Mažėjo ir nusikaltimų, ir pareigūnų (5)

Antradienį Jurbarko r. policijos komisariato vadovai rajono bendruomenei atsiskaitė už 2015 metų darbą. Nors pernai rajone nusikaltimų mažėjo, o jų ištyrimo rodiklis gerėjo, problemų netrūksta. Visuomenei nemažai nerimo sukėlė dėl vykstančios reformos mažėjantis pareigūnų skaičius, o patys policininkai suka galvas, kaip su esamomis pajėgomis užtikrinti gyventojų saugumą.

Ištyrė nužudymą ir pagrobimą

Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius išskiria du pernai daugiausia atgarsių sukėlusius nusikaltimus – Girdžiuose ir prabangaus visureigio „Toyota Land Cruiser“ vagystę Jurbarke.

„Abu nusikaltimus ištyrė ir teismui perdavė Marijampolės pareigūnai. Policijos sistemoje darbas paskirstytas taip, kad sunkius nusikaltimus tiria apskrities tyrėjai. Tačiau be mūsų pareigūnų pradinio įdirbio, drįstu sakyti, nebūtų tokio rezultato“, – įsitikinęs komisariato viršininkas.

Visureigio „Land Cruiser“ pagrobimą 2015 m. balandžio 24 d. A. Dumčius vadina itin akiplėšišku nusikaltimu. Iš Šiaulių atvykęs, su vietiniais nusikaltėliais bendradarbiavęs vagis mašiną pavogė vidurdienį, o sprukdamas dar parbloškė jį sulaikyti bandžiusią savininkę ir trenkėsi į kitą automobilį.

„Iškart po nusikaltimo ėmėme rinkti įkalčius. Padėjo net komentarai žiniasklaidoje. Tarkim, komentaras apie vogtą visureigį galimai lydėjusį ir nuo kelio nulėkusį automobilį. Kadangi sulaikytas vagis kaltės nepripažino ir jokių parodymų nedavė, pareigūnams teko iš smulkmenų sudėti dėlionę“, – sakė A. Dumčius.

Pernai taip pat baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Girdžių užtvankoje rastų palaikų. 2015 m. birželį nuleidus užtvankos vandenį, išniro nužudyto ir į maišą įgrūsto vyro palaikai. Stipriai suirusį lavoną aptiko žvejys. Prie maišo viela buvo pritvirtintas betoninio stulpo gabalas. Jei nebūtų prasidėjęs užtvankos įrenginių remontas ir dėl to nuleistas vanduo, maišas su nužudyto žmogaus kūnu vargu ar būtų kada nors aptiktas. Vos po poros mėnesių, rugpjūtį, po sudėtingo tyrimo policijos pareigūnai sulaikė žudiką.

Žuvo pėstieji ir dviratininkai

Pasak Jurbarko r. policijos komisariato vadovo, pernykščiai metai išsiskyrė mirtinomis nelaimėmis. Keliuose žuvo net keturi žmonės. Kovo mėnesį kelyje Jurbarkas – Skaudvilė partrenkta staiga į kitą kelio pusę pasukusi dviratininkė, kuri ligoninėje mirė. Ant dviračio rankenų ji vežėsi krepšelį, kuriame buvo plastikiniai alaus buteliai. Tabalavęs maišas galėjo būti viena iš staigaus ir lemtingo manevro priežasčių.

Gegužės mėnesį netoli Juodaičių jaunuoliai mirtinai suvažinėjo ant kelio gulėjusį draugą. Netrukus gimtadienį turėję švęsti vaikinas ėjo pasitikti jo atvažiuojančių draugų ir dėl nežinomų priežasčių atsigulė ant kelio.

Rugpjūčio naktį Raudonėje susidūrė priešpriešiais važiavę automobiliai. Vieno automobilio vairuotojas – teisės vairuoti neturėjęs nepilnametis per avariją žuvo. Kitame automobilyje važiavę vyras su žmona bei 2 savaičių kūdikis patyrė nesunkius sužalojimus.

Rugsėjį, taip pat naktį, Veliuonoje automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo staiga po ratais šokusią 24 metų merginą.

„Nepaisant tragiškų atvejų, esu tikras, kad eismo kultūra gerėja. Pats važinėju ir matau, kaip vairuotojai ir pėstieji tampa tolerantiškesni vieni kitiems. Tačiau didelę problemą kelia girti vairuotojai, jų daug. Ypač kaimiškose vietovėse, o girtų sukeliami eismo įvykiai dažnai būna labai skaudūs“, – sakė A. Dumčius.

Viršininkas kaip pavyzdį nurodė šiemet sausio 26 d. įvykusią nelaimę. Apie 17 val. į namus Smalininkuose vykęs Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Antanas Domeika tarnybiniu automobiliu trenkėsi į priekyje važiavusio automobilio galą. Šis nulėkė į griovį ir apsivertė. Automobilyje buvusi moteris ir penkiametė mergaitė stipriai nenukentėjo ir autoįvykį būtų galima paaiškinti nesėkme kelyje, tačiau A. Domeika buvo neblaivus, jam nustatytas 1,38 promilės girtumas.

„Tiek šį, tiek kitus atvejus tirsime principingai ir pagal įstatymą. Girtiems vairuotojams negali būti jokių išlygų, nes tai – nusikaltimas. Taip pat stengsimės griežtinti vairuotojų kontrolę“, – tvirtino A. Dumčius.

