Lietuvoje fiksuojant vieną šalčiausių žiemų per pastaruosius 15 metų, individualių namų savininkai krapšto pinigus rekordinėms šildymo sąskaitoms. Savo ruožtu VILNIUS TECH mokslininkas įvertino, koks namo šildymo būdas Lietuvoje yra pigiausias.
Pastarąsias keletą žiemų buvome pamiršę sniegą, užšalusias upes, ryte neužsivedančius dyzelinius automobilius, dideles šildymo sąskaitas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Jei prioritetas – mažiausia kaina, ekonomiškiausi sprendimai šildymui išlieka kieto kuro ir granuliniai katilai.
- Kieto kuro katilas – 0,041 Eur/kWh, granulinis katilas – 0,053 Eur/kWh, oras–vanduo šilumos siurblys – 0,09 Eur/kWh, dujinis katilas apie 0,063 Eur/kWh.
- Populiariausias šildymo būdas Lietuvoje – malkos (39 proc. namų ūkių).
- Neefektyvių ir taršių šildymo įrenginių keitimui valstybė iki 2029 m. skirs daugiau nei 112,4 mln. eurų
Ir ne be reikalo. 2024–2025 m. žiemos vidutinė temperatūra siekė 0,5 °C ir buvo viena šilčiausių Lietuvos stebėjimo istorijoje. Didelių šalčių nefiksuota ir 2023–2024 m. žiemą, kai vidutinė temperatūra siekė apie -0,5 °C, rodo Lietuvos hidrometeorologų duomenys.
Žiema Vilniuje | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tačiau pastarieji du mėnesiai ir vėl leido prisiminti minėtų reiškinių puokštę. Nors sniegas ir užšalusios upės džiugino, šildymo sąskaitos privertė kišti ranką į neplanuotų išlaidų taupyklę.
LRT.lt jau rašė, kad individualių namų savininkai dėl itin didelių šalčių išsijungusių oro šilumos siurblių ir aukštos elektros kainos už sausio mėnesio šildymą mokėjo ir po 500 eurų.
Taip pat skaitykite
Verslas
2026.02.05 12:02
Namų savininkai atskleidžia savo šildymo sąskaitas: už sausį ir 500 eurų
21
„Namo šildymas (ir karšto vandens ruošimas) iš viso sausį kainavo apie 550 eurų. Kaip už mėnesį tai tikrai daug“, – LRT.lt sakė 200 kv. metrų name gyvenantis Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Namo šildymas (ir karšto vandens ruošimas) iš viso sausį kainavo apie 550 eurų. Kaip už mėnesį tai tikrai daug
M. Nagevičius
Besišildę kitomis priemonėmis mokėjo kiek mažiau. Pavyzdžiui, A+ energinės klasės 150 kv. metrų name gyvenantis Andrius šildymui naudojo dujų katilą. Jis skaičiuoja, kad sausį šildymui ir karšto vandens ruošimui išleido apie 150 eurų.
https://e.infogram.com/72d8edfa-e235-45fe-9e38-9ecb5cacef9f?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fverslas%2F4%2F2852136%2Fmokslininkas-paskaiciavo-koks-namo-sildymo-budas-pigiausias&src=embed#async_embed
Bene mažiausiai šaltą žiemą išleido tie, kurie šildėsi malkomis. „Gyvenu senesnės statybos, apšiltintame name, kurio energinė klasė siekia B lygį. Namo dydis daugiau nei 200 kv. metrų. Šildymui sausį sunaudojau apie 1,5 kubo malkų. Jų savikaina man atsiėjo apie 100 eurų. Tiesa, malkas pats pjoviau, skaldžiau, džiovinau, nešiau į namus“, – LRT.lt teigė Vilniau rajone gyvenantis Vilius.
Naujo namo šildymas
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus pabandė paskaičiuoti, koks šildymo būdas individualiam namui yra pigiausias.
Visų pirma mokslininkas išskyrė naujos statybos aukščiausios energinės klasės namus. Dažniausiai juose naudojamas grindinis šildymas, kiek rečiau radiatoriai ar