Mėsėdas – skerstuvių metas (2)

Kai po advento pasninko prasideda mėsėdas, žviegia skerdžiamos kiaulės. Tik ne kiekviename kieme žviegia, nes ne kiekviename tvarte jos ir kriuksi, mat kiaules auginti esą sunku ir neapsimoka. O ir kam auginti, jei mėsos, kokios ir kiek tik nori, pilnos parduotuvės? Tačiau smalininkietė Judita Juozaitienė mano ir daro kitaip, todėl jos šeima pirktinės mėsos skonio nepažįsta.

„Kai prieš dešimt metų nusipirkome seną namą, pirmiausia iškuopiau tvartą ir iš turgaus parsivežiau porą paršiukų. Vyras tam nepritarė“, – prisimena Judita. Kodėl taip norėjo, kad tvartas būtų pilnas gyvulių, jauna moteris nė pati nežino. Juoba kad patirties neturėjo, nes tėvai kiaulių neaugino, be to,  prieš dešimtmetį dar nebuvom kaip dabar gąsdinami visokiais E, kurių knibždėte knibžda kone kiekviename kąsnyje, kurį perkame parduotuvėje.Dėl pavojingųjų maisto priedų Judita rami, nes ne tik mėsa, bet ir pienas, ir daržovės užauginta ir ant stalo patiekta jos pačios. Moteris jau svarsto, kad reikėtų pradėti ir duoną kepti, tuomet į parduotuvę eiti beveik nebebus ko.Judita myli naminius gyvulius ir su pomėgiu juos augina. Moteris teigia, kad jai visai nesunku, o tik malonu ryte anksti atsikelti ir eiti į tvartą. Pašnekina kiekvieną gyvulį – visi turi vardus, pažiūri ir pamato, kaip kuris atrodo, ar gerai jaučiasi. Įdomiausia, kad ir Juditos vyras Arūnas, iš pradžių nepritaręs žmonos norui auginti gyvulius, greitai juos pamėgo ir kas rytą kartu eina į tvartą ir visus darbus padeda. „Nors visai ir nebūtina, – sako Judita, – aš pati viską sugebu.“Nepadeda Arūnas tik skersti, iš tolo bijosi tokio darbo. Bet ne bėda – antį ar žąsį Judita ir pati gali nukirsti, o paršui padurti, kaip nuo seno būdavo, kiekvienam kaime rasis tinkamas žmogus. Tačiau ar negaila taip su rūpesčiu, kas rytą pašnekinant užauginus gyvulius skersti? Judita sako, kad skerstuvės vyksta be sentimentų, juk kiaulės tam ir auginamos, kad galop atsidurtų ant šeimos stalo.Šeimininkės rūpestis prasideda, kai išmėsinėtos kiaulės skerdiena, per naktį palaikyta šaltame rūsyje, atvėsta – tuomet reikia ją tvarkyti, ruošti, kad nė kąsnelis nepražūtų.  Išskyrus kraują, visa kita iš paskerstosios kiaulės sunaudojama šeimos maistui.Pirmieji valgiai, kuriuos po skerstuvių ragauja šeimyna – šaltiena ir paštetas. Į šaltieną suverda   galvą, kojas, uodegą, kaulus, likusius išpjausčius kumpius ir pečius. Išvirusią mėsą Judita ne mala, o supjausto – darbo daugiau, bet šaltiena žymiai skanesnė.Paštetui išverda kepenis ir lašinukų, sumala, paskui įpylusi truputį sultinio nuo šaltienos, pridėjusi prieskonių dar paverda, supilsto į indelius ir deda į šaldytuvą. Paštetas šaldytuve ilgai neužsibūna, nes užtepus ant duonos labai skanu valgyti pusryčiams.Ilgiau užtrunka, kol galima ragauti šviežiai rūkytus lašinukus ir mėsytę. Lašinius Judita supjausto paltelėmis, iš kumpių išima kaulus, tada gerai įtrina prieskoniais ir savaitei pamerkia į rasalą. Darbo nemažai, bet Judita turi pagalbininkų. Mažasis Tadas kol kas yra tik mamos paruoštų gardumynų ragautojas. Dvylikametė Deimantė moka nulupti česnakus – o jų reikia labai daug. Vyresniajam sūnui penkiolikmečiam Dainiui mama patiki net rasalą paruošti, nors tai labai atsakingas darbas. „Dainiui pavyksta nutaisyti jo skonį – tai labai svarbu“, – sako Judita ir prisimena, kaip jai pačiai ne iš karto pavyko skaniai paruošti skerdieną. Moteris pati įsitikino, kad nei iš knygų, nei iš kaimynų visko neišmoksi, o tik pats darydamas supranti skonio paslaptis, o tada jau kažkaip savaime viskas gerai išeina, nebereikia nieko nei sverti, nei seikėti.„Kai patys pradėjom rūkyti mėsą, abu su vyru vis bėgdavom žiūrėti, kas išeis. Būdavo, kad pasigriebusi kumpį laksčiau po kaimą klausinėdama, ką padariau ne taip“, – prisimena Judita. Bet jau seniai yra kitaip: dabar Judita be baimės gali ir pirmąjį kąsnį duoti svečiui, o ne pati ragauti. Tai reiškia viena – ji įgijo patirties, išmoko, o išmokti, Judita įsitikinusi, galima visko, jei tik nori.„Rūkyti lašinukai ypač gerai vasarą – su svogūnais, agurkais, pomidorais. Skanu ir patogu, jei pritrūksta laiko pietums ruošti. Tik norint lašinius ilgiau laikyti, reikia turėti specialią vietą, kad būtų šalta ir gerai vėdinama, šaldytuve negerai – džiūsta, kartais net pelija“, – pasakoja Judita. Namuose šeimininkaujanti moteris šeimai valgį ruošia pati. Ypač džiaugiasi vaikai, kad parėję iš mokyklos gali valgyti skanius mamos pietus.Neretai Judita verda sriubą. „Didelį puodą, nes ir valgytojų esame daug“, – sako ji. Vyro vadinama sriubų meistre, paprašyta kokio recepto nustemba: „Argi reikia sriubai recepto? Nebent tik tiek, kad beveik visas sriubas labai paskanina aliejuje su šaukštu miltų pakepintas svogūnas ir morka.“Mokanti ne tik kiaules užauginti, bet ir skerdieną sutvarkyti bei paruošti įvairių mėsos patiekalų Judita ne kasdien juos patiekia, nes šeimos nariai labai mėgsta ir pieno produktus. Kur gi nemėgs, kai viskas skanu, viskas naminis.

Danutė Karopčikienė