Dėl sausros didžiojoje Lietuvos dalyje paskelbta ketvirta miškų gaisringumo klasė. Tai reiškia, kad iki didžiausio pavojaus beliko vienas laiptelis. Todėl miškininkai prašo gyventojų būti supratingų – gamtoje elgtis itin atsargiai, o jei bus paskelbtas draudimas lankytis miškuose – jo paisyti.
Dėl gaisrų šalies miškai nukenčia kasmet, ne išimtis ir Jurbarko miškų urėdija. Miškininkai primena didžiulį Kalnėnų miško gaisrą, kilusį 2009 m. balandį. Vėjuotą dieną sunkiai valdoma ugnis išplito 36,2 ha privačių miškų plote. Tik sutelktomis miškininkų, ugniagesių pajėgomis, padedant ir 150 kariškių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotųjų pėstininkų bataliono, pavyko sutramdyti vieną didžiausių paskutiniu laikotarpiu mūsų rajone gaisrų.
„Vienas didžiausių Lietuvoje gaisrų taip pat kilo būtent Jurbarke. Tuomet gaisras Karšuvos girioje apėmė apie 2000 ha plotą. Supleškėjo beveik visas Kaskalnio miškas. Kaip rašo šaltiniai, ugnis sustojo tik ties Viešvilės upeliu ir pelkėmis. Atsodinimas užtruko apie 20 metų“, – pasakojo Jurbarko miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Edmundas Mačieža.
Kad didžiausias miško priešas – gaisras, sutinka ir Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys. Didžiulę patirtį turintis miškininkas tikina, kad praūžus ugnies viesului lieka juoda žemė. Tačiau gaisras nutraukia visus gyvenimiškus procesus – sunaikina žolę, vaistažoles, vabzdžius, gyvūnus. Dar, be viso to, pridaro ir finansinių nuostolių.
„Po miško gaisro medžiai daugiau ar mažiau būna pažeisti, apdega kamienai, viršutiniai žievės sluoksniai, laja, perkaista šaknys. Medžiai su gilesne šaknų sistema paprastai yra atsparesni, nei, pavyzdžiui, eglė. Po gaisro miškuose labai sumažėja žvėrių ir paukščių, kuriems ypač pavojingi pavasariniai gaisrai, kuomet perimi jaunikliai“, – pasakojo F. Bakys.
Gaisrai skirstomi į viršūninius, žemutinius ir požeminius. Kai ugnis plinta pažeme, kuomet dega pakritos, nukritę stagarai, lapai, spygliai – gaisras žemutinis. Tokie gaisrai dažniausiai kyla pavasarį, sausą rudenį. Jie nėra labai baisūs, nes gilesni dirvožemio sluoksniai būna drėgni, ugnis neturi kur plėstis, kol nepasiekia kokio nors spygliuočių jaunuolyno ar išdžiūvusių medžių virtėlyno. Tačiau žemutinis gaisras gali sunaikinti jaunuolynus ar net pusamžius medynus. Čia susidaro sąlygos ugniai pakilti aukštyn, į medžių lajas.
„Viršūninis gaisras yra toks, kai dega medžių lajos. Jis plinta nepaprastai greitai, kartais didesniu nei 100 metrų per sekundę greičiu. Stiprūs, sausi vėjai labai padidina viršūninio gaisro kilimo tikimybę. Tokį gaisrą gesinti neparastai sunku ir sudėtinga. Maža to, mišku apaugusiose ar atvirose pelkėtose vietose, nukritus gruntinio vandens lygiui, gaisras gali kilti ir plisti ne tik žemės paviršiumi, bet po žeme. Tai – požeminis gaisras. Požeminio gaisro ugnies nematyti, tik kyla pažeme dūmai. Tokie gaisrai plinta lėtai, tačiau užgesinti itin sudėtinga“, – sakė miškininkas.
Stebi kameros
Lietuvos miškai pasižymi dideliu degumu, apie 40 proc. visų miškų priskiriami didelio degumo klasei. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų šalies miškuose kasmet registruojama 600–800 gaisrų, kurie nuniokoja apie 300 ha valstybinių ir privačių miškų.
Miškininkai neabejoja – daugiausia gaisrų sukelia neatsargūs miško lankytojai, todėl daug dėmesio skiriama prevenciniam darbui: lankytojams dalijami lankstinukai, žmonės apie elgesio taisykles miške informuojami žiniasklaidos priemonėse, įrengiamos poilsiavietės, laužavietės, prižiūrimi ir statomi nauji rekreacijos objektai, kuriuose nestinga informacijos apie saugų lankymąsi miške.
