Klimato krizei įgaunant vis didesnį pagreitį mokslininkai intensyviai pluša prie modelių, skaičiuojančių galimus ateities scenarijus. Tačiau naujai publikuoto tyrimo duomenys rodo, kad anglies dioksido (CO2) kiekio didėjimas nebuvo pakankamai įvertintas ir Žemės temperatūra gali pakilti dvigubai, nei nurodo dabartinės prognozės. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesoriaus dr. Andrejaus Spiridonovo teigimu, jei skaičiavimai teisingi – žmonijos laukia visiškas išnykimas.
„Nature“ publikuota Ramiojo vandenyno nuosėdų analizė rodo, kad padvigubinus CO2 kiekį atmosferoje temperatūra Žemėje gali pakilti iki 14 laipsnių. Kad tai išsiaiškintų, mokslininkai ištyrė 45 metų senumo gręžinio šerdį, ištrauktą iš Ramiojo vandenyno dugno netoli Kalifornijos krantų.
„Tyrėjai sukūrė naujovišką metodą ir atkūrė senovinės CO2 koncentracijos pokytį per pastaruosius 15 mln. metų“, – pasakoja A. Spiridonovas.
Andrejus Spiridonovas / E. Blažio / LRT nuotr.
Tam mokslininkai analizavo dumbliuose randamo chlorofilo ir cholesterolio cheminę sudėtį. Kad susidarytų šios medžiagos, dumbliai turi absorbuoti CO2 iš vandens ir fiksuoti jį fotosintezės būdu.
Atliekant analizę įvertinti du rodikliai: klimato jautrumas – tai pradinis pasaulinės temperatūros padidėjimas padvigubėjus CO2 kiekiui, ir pusiausvyros klimato jautrumas – tai didesnis ilgalaikis temperatūros padidėjimas planetai prisitaikius prie padvigubėjimo.
„Iš ankstesnių tyrimų buvo žinoma, kaip keitėsi globali ir regioninė temperatūra. Mokslininkai palygino, kaip tos CO2 koncentracijos susijusios su temperatūriniais pokyčiais įvairiose laiko skalėse“, – aiškina pašnekovas.
Klimato kaita / AP nuotr.
Anot A. Spiridonovo, rezultatai apstulbino. Pasirodo, Žemės sistema turėjo žymiai didesnį jautrumą CO2 koncentracijos pokyčiams, nei manyta iki šiol.
„Įprastiniai klimato scenarijaus modeliai, kurie bando nuspėti dabartinius klimato pokyčius, rodo, kad jautrumas turėtų būti nuo 2 °C iki 2,5 °C. Tuo remiasi ir visi scenarijai, iš kurių blogiausias, apokaliptinis, nagrinėja 5 °C atšilimą, kurį esant 2,5 °C jautrumui galima būtų pasiekti du kartus padvigubinus CO2 koncentraciją lyginant su priešindustriniu lygiu“, – situaciją komentuoja A. Spiridonovas.
Pasiekti tokią CO2 koncentraciją nėra lengva – iki šiol toks precedentas dar neįvyko.
„Jeigu, pavyzdžiui, mes išmesime dar tiek pat CO2, kiek išmetėme nuo industrinės revoliucijos pradžios, ir pasieksime tą padvigubėjimą, tikėtina, kad per artimiausius dešimtmečius temperatūra padidės 2,5–3 laipsniais. Tačiau praėjus keliems dešimtmečiams ar porai šimtmečių ji dar padidės. Tai faktiškai bus pats tikriausias masinis išmirimas, pragaras Žemėje“, – niūriomis prognozėmis dalijosi pašnekovas.
Klimato kaita / AP nuotr.
Vidutinė temperatūra prieš 15 mln. metų buvo kiek aukštesnė nei 18 laipsnių Celsijaus: 4° C šiltesnė nei dabar ir maždaug tokia, kokią Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija prognozuoja Žemei 2100 m. pagal ekstremaliausią scenarijų.
Nors, anot A. Spiridonovo, tyrimas neatsižvelgia į tam tikrus efektus, kurie gali sušvelninti CO2 padvigubėjimo efektą, vis dėlto šiuo metu tai yra geriausias turimas įvertinimas.
„Dabartiniai modeliai irgi ne viską įtraukia. Į juos įtraukiami tokie faktoriai, kuriuos lengva pamatuoti trumpais laiko masteliais, o kas bus ilguose, sunkiau pasakyti. Ir čia būtent paleontologijos duomenys leidžia įvertinti ilgesnes laiko skales.“
Pašnekovo teigimu, atsižvelgiant į problemos mastą, investicijų į šioje mokslo srityje vykdomus tyrimus itin trūksta, mokslininkai dažnu atveju dirba iš entuziazmo.
Klimato kaita / AP nuotr.
„Tai parodo, kad mes faktiškai labai mažai suprantame apie pavojaus mastą ir tos rizikos visiškai nevertiname. Mums nerūpi, kas su mumis atsitiks per artimiausius dešimtmečius. Nors nuo šių parametrų priklauso žmonijos likimas. Jeigu šie skaičiai yra teisingi, reikia suprasti, kad mūsų laukia išnykimas, bet žmonija visiškai nemoka dėliotis prioritetų. Svarbiausias yra bendresnės problemos ignoravimas: mes esame minų lauke ir mums nerūpi, kiek tų minų laukia – viena ar tūkstantis, mes nenorime to žinoti“, – apibendrina A. Spiridonovas.
„Nature“ publikuotą tyrimą galite rasti čia: https://www.nature.com/articles/s41467-024-47676-9
