Įžengus į šiuos metus, LRT pakvietė pagerbti ryškiausiai 2025-aisiais savo darbais išsiskyrusius žmones, organizacijas ir iniciatyvas, kuriančias šiuolaikinės Lietuvos veidą. Vakaro metu buvo įteiktos septynios apdovanojimų statulėlės.
Jau tapo gražia tradicija, kad prasidėjus naujiems metams LRT kviečia pastebėti ir įvertinti išskirtines asmenybes, organizacijas ir iniciatyvas, ankstesniais metais ryškiausiai prisidėjusias prie mūsų šalies augimo, sutelkusias visuomenę bendriems tikslams ir savo pavyzdžiu įkvėpusias kitus.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Iškilmingo vakaro nepraleido būrys iškilių svečių – visuomenininkų, mokslo, verslo, meno ir kultūros pasaulio atstovų. Susirinkusius studijoje pasveikino vakaro vedėjai, visiems gerai pažįstami LRT veidai, Simona Brezgė ir Audrius Giržadas, taip pat generalinė LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė–Budrienė.
„Man be galo džiugu jūsų čia tiek matyti. Jūsų darbai yra tie, kuriais visuomenė žavėjosi ir pasitikėjo 2025-aisiais ir šiemet, LRT auditorija įvertino jūsų siekius ir pasiekimus.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Gyvename neramiais laikais – matome, kad saugumo situacija kelia klausimų, yra pernelyg daug įtampų, kurios skaldo visuomenę, priverčia jaustis neramiai ir nesaugiai. Tačiau visi jūs su savo darbais stovėjote atviros, drąsios Lietuvos pusėje, nes šie metai taip pat buvo apnuoginantys tiesą ir parodantys žmonių pasirinkimus.
Jūs tapote kūrybingos ir drąsios Lietuvos simboliu, už tai esu jums dėkinga. Tai labai svarbu, todėl, kad laisvė, drąsa yra mūsų kelias, dabartis ir ateitis. Jūsų dėka mes supratome, kad vienybė nėra tik tušti žodžiai, tai yra tikri darbai“, – kalbėjo generalinė direktorė, linkėjusi įkvėpimo kitiems metams.
MĖLYNUOJU KILIMU ŽENGĖ LRT METŲ APDOVANOJIMŲ SVEČIAI
LRT Metų apdovanojimų nominantus tradiciškai siūlė ir atrinko LRT mokslo, sporto, kultūros, aktualijų žurnalistai. Trumpąjį sąrašą sudariusi darbo grupė išryškino iniciatyvas ir žmones, kurie ne tik pasiekė daug, bet ir parodė atsakomybę už tai, kas vyksta aplink. Laimėtojus savo balsais išrinko portalo LRT.lt skaitytojai, o paskelbė visų mylimi LRT laidų vedėjai.
8-uosiuose LRT Metų apdovanojimuose įteiktos 7 apdovanojimų statulėlės
Metų pilietinė iniciatyva – Kultūros asamblėja – už pilietinę iniciatyvą, sutelkusią visuomenę, ir demokratinių pamatų stiprinimą.
2025 m. rudenį visoje Lietuvoje suburta Kultūros asamblėja tapo pilietiniu judėjimu, vienijančiu menininkus, kultūros atstovus ir visuomenę. Asamblėja organizuoja diskusijas ir viešas akcijas, kad kultūros politika būtų nepriklausoma, skaidri ir atvira dialogui.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija, Gintarė Masteikaitė | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Apdovanojimo statulėlę atsiėmė Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. „Noriu padėkoti visiems, kurie tiki Kultūros asamblėja, kurie išėjo į gatves arba kai pakviesim ruošiasi į jas išeiti. O išeiti reikės. Kultūros asamblėja ir mūsų veikla pastaraisiais mėnesiais yra sėkmės istorija. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Būkime Europai pavyzdžiu, kaip išsaugoti demokratiją tokioje mažoje šalyje. Ir mažumas yra ne mūsų silpnybė, o stiprybė. Tą jau įrodė istorija. Nebijokite, nes drąsa ir atsakomybės prisiėmimas išlaisvina“, – kalbėjo ji.
