Vasario 25-ąją Kultūros ministerija paskelbė Kultūros politikos vystymo diena. Į Kultūros ministeriją pakviesti visų Lietuvos savivaldybių Kultūros skyrių vadovai susitiko su Estijos ir Latvijos kultūros tradicijų puoselėjimo profesionalais, aptarė trijų šalių mėgėjų meno vystymo ir kultūros tradicijų saugojimo problemas.
Valstybės šimtmečiui – Dainų šventė
Kultūros politikos vystymo dienos diskusijose dalyvavo savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė, kartu su ja į Kultūros ministeriją pirmąją savo darbo dieną vyko ką tik paskirta dirbti Jurbarko kultūros centro direktorė Aida Bliundžiuvaitienė.
Sveikindamas į ministeriją susirinkusius savivaldybių atstovus ir svečius iš kaimyninių valstybių, kultūros ministras Šarūnas Birutis akcentavo, kad ši diena – ne eilinė, nes skirta nuspręsti, kaip Lietuva, Latvija ir Estija 2018 metais iškilmingai švęs nepriklausomybės šimtmetį.
„Šiandien nė vienam iš mūsų nekyla abejonių, kad Dainų šventė po trejų metų turėtų ypač garsiai suskambėti visose trijose Baltijos šalyse. Tai bus iškiliausia ir stipriausia mūsų, vieno likimo susietų tautų, šventė. Visi kartu, susikibę rankomis ir dainomis švęsime mūsų valstybių gimtadienius, todėl šiandien susitikome aptarti, ne tik kaip laikysimės dar 2005 m. Taline priimtos rezoliucijos, kuria trys Baltijos šalys įsipareigojo užtikrinti Dainų švenčių, kaip unikalios tradicijos tęstinumą, bet ir kaip 2018 metais Dainų šventę paversime visuotiniu reiškiniu, parodančiu pasauliui, kad ne veltui prieš 12 metų Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų švenčių tradicija ir simbolika įtraukta į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo sąrašą ir kad šis reiškinys yra pasaulyje analogų neturintis, gyvą tradiciją liudijantis, unikalus kultūros šedevras“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis.
Pasak ministro, svarbu, kad Dainų šventės būtų planuojamos, laukiamos ir svarbiausia, kad būtų užtikrintos galimybės deramai pasirengti šiai šventei. „Todėl šiandien susipažinsime su Latvijos ir Estijos dainų švenčių finansavimo modelių pavyzdžiais, apsvarstysime ir naujų finansavimo formų atsiradimą, kaip ieškosime kelių ir skatinsime privatų sektorių, mecenatus, visuomenines organizacijas“, – kalbėjo kultūros ministras.
Pasidalijo vertinga patirtimi
Kultūros ministerijoje susirinkusius 60-ies savivaldybių kultūros skyrių vedėjus svečiai iš Latvijos ir Estijos supažindino su dainų ir šokių švenčių tradicijų situacija savo šalyse, kalbėjo apie valstybės ir savivaldybių bendradarbiavimą saugant ir plėtojant šias tradicijas.
Estijos atstovai pasakojo, kad jų šalyje kultūros ministerija vykdo ilgalaikes finansavimo programas, skirtas Dainų šventėms besirengiantiems chorams, pučiamųjų instrumentų orkestrams, liaudies šokių ir instrumentinės muzikos kolektyvams. Paskirti konsultantai (vadinamieji mentoriai) padeda kolektyvų vadovams tobulėti, išmokti ir deramai meniškai interpretuoti repertuarą. Vyriausybė išlaiko, skiria programines lėšas tokioms valstybinėms įstaigoms kaip Estijos liaudies kultūros centras, Estijos dainų ir šokių švenčių fondas. Nuolat skatinamos ir pagrindinės nevyriausybinės nacionalinės kultūros organizacijos, tačiau iš jų reikalaujama įgyvendinti valstybės keliamus uždavinius. Tai duoda rezultatų, nes į šį procesą visuomenė įsijungia itin aktyviai, tačiau į Dainų šventę patenka tik maždaug pusė norinčių joje dalyvauti kolektyvų.
Latvijoje dainų ir šokių tradicijos saugojimo politika itin sėkmingai veikia visuose valstybės valdymo lygmenyse – nuo vyriausybės, regionų iki savivaldybių. Pastarosios rūpinasi kolektyvų išlaikymu, jų veikla, parama drabužiams ir muzikos instrumentams įsigyti. Valstybė taip pat skiria pajamas šventei repertuarą rengiantiems kolektyvams, jų mokymams, todėl latviai didžiuojasi kolektyvų skaičiaus augimu ir itin aukštu jų meniniu lygiu.
