Šešiasdešimt tūkstančių litų per metus – tiek Jurbarko miesto seniūnijai kasmet kainuoja stambiagabarites buitines atliekas kur papuola mėtantys gyventojai. Jurbarkiečiams nerūpi nei gresiančios didelės baudos, nei tai, kad seniūnija pinigus galėtų išleisti kur kas naudingiau.
Senos sofos, sekcijos, padangos, statybinės atliekos – tik dalis to, ką jurbarkiečiai slapta išmeta šalia mieste esančių šiukšlių konteinerių. Tokias atliekas komunalinės tarnybos surenka, tačiau įprastomis šiukšlių mašinomis neveža, tenka specialiai siųsti labiau tinkantį transportą. Deja, už kiekvieną tokį išvykimą UAB „Jurbarko komunalininkas“ seniūnijai išrašo sąskaitą. Spalio mėnesį už papildomą šiukšlių išvežimą teko atseikėti 8000 Lt. Rugpjūtį ši paslauga kainavo 6000 Lt.
„Išlaidos stambiagabaritėms šiukšlėms išvežti svyruoja. Skaičiuojame, kad vidutiniškai kas mėnesį sumokame apie penkis tūkstančius litų. Atrodytų, kad suma nėra labai didelė, tačiau per metus susidaro 60 tūkst. litų. Tai dideli pinigai, kuriuos būtų galima išleisti kitoms miesto reikmėms“, – sakė seniūnas Romualdas Kuras.
Gresia bauda
Pasak seniūno, jurbarkiečiai supranta, kad daro blogą darbą, todėl dažniausiai stambiomis atliekomis atsikrato sutemus. Jei toks šiukšlintojas įkliūtų, jo lauktų bauda, kuri piniginę paplonintų mažiausiai 500 Lt. Tačiau nubaustų tėra vienetai.
„Sugauti asmenį, kuris išmetė padangas ar sekciją, labai sudėtinga. Kiek laiko trunka sustoti prie šiukšlinių ir išmesti keletą padangų? Keletą minučių“, – sakė R. Kuras.
Kad šiukšlintojus nelengva nubausti, pritaria ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys. Pareigūnas tikina, kad radus atliekų, dažniausiai būna sudėtinga įrodyti, kas jų atsikratė.
Siūlo konteinerius
Seniūnas pripažįsta, kad nors įstatymas aiškiai nusako stambių atliekų atsikratymo tvarką, jurbarkiečiams tai padaryti legaliai ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonės turėtų nebereikalingus daiktus patys nuvežti į Statybininkų g. esančią stambiagabaričių atliekų aikštelę, tačiau ši dirba ne visiems patogiu laiku, o ir nugabenti baldus ar kitas atliekas į ten sudėtinga.
Tiesa, atliekos tiesiai iš gyventojų kiemų surenkamos ir nemokamai, bet tokia paslauga teikiama tik du kartus per metus. Ne visi ir ne visada gali pusmetį sandėliuoti daug vietos užimantį šlamštą.
Be to, į aikštelę atvežamos atliekos priimamos tik tada, jei būna tinkamai supakuotos. Tarkime, šiferio lakštai ir duženos negali būti atgabentos maišuose. Jas privaloma suvynioti į polietileno plėvelę. Tai taip pat sukelia gyventojams rūpesčių. Todėl, pasak seniūno, dalis gyventojų spjauna į varginančią tvarką ir atsikrato šiukšlių kur pakliūva.
„Ne kiekvienas turi automobilį, ne į kiekvieną automobilį telpa, tarkim, sofa. Todėl ne kartą siūliau mieste pastatyti keletą didelių konteinerių, kurie tiktų tokioms atliekoms. Žmonėms tada nebeliktų priežasties išmesti bet kur ir rizikuoti gauti baudą, kai netoliese būtų tam skirtas konteineris“, – sakė seniūnas.
Kaip pavyzdį R. Kuras pateikia Vilniaus patirtį. Ten prie naujų namų pastatomas specialus konteineris statybinėms atliekoms, kuris išvežamas tik pabaigus visus remontus. Už šią paslaugą naujakuriai per mėnesį sumoka 200 Lt. Panašią praktiką esą būtų galima pritaikyti Jurbarke.
„Galbūt žmonės, susimokėję už paslaugą ir galėdami ja pasinaudoti, taip nebesielgtų, o dabar pasirenkamas pigiausias ir patogiausias kelias – šiukšlinti“, – sakė R. Kuras.
Nemoka rūšiuoti
Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės darbuotojas Vidmantas Bielkauskas mano, kad gyventojams sudarytos visos galimybės tinkamai atsikratyti atliekų. Tačiau jurbarkiečiai turėtų nepamiršti, kad už savo šiukšles ir jų tvarkymą pirmiausia atsako ne kas kitas, o atliekų savininkas.
„Per metus priimame per šimtą tonų įvairių atliekų – padangų, baldų, kitokių šiukšlių. Priimame viską, tik ne bet kaip. Yra normos. Pavyzdžiui, vieną automobilį turintis žmogus per metus gali priduoti penkias padangas, baldų – iki keturių šimtų kilogramų. Ribojami ir kitokių atliekų kiekiai“, – sakė V. Bielkauskas.
Vyras tikina, kad kasdien į aikštelę užsuka apie dvidešimt gyventojų. Dalis jų – ilgamečiai klientai, dalis atvažiuoja pirmą kartą. Ši jurbarkiečių grupė dažnai kelia problemų, nes dėl nežinojimo arba apsileidimo atliekas atveža kaip papuola. Rūšiuoti šiukšles daugelis dar tik mokosi.
„Mes nepriimame nerūšiuotų šiukšlių. Būna, kad atvažiuoja su pilna priekaba šlamšto ir klausia, kur išpilti. Tada siūlau arba važiuoti namo surūšiuoti, arba važiuoti į sąvartyną. Tas pats ir su neteisingai supakuotomis atliekomis. Kai kurias šiukšles privaloma supakuoti taip, kad jų sandėliavimas ir gabenimas būtų saugūs“, – kalbėjo V. Bielkauskas.
Kad nekiltų tokių konfliktų, gyventojams patariama prieš važiuojant į aikštelę paskambinti. Darbuotojas tikina visada paaiškinantis, ne tik kaip teisingai surūšiuoti šiukšles, bet ir nevažiuoti pustušte priekaba, nes namus naudingiau iškuopti vienu kartu.
Nors V. Bielkauską džiugina didėjantis klientų skaičius, jis sutinka, kad šiukšlintojų problema išlieka. Kaip pavyzdį darbuotojas įvardija neseniai UAB „Jurbarko komunalininkas“ atvežtas padangas. Įmonė iš pakelių ir kitų viešųjų vietų surinko net 16 tonų niekam nebereikalingų ratų.
„Tenka pripažinti, kad yra dvi žmonių grupės. Viena jau mačiusi pasaulio, pabuvojusi Vakaruose, žinanti, kaip tvarkomasi tenai. Kita – vis dar sovietinio mąstymo. Jiems atrodo, kad išmesti šiukšles galima bet kur“, – įsitikinęs V. Bielkauskas.
Lukas PILECKAS
V.Bielkauskas nuo 2018m. čia nebedirba, o pagal savo išsilavinimą toliau muzikuoja įvairiose šventėse.