Metų kraštiečiai – „Knygvežystė“ – už ištikimybę ir atsidavimą skaitytojams.
Įvairių rajonų kaimo bibliotekininkės organizuoja knygų išvežiojimą dviračiais atokiau gyvenantiems ar sveikatos sunkumų turintiems skaitytojams. Prie iniciatyvos jungiasi ir savanoriai, taip prisidėdami prie socialinės atskirties mažinimo ir bendruomeniškumo stiprinimo.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija, Vilmantė Vorienė | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Reikia džiaugtis, kad knygnešystė yra fenomenas, žinomas tik Lietuvoje, atsiradęs iš poreikio platinti lietuvišką žodį, kai jis buvo uždraustas. Bet jis vis dar yra gyvas šiandien. Jei susiūbuotų lietuvybės pamatai, knygnešystė vis dėlto bus gyva ir lietuviškam žodžiui nebus leista numirti“, – vylėsi apdovanojimą atsiėmusi Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji bibliotekos vadovė Vilmantė Vorienė.
Metų atradimas – Dr. Viktoras Palys – už proveržį epilepsijos srityje – smegenų biologinių transplantų panaudojimą vaistams atsparios epilepsijos gydymui.
Lietuvis neurochirurgas dr. V. Palys kartu su Arkanzaso medicinos mokslų universiteto komanda 2025 m. vasario 12 d. atliko penkias valandas trukusią operaciją. Jos metu, pasitelkus robotą ir minimaliai invazines technologijas, į jauno paciento smegenis buvo implantuota 16 milijonų neuronų (NRTX–1001), atkuriant smegenų cheminę pusiausvyrą. Tokiomis operacijomis siekiama ilgalaikio priepuolių sumažėjimo ir net visiško pacientų, sergančių vaistams atsparia epilepsija, pasveikimo. Arkanzaso medicinos mokslų universitetas, kuriame dirba V. Palys, yra aukščiausio lygio epilepsijos chirurgijos centras ir buvo pirmasis pasirengęs tokiai sudėtingai operacijai.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija, Dr. Viktoras Palys | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Ačiū visiems, balsavusiems už visus nominantus. Juk esame tik 3 mln. tauta, įsprausta tarp didžiųjų pasaulio galybių, bet prieš 35-erius metus apgynusi savo laisvę nuo 100 kartų didesnio monstro. Kaip galime, šiandien padedame ginti Ukrainos laisvę. Nepaisant visų iššūkių, sugebame keliauti ten, kur mokslas bando nubrėžti ribas.
Štai, kiti nominantai atrado egzoplanetą, dar kiti – kuria išmaniąsias molekules, o mano specializacija – epilepsija. Tai liga, kurios galima ir nepastebėti, kol netikėtai paciento gyvenimas tampa katastrofa. Ja serga vienas iš šimto. Ir tai gali nutikti kiekvienam iš mūsų, bet kuriuo gyvenimo metu. Jau 15 metų specializuojuosi epilepsijos chirurgijoje ir galiu paliudyti, kaip vystosi ši mokslo ir gydymo sritis.
Praėjusiame dešimtmetyje į šią sritį atėjo lazeriai, smegenų implantai, o šiame dešimtmetyje implantai tampa išmaniaisiais, į juos integruojamas dirbtinis intelektas, įsigali robotai. Šiandien sėkmingai taikoma ir smegenų ląstelių transplantacija, kas gali būti revoliuciniu gydymo būdu žmonėms, sergantiems epilepsija. Tegul būna šis apdovanojimas vilties simbolis tūkstančiams kenčiančių nuo epilepsijos“, – sakė V. Palys.