Tačiau Lietuvoje Dainų šventės įtraukia į programą kur kas daugiau nacionalinio meno šakų ir žanrų, kai kurie jų yra sėkmingai plėtojami. Sistemingai veikia ir didesniąją visuomenės meninės veiklos dalį globoja valstybinė įstaiga Lietuvos liaudies kultūros centras.
Pripažindamos, kad Dainų šventės tapo aukščiausia nacionalinės kultūros išraiškos forma, visos trys šalys pagrindiniu tikslu laiko nuolatinį visuomenės dalyvavimą jose, žmonių kūrybinio potencialo ir tapatybės ugdymą, istorinio, kultūrinio ir, galiausiai, pilietinio sąryšio su savo valstybe stiprinimą.
Rajoną garsina kolektyvai
Savivaldybių kultūros skyrių vadovams ministerija išdalijo pasirengimo 2018 m. Lietuvos dainų šventei planą, kuriame pirmieji renginiai numatyti jau šiemet.
Jurbarko savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja G. Vilkelienė pripažįsta, kad susitikimas su kultūros ministru Š. Biručiu, Lietuvos liaudies kultūros centro vadovais ir ministerijos regionų kultūros formuotojais buvo svarbus.
„Jurbarkas į Dainų šventę visada siunčia daug kolektyvų, mūsų menininkai netgi režisuoja didžiausius Dainų šventės renginius – tai didžiulė garbė rajonui. Tačiau ministerijoje nuskambėjusios mintys mums suteikė vilčių, kad mėgėjų menas nebus vien tik savivaldybės rūpestis. Savivaldybė tam skiria daug dėmesio ir lėšų – tiek, kiek gali jų skirti, tačiau apie kolektyvų vadovų atlyginimus, naujų kolektyvų kūrimą, meno mėgėjų skatinimo formas turi galvoti valstybė“, – sakė G. Vilkelienė.
Aukštą rajono meno mėgėjų kolektyvų lygį liudija ir Kultūros skyriaus vedėjai įteiktas vokas su 18 Lietuvos liaudies kultūros centro išrašytų sertifikatų.
Ketvirtos kategorijos kolektyvu pripažintas Marijos Tautkuvienės vadovaujamas Jurbarko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“.
Trečioji kategorija suteikta Jurbarko kultūros centro berniukų chorui „Bildukas“ (vadovė Danutė Lapienė), moterų chorui „Lelija“ (vadovė Dalė Jonušauskienė) ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvui „Skalva“(vadovas Donatas Liktas).
Antroji kategorija suteikta devyniems meno mėgėjų kolektyvams. Sertifikatu džiaugsis Jurbarko kultūros centro pučiamųjų orkestras „Bišpilis“ (vadovas Adolfas Lapė), vaikų folkloro ansamblis „Imsriukai“ (vadovė Birutė Bartkutė), tradicinė kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis), vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Mituva“ (vadovė Justė Lukauskienė), folkloro grupė „Imsrė“ (vadovė Birutė Bartkutė) bei Skirsnemunės skyriaus mėgėjų teatras (vadovė Birutė Šneiderienė). Antrosios kategorijos sertifikatai bus įteikti ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto mėgėjų teatrui „Ąžuolynė“ (vadovė Nijolė Aleksienė), tradicinei kapelai „Smalinė“ (vadovas Valdas Žemaitis) bei Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų folkloro ansambliui „Šebukai“ (vadovė Lina Lukošienė).
Jurbarko rajono pasididžiavimas – penki pirmos kategorijos meno mėgėjų kolektyvai, savo lygį išlaikantys jau daug metų. Tai „Eržvilko bandonija“ (vadovė Gintarė Stirbienė), liaudiškų šokių ansamblis „Veliuonietis“ (vadovė Adelė Baublienė), vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ (vadovė Birutė Šneiderienė), Konstantino Glinskio teatras (vadovė Danutė Samienė) ir liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ visos trys grupės (vadovė Jolanta Telišauskienė).
„Jei specialiai Dainų šventei pasirengti valstybė skirtų papildomų lėšų, mėgėjų menas mūsų rajone dar labiau suklestėtų – yra nemažai žmonių, norinčių dainuoti, šokti, muzikuoti, galima būtų kurti naujus kolektyvus, palaipsniui kelti jų meninį lygį“, – sakė iš ministerijoje surengto pasitarimo sugrįžusi Kultūros skyriaus vedėja G. Vilkelienė.
Iki šiol savivaldybė gaudavo lėšų tik kolektyvų kelionėms į Dainų šventę ir maitinimui. Liaudies kultūros centras skiria finansavimą tautiniams kostiumams įsigyti, tačiau pusę lėšų turi pridėti savivaldybė. Šiemet pirmą kartą savivaldybėms pasiūlyta pirkti kostiumus pučiamųjų orkestrams, taigi padėtis pamažu keičiasi ir meno mėgėjams teikia vilčių, kad jų veikla nebus vien tik jų pačių reikalas.
Daiva BARTKIENĖ