Pareigūnų – dar mažiau

Tačiau viršininkui pažadus įgyvendinti gali būti nelengva. Vykdant policijos reformą komisariate sumažėjo darbo vietų. 2015 metų pradžioje buvo 79 pareigybės, kurių 14 buvo neužimtos, o gruodžio 31 d. buvo likusios 66 pareigybės, laisvos – septynios. Šių metų sausio 1 d. buvo centralizuotos organizacinės grupės funkcijos, nuo vasario 1 d. nebeliko budėtojų dalies. Šio padalinio pareigūnai pervesti į Viešosios bei Kriminalinės policijos skyrius.

„Rajone paprastai nuolat dirba du ekipažai. Valdyti tokioms pajėgoms atskiros budėtojų dalies tikrai nereikia. Tą šiuolaikinių technologijų pagalba gali daryti ir daro Marijampolės budėtojų dalis. Todėl šie policininkai pervesti į kitus padalinius, kur užuot sėdėję kabinete dirbs gatvėje“, – sakė A. Dumčius.

Tačiau viršininkas pripažįsta, kad panaikinus budėtojų dalį perkeltų pareigūnų darbas kris ant jų kolegų pečių. Pastarieji turės rūpintis suimtaisiais, juos saugoti, prižiūrėti, maitinti, atlikti kitus darbus, kuriuos anksčiau darė budėtojai.

Nors budėtojai ir papildė kitas pajėgas, tačiau Viešosios policijos skyriuje vis tiek trūksta penkių vyresniųjų patrulių ir vieno prevencijos poskyrio tyrėjo. Kriminalinės policijos skyriui trūksta vieno vyresniojo tyrėjo.

Saugo, jei neserga

„Budinčius ekipažus komplektuojame taip, kad naktimis ir savaitgaliais dirbtų bent du ekipažai. Darbo dienomis jų yra kur kas daugiau. Tačiau jei pasitaiko ligų, mokymų, kitų nenumatytų aplinkybių, būna naktų, kad liekame ir su vienu ekipažu“, – pripažino A. Dumčius.

Kad pajėgų gali pritrūkti, rodo ir statistika. 2014 metais per parą rajone buvo registruojama vidutiniškai 12,5 pranešimo, o 2015-aisiais – vidutiniškai 13,2 pranešimo.

„Iškvietimai skirstomi į A, B ir C tipą. A tipo iškvietimai – tai tokie atvejai, kai žmogaus gyvybei kyla realus pavojus. Tokių iškvietimų buvo 69, į 43 pavyko reaguoti pagal normą – per 12 minučių“, – sakė viršininkas.

B tipo įvykių (didelės vertės turto vagysčių ir pan.) buvo 1394, į 883 reaguoti suspėta laiku – per 20 minučių.

Į C tipo, pačius visuomenei nepavojingiausius iškvietimus, policija reagavo 1950 kartų, iš jų – 1800 per valandą laiko.

Dar 125 kartus policijai teko vykti į melagingus iškvietimus.

„Dėl geografinės Jurbarko padėties sunku tinkamai reaguoti į A tipo įvykius rajono pakraščiuose. Nuvažiuoti iš Jurbarko į Juodaičius per 12 minučių neįmanoma. Todėl mūsų užduotis yra kuo geriau paskirstyti pajėgas, kad jos suspėtų laiku reaguoti į nusikaltimus“, – tikino pašnekovas.

Ištyrė daugiau

Nepaisant mažėjančio pareigūnų skaičiaus, nusikaltimų ištyrimas rajone gerėjo. 2011 m. ištirta 55,3 proc. nusikaltimų, 2012 m. – 56,7, 2013 m. – 56,6, 2014 m. – 57, 2015 m. – 58,2 proc.

2015 m. nusikalstamų veikų užregistruota 170, arba 22,2 proc. mažiau nei 2014 m. Visoje Lietuvoje pernai fiksuotas mažėjimo vidurkis – 12,7 proc. Marijampolės apskrityje nusikaltimų sumažėjo vidutiniškai 11,2 proc.

„Kad mažėja nusikaltimų, tikrai džiugina. Anksčiau kiekvienais metais skaičius augdavo maždaug po pusšimtį. Tai dalinai įtakojo smurto artimoje aplinkoje atvejai. Pernai smurto artimoje aplinkoje skaičius nusistovėjo“, – sakė A. Dumčius.

2015 m. daugiausia įvykdyta vagysčių – 246 (41 proc. visų nusikaltimų), smurto artimoje aplinkoje – 92 atvejai (15 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų – 33 (6 proc.), sukčiavimų – 21 (4 proc.). Kitos įvairios nusikalstamos veikos sudarė likusius 34 proc. nusikaltimų.

Lyginant su 2014 metais, dominuojantys nusikaltimai išliko tie patys – vagystės, smurtas artimoje aplinkoje, sukčiavimai ir viešosios tvarkos pažeidimai.

Išgujo degtindarius

Itin negailestinga nusikaltimų ištyrimo statistika Seredžiaus krašto degtindariams. Naminukės varytojai anksčiau jautėsi beveik nebaudžiami. Nuo rajono centro nutolęs kraštas buvo mažiau prižiūrimas ir itin patogus degtindarystei – daug vandens, ūkininkai augina degtinės gamybai reikalingas grūdines kultūras.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2014 m. buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl naminukės varymo, o pernai rajono kampą atidžiau kontroliavę pareigūnai pradėjo net 25 ikiteisminius tyrimus. Du degtindariai sučiupti jau šiemet.

Lukas PILECKAS