Metų verslo lyderystė – „Light Conversion“ – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir išskirtinį indėlį į lazerių technologijų plėtrą.
Įmonė „Light Conversion“ – tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva šiandien pasaulyje pristatoma kaip lazerių šalis. 1994 m. Vilniaus universiteto mokslininkų įkurta įmonė išaugo į pasaulinę lyderę itin trumpų impulsų – femtosekundinių – lazerių technologijų srityje, turinčią daugiau nei 700 darbuotojų. Įmonės gaminami lazeriai naudojami visose 50 geriausių pasaulio universitetų laboratorijose ir pažangiausiose pramonės šakose. „Light Conversion“ yra viena ryškiausių aukštųjų technologijų įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija, Martynas Barkauskas | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Šis apdovanojimas – didelis įvertinimas mūsų įmonei ir mūsų sektoriui. Pirmiausia dėkoju mūsų darbuotojams, kurių kasdienis darbas tampa tuo, už ką skirtas šis apdovanojimas. Gal kiek ironiška, kad apdovanojimą „Metų verslo lyderystė“ atsiima tiksliųjų mokslų atstovai, kai tais pačiais metais po kiek prastesnių matematikos brandos egzamino rezultatų visiems buvo pridėta 10 balų. Norėčiau paraginti jaunuosius mūsų visuomenės narius, kurie dabar yra mokyklose, universitetuose, nelabai kreipti dėmesio į visus tuos viražus, o siekti, daryti ir mokytis – galime ir moksle, ir versle labai daug pasiekti“, – kalbėjo apdovanojimą atsiėmęs „Light Conversion“ vadovas Martynas Barkauskas.
Metų ateitis – Viktorija – už neįtikėtiną drąsą ir ryžtą.
Vienuolikmetė Viktorija nelaimės akivaizdoje ryžtingai pritaikė išmoktas saugumo pamokas ir tapo įkvepiančiu pavyzdžiu. Pernai rugsėjį Jurbarke kilus gaisrui, prisiminusi ugniagesių mokykloje išgirstas instrukcijas, ji iš atvira liepsna degančio namo išgelbėjo trejų metų brolį ir penkerių metų sesę. Jos drąsa, ryžtas ir išmintis sužavėjo ir įkvėpė ne tik bendruomenę, bet ir visą Lietuvą. Užlipusi ant apdovanojimų scenos, Viktorija neslėpė, jog labai jaudinosi, o paklausta, iš kur jos drąsa, kukliai atsakė nežinanti. Mergaitę palaikė mama Raminta, kuri džiaugėsi dukters narsa ir dėkojo jai už išsaugotus brolį ir sesę. Viktorijos mama taip pat dėkojo visiems už palaikymą ir pagalbą.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija, Viktorija | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Metų kultūros reiškinys – M. K. Čiurlionio 150–ojo jubiliejaus renginiai – už gyvą dialogą tarp praeities ir dabarties bei įkvėpimą iš naujo atrasti M. K. Čiurlionį
2025 m. Lietuva minėjo M. K. Čiurlionio 150–ąsias gimimo metines. Visoje šalyje ir užsienyje vyko per šimtą penkiasdešimt renginių, o rugsėjo 22–oji tapo jubiliejaus kulminacija. Parodos, koncertai, edukacijos ir nauji kūrybiniai projektai įtraukė plačią auditoriją, suteikdami Čiurlionio kūrybai šiuolaikinį skambesį.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija, Daina Kamarauskienė | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Apdovanojimą atsiėmusi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Daina Kamarauskienė džiaugėsi, kad egzistuoja LRT Metų apdovanojimai ir galime pasidžiaugti savo tautiečių darbais: „Mes turime nuostabių žmonių, idėjų, įkvepiančių reiškinių, esame stiprūs ir galingi.
