Malūne didžiausias darbymetis paprastai būdavo žiemą. O dabar prie Raudonės malūno šviežiame vasario sniege nematyti jokių pėdų nei vėžių. Šio malūno girnos jau kone du dešimtmečius nebesisuka – nors šimtamečiai įrengimai nesugedę, miltų paprasčiau nueiti į parduotuvę. O į malūną – kaip į muziejų. Praėjusią vasarą Raudonės malūnas buvo atvertas turistams, ir čia gidaujantis Stasys BALSEVIČIUS pastebėjo, kad žmonėms įdomu.
Malė be sustojimo
Ant malūno durų prikalta medinė lentelė su išdrožtu tekstu: „Apsaugok, Viešpatie, atgimstančią Lietuvą“.
„Kokiais 1988-ais gal 9-ais metais, kai malūnas dar priklausė valstybei, Kauno karo muziejus čia ruošėsi įrengti technikos muziejų, ir čia dirbę darbininkai išraižė tą medinę lentelę. Dar buvo tarybiniai laikai“, – tą neseną dar istoriją prisimena ir kitiems pasakoja raudoniškis Stasys Balsevičius.
Bet muziejus neatsirado, nes atkūrus nepriklausomybę, malūnas buvo grąžintas jo savininkui Vytautui Jurkšui, kurio tėvas Smetonos laikais malūną nusipirko varžytinėse iš Lietuvos banko.
Malūnas kartu su parku priklausė Raudonės pilies kompleksui, tačiau dėl skolų 1936 m. viską perėmė bankas. Malūnas buvo parduotas.
