Darbas, patogus susisiekimas ir prieinamos paslaugos – nuo to priklauso sprendimas ateitį kurti regione. Lapkričio 11 d. Jurbarko kultūros centre vykusiame Tauragės regiono forume aptarta, kaip Europos Sąjungos investicijas paversti tokiais pokyčiais. Finansų viceministrė Rūta Carik išskyrė savivaldybių bendradarbiavimą, o merai ragino suteikti daugiau laisvės sprendimus priimti vietoje ir greičiau pereiti prie darbų.
Forumas „Regionas, kuriame liksime: dirbti. Mokytis. Džiaugtis gyvenimu.“ subūrė valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir bendruomenių atstovus aptarti regiono ateities bei 2028–2034 m. ES investicijų krypčių.
Stiprybė – gebėjimas susitarti
Finansų viceministrės Rūtos Carik vertinimu, vienas svarbiausių Tauragės regiono pranašumų yra savivaldybių bendradarbiavimas. Jurbarko, Tauragės ir Šilalės rajonų bei Pagėgių savivaldybės geba žvelgti plačiau ir neapsiriboti savo teritorijos interesais, kartu imtis projektų, kuriuos atskirai įgyvendinti būtų gerokai sunkiau.
Viceministrė gerai įvertino ir projektų valdymo patirtį. Prisimindama dvylika darbo metų Centrinėje projektų valdymo agentūroje, ji sakė Tauragės regiono savivaldybėse pati nefiksavusi ir nemačiusi pažeidimų. Tai – jos profesine patirtimi paremtas įvertinimas regionui, kuriam patikimos reikšmingos investicijos.
Pristatytose skaidrėse Tauragės regionui nurodyta beveik 115,9 mln. eurų ES lėšų. Pagal jose pateiktą regionų finansavimo palyginimą vienam Tauragės regiono gyventojui tenka 1 288 eurai ES ir bendrojo finansavimo lėšų – daugiausia tarp Lietuvos regionų. Šalies vidurkis šiame palyginime siekia 642 eurus.
Vis dėlto didesnė suma savaime dar negarantuoja didesnio pokyčio. R. Carik pabrėžė kryptingų investicijų svarbą: svarbu pasirinkti tai, kas sprendžia gyventojų problemas ir kuria ilgalaikę naudą.
Kalbėdama apie regiono galimybes, viceministrė išskyrė pramonę, veikiančias pramonines teritorijas ir dar nepakankamai išnaudotą upių potencialą. Patraukli gamta gali paskatinti atvykti daugiau lankytojų, tačiau norint išlaikyti gyventojus reikia ir darbo vietų bei patogios kasdienybės.
Idėjos turi kilti vietoje
Forumą atidaręs Jurbarko rajono meras, Tauragės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas Skirmantas Mockevičius pabrėžė: nors savivaldybės konkuruoja, keturių partnerių sutarimas leidžia įgyvendinti sumanymus, kuriems pavienių pastangų neužtektų.
Meras pasisakė už vietos iniciatyvas. Pavyzdžiu jis įvardijo funkcinę zoną „Tauragė+“, leidžiančią bendrus poreikius spręsti regiono mastu ir įgyvendinti pačių savivaldybių idėjas, užuot derinus savivaldybių sumanymus prie ribojančių nacionalinio finansavimo sąlygų. Investicijas jis ragino vertinti pagal tai, ar jos padeda žmonėms likti.
Ragino veikti greičiau
Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas perspėjo, kad ketverius ar penkerius metus rengiamose programose numatyti sprendimai gali prarasti aktualumą dar nepradėti įgyvendinti. Jis ragino greičiau susitarti dėl prioritetų ir pereiti prie darbų.
Pasak mero, savarankiškumas neduos proveržio, jeigu sprendimų priėmėjai, bijodami atsakomybės, rinksis tik mažus, saugius projektus. Bendrai regiono įstaigai „Žaliasis regionas“, jo vertinimu, reikia savivaldybių pasitikėjimo ir investicijų, o ne smulkmeniškų politinių ginčų.
Jurbarkui – upių ir uosto galimybės
Turizmo, gamtos ir kultūros objektų pritaikymo lankyti projektams regione numatyta beveik 22,3 mln. eurų ES lėšų. Didžiausiam šios grupės projektui – Nemuno, Mituvos ir Imsrės upių pritaikymui lankyti Jurbarko mieste – tenka beveik 4,2 mln. eurų.