Aš puikiai suprantu, kad M. K. Čiurlionio metai buvo didžiulis reiškinys ir mes, M.K.Čiurlionio muziejus, tą pajautėme labai stipriai. Tik truputėlį nustebome, kad apdovanojimą atsiimame mes, nes iš tiesų M. K. Čiurlionį minėjo visa Lietuva ir pasaulis – begalė žmonių, kurie prisidėjo. Tačiau geriau pagalvojus, suvokiame, kad 2025-aisiais buvome Čiurlionio miniepicentras ir dabar keliame sparnus į Tokiją – kovą Čiurlionis bus Japonijoje“, – džiaugėsi D. Kamarauskienė.
Metų asmenybė – Karolis Kaupinis – už drąsų kultūros ir pilietiškumo balsą.
Režisierius ir scenaristas K. Kaupinis 2025–aisiais tapo vienu girdimiausių kultūros lauko balsų Lietuvoje. Savo viešomis kalbomis ir tekstais jis aktyviai reagavo į kultūros politikos procesus, aiškiai įvardydamas problemas ir skatindamas diskusiją. Jo filmas „Badautojų namelis“ sulaukė dėmesio svarbiausiuose mūsų regiono kino festivaliuose – Taline ir Varšuvoje. K. Kaupinis aktyviai veikia visuomeninėje veikloje – dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungoje, telkia kultūros bendruomenę ir prisideda prie Kultūros asamblėjos siekiant skaidresnės kultūros politikos.
LRT Metų apdovanojimų ceremonija, Karolis Kaupinis | V. Raupelio ir J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kad K. Kaupinis pelnė „Metų asmenybės“ apdovanojimą, pranešė LRT žurnalistė Eglė Bučelytė. Ją išvydęs, K. Kaupinis prisipažino, jog buvo apgalvojęs, ką pasakytų, jei laimėtų, tačiau eteryje išvydęs „Panoramos“ vedėją, jis nusprendė pasakyti kitą kalbą.
„Apie 2014-uosius dirbau LRT, buvau užsienio naujienų redaktorius. Pamenu, buvo Maidanas, atnešiau paruoštą reportažą, tačiau jis nebetiko, nes politinės aplinkybės jau buvo visiškai pasikeitusios, o tai, kas vyko Kijive, Ukrainoje, teko transliuoti tiesiogiai.
Ėjau į tą pačią studiją ir sėdausi į tą pačią kėdę, kurioje anksčiau sėdėjo E. Bučelytė. Gavosi savotiška estafetė perduodant tą patį darbą – kai mes pasijungėme naktį į Ukrainą, jiems buvo svarbu, kad yra ne vieni, kad juos stebi Lietuvos televizija, jų nepalieka vienų. Taip pat aš prisimenu savo tėčio pasakojimą apie 1991-uosius Lietuvos Seime, kai japonų televizijos žurnalistas nepaliko mūsų.
Manau, kad vieni iš kitų turime perimti tą nepriklausomos ir demokratiškos valstybės saugojimo estafetę. <…> J. Mačiūnas yra sakęs, kad žmogaus parą sudaro 8 val. darbo, 8 val. miego, ir 8 val. – fluxus, bet kadangi niekas negali tiksliai pasakyti, kas yra fluxus, tas valandas galime užpildyti kaip tik norime – šiuo atveju tai tampa demokratiška, nepriklausoma Lietuvos valstybe“, – sakė K. Kaupinis, dėkojęs Kultūros asamblėjai, Lietuvos žurnalistams ir kariams bei šauliams.
Apdovanojimų vakarą taip pat papuošė muzikiniai pasirodymai – Pijaus Operos improvizacija, Žiemos olimpinėms žaidynėms skirta Austiejos dainos „ŽGŽ“ (Žiaure graži žėima) interpretacija, kurią atliko grupė „Akli“, Roko Yan, „Kamanių šilelio“, Monikos Marijos, Kristinos Žaldokaitės ir „GospelJonų“ dainos. LRT Metų apdovanojimų ceremonija – transliacijos įraše.