Net 48 proc. Jurbarko urėdijos miškų priskiriami aukšto degumo klasei, todėl susirūpinimas priešgaisrine sauga labai aktualus, ypač kai sausringos vasaros pasidarė labai dažnos.
„Urėdijoje veikia efektyvi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema „Firwatch“. Dvi specialios vaizdo stebėjimo kameros prie Smalininkų ir Eržvilko įkeltos į GSM ryšio operatorių bokštus ir viena, sumontuota paaukštintame miškų urėdijos bokšte Jūravos girininkijoje, visą parą stebi ir perduoda informaciją į centrinį stebėjimo punktą Jurbarko miškų urėdijoje. Tai dalis vieningos antžeminės automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos, kuri įdiegta 24–iose šalies urėdijose“, – pasakojo E. Mačieža.
Per gaisrų sezoną nuolatos budi dvi gaisrų gesinimo brigados, paruošti du lengvieji krovininiai automobiliai su gesinimo moduliais. Visos girininkijos aprūpintos pirminėmis gaisrų gesinimo priemonėmis ir įrankiais.
Jurbarko r. kasmet kyla 8-10 gaisrų, tačiau jų plotas neviršija pusės hektaro. Tai pasiekiama greitai reaguojant į bet kokią gautą informaciją apie ne vietoje kylančius dūmus ar pamatytą ugnį.
Miškininkai naudoja ir pasyvias apsaugos priemones. Kasmet urėdijos miškuose dukart atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos, maždaug 295 km, o kai kurios, prie intensyvesnio eismo kelių, atnaujinamos ir 3–4 kartus. Paruošti privažiavimai su nuorodomis prie miške esančių vandens telkinių, iš kurių gaisro atveju ugniagesiai galėtų pasipildyti vandens atsargas.
Stebės pažeidėjus
Urėdas F. Bakys perspėja, kad rajono miškininkai apginkluoti vaizdo stebėjimo kameromis. Šios paprastai paslepiamos prie įvažiavimų į mišką, kitose svarbiose vietose ir fiksuoja visus atvykstančiuosius.
„Turime visus leidimus filmuoti, kad paskui nekiltų jokių nesusipratimų. Todėl surasti, kas konkrečiu metu buvo konkrečiame miške, kai, tarkim, kilo gaisras ar įvykdyta vagystė, turime nemažas galimybes. Juolab kad kameros puikiai filmuoja net naktį. Ne per seniausiai buvo pavogtas traktorius, jį mūsų kameros užfiksavo ne vienoje vietoje“, – sakė F. Bakys.
Urėdas prašo gyventojų miške ir šalia jo elgtis atsakingai – laiką leisti tik įruoštose stovyklavietėse ir itin žiūrėti, kur metamos nuorūkos ar kiti gaisrą galintys sukelti daiktai.
Kad nelaimė gali įvykti nuo paprasčiausios smulkmenos, pritaria ir Jurbarko r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus. Pareigūnas tikina, kad užtenka pro važiuojančio automobilio langą išmesti nuorūką ir nuo jos gali užsidegti pakelė, nuo pakelės – miškas.
„Tikimės žmonių sąmoningumo, nes užtenka stiklo, neužgesinto degtuko, žiežirbos, kad kiltų nelaimė. Jei gaisras laiku nepastebimas, jį užgesinti itin sudėtinga, o padaryti nuostoliai – milžiniški“, – sakė T. Statkus.
Gyventojų sąmoningumo tikisi ir F. Bakys. Urėdas prašo apie pastebėtą gaisrą pranešti nedelsiant, kol ugnis neišplito.
„Statistika paprasta: jei dega keli arai – pajėgų gesiniti reikia ne tiek ir daug. Tačiau jei dega hektarai – jau reikia šimtų žmonių ir daugybės technikos“, – sakė F. Bakys.
Todėl pastebėjus gaisrą gyventojų prašoma nedelsiant pranešti ne tik bendruoju pagalbos telefonu 112, bet ir miškų urėdijai numeriu 86 451 2515.
Tikisi lietaus
Ar bus paskelbtas draudimas lankytis rajono vakaruose esančiuose miškuose, kol kas neaišku. Tai priklausys nuo to, koks bus oras artimiausiomis dienomis. Jei palis – lengviau atsikvėps ir miškininkai, ir ugniagesiai. Jei temperatūra kils, o sausra tęsis, bus pasiekta penkta – aukščiausia gaisringumo klasė. Tai reiškia, kad bus uždrausta lankytis visuose miškuose.
Lukas PILECKAS
