buvo Milane. Labai senoje kavinukėje siaurame skersgatvyje laukėme ilgoje eilėje ir Sara nupirko milanietišką pyagėlį, panašų į kibiną, bet su mocarela, neatsimenu pavadinimo, nors buvau išmokusi. Sėdėjome ant šaligatvio ir valgėme – visi ten taip darė. Buvo nepaprastai geras jausmas! Ir dabar prisiminusi tą patį patiriu“, – sako mergina.
„Toje šeimoje jaučiausi kaip namie. Pirma diena stovykloje buvo nejauki – pasijutau, kad palikau namus. Bet tai truko neilgai – vakare jau buvome susibendravę. Turbūt į tokias stovyklas ir nevažiuoja žmonės, su kuriais nebūtų apie ką šnekėtis“, – svarsto Agnė.
Stovyklos atidaryme visi stovėjo su savo šalių vėliavomis. Tuo metu vyko 3 LIONS stovyklos, buvo daug reklamos ir atrodė, kad visa Italija apie mus žino. „Kartais pasijusdavome kaip įžymybės“, – sako mergina. Stovykla buvo skirta susipažinti su Italijos įžymybėmis, ir, pasak Agnės, tiek daug, ko gero, nepamato ir brangius kelialapius nusipirkę turistai.
Buvo karšta, bet stovyklautojai visur bėgte bėgo, nes norėjo kuo daugiau pamatyti. Nuostabioji Venecija, Romeo ir Džiuljetos miestas Verona, Piza, Florencija, Dolomitų kalnai – nelabai aukšti, bet pirmieji, į kuriuos Agnė kopė, todėl labai įspūdingi.
Paskutines dienas stovyklautojai gyveno Romoje. Buvo Vatikane, tik Popiežiaus nepamatė, nes jis buvo išvykęs. Agnė prisipažįsta neturinti žodžių apibūdinti visam tam gėriui, ką pamatė Vatikano muziejuose ir bažnyčiose. „Daug kartų įsižnybdavau, norėdama įsitikinti, ar tikrai čia esu, – sako ji. – Jei galėčiau pakartoti tik vieną ką nors iš tos stovyklos, sunku būtų pasirinkti – buvo tiek daug gerų ir didelių, ir mažų dalykų. Turėjau išskristi dieną anksčiau nei visi. Buvo labai liūdna, bet vis kas nors prieidavo ir apkabindavo mane. O kai jau reikėjo važiuoti, verkiau ne aš viena – net keista, kad žmonės taip greit suartėja.“
Ne tik matyti vaizdai ir patirti įspūdžiai prisimena Agnei. Mergina susimąsto ir apie tai, kokį gerą darbą daro LIONS: „Buvau Italijoje, bet pažinau daugiau nei trisdešimt šalių, dabar daug kur turiu draugų. Tai puiki LIONS dovana jaunimui. Kai pats tokią dovaną gauni, nori ir kitiems ką nors padovanoti.“