S. Mockevičius išskyrė ir Nemuno uosto plėtros perspektyvą, siedamas ją su laivyba, pramone bei nauja ekonomine veikla. Jis paminėjo galimą uosto reikšmę gyventojų evakuacijai ekstremaliosios situacijos atveju.
Ne viskas iškart
„Tauragė+“ funkcinės zonos nuotekų tvarkymo infrastruktūros pajėgumų plėtrai numatyta 12,3 mln. eurų ES lėšų, kitiems vandentvarkos projektams – beveik 8,9 mln. eurų.
Regioninis nuotekų dumblo tvarkymo projektas Tauragėje pristatytas kaip savivaldybių bendradarbiavimo pavyzdys. Bendra sistema leidžia planuoti visam regionui reikalingus pajėgumus, tačiau investicijos savaime negarantuoja nekintančių paslaugų tarifų.
Pasilikimui reikia visumos
Duodama interviu R. Carik išskyrė regione veikiančius darželius, mokyklas ir gimnazijas, sveikatos priežiūros paslaugas. Jos vertinimu, šios įstaigos ir paslaugos yra svarbus pagrindas, kurį reikia išnaudoti kartu kuriant darbo vietas ir gerinant gyvenamąją aplinką.
Paslaugų prieinamumui svarbios ir investicijos į bendrą viešojo transporto sistemą. Socialiniam būstui ir socialinėms paslaugoms regione numatyta beveik 18,2 mln. eurų ES lėšų.
Viceministrė taip pat pabrėžė institucinės globos pertvarkos reikšmę. Paslaugų perkėlimas arčiau žmogaus, į šeimą ir bendruomenę, keičia ne tik pagalbos organizavimą, bet ir visuomenės požiūrį į pažeidžiamus žmones.
Saugumas prasideda nuo kasdienybės
S. Mockevičius pasakojo apie Briuselyje kartu su Lenkijos pasienio regionų atstovais keltus finansavimo klausimus. Pasak jo, Europos saugumas prasideda regionuose, o svarbus ne tik karinis pasirengimas, bet ir socialinis atsparumas.
Per interviu R. Carik nurodė, kad atliekant dabartinio finansavimo laikotarpio vidurio peržiūrą, suderinus su Europos Komisija, perskirstyta 152 mln. eurų pasienio regionams aktualiems poreikiams.
Pristatymo duomenimis, 52 mln. eurų nukreipta civilinei infrastruktūrai ir parengčiai, 47 mln. eurų – vandens tiekimo infrastruktūros atsparumui, 53 mln. eurų – socialinio būsto plėtrai. Tai platesnio masto finansavimas, o ne vien Tauragės regionui skirta suma.
Daugiau dėmesio rezultatui
Rengiantis 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpiui numatoma keisti ir pačią investicijų planavimo logiką. R. Carik pristatė siūlomą perėjimą prie rezultatais grįsto modelio: atsiskaitymus labiau sieti su pasiektais tarpiniais bei galutiniais rodikliais.
Tai reikštų, kad planuojant investiciją reikėtų iš anksto aiškiai atsakyti, kokią problemą ji spręs ir kaip bus pamatuotas pokytis.
Viceministrės teigimu, regionams ir savivaldybėms numatoma daugiau galimybių pasirinkti siekiamus rodiklius, investicijas bei reformas. Kartu regionams ir savivaldybėms tektų atsakomybė už įsipareigojimų įgyvendinimą. Todėl sprendimus būtina grįsti statistika ir gyventojų poreikių analize.
Pristatytame modelyje vietoj kelių atskirų programų siūlomas vienas Nacionalinis ir regioninis partnerystės planas. Pagal skaidrėse pateiktą pirminį Europos Komisijos pasiūlymą Lietuvai jame numatyta apie 14,2 mlrd. eurų. Ši suma apima įvairias politikos sritis, todėl jos negalima laikyti vien savivaldybių infrastruktūrai skirtu finansavimu. Tai pristatyto pasiūlymo, o ne galutinio susitarimo skaičiai.
R. Carik pateikė ir ilgesnio laikotarpio perspektyvą: pagal pristatytą vertinimą Tauragės regione vienam investuotam eurui 2025–2040 m. prognozuojama 5,14 euro grąža. Tai ekonominio poveikio prognozė, ne jau gautos pajamos ar garantuotas pelnas.
Gyventojams rezultatą parodys kasdieniai pokyčiai: darbas arčiau namų, lengviau pasiekiamos paslaugos ir laiku suteikta pagalba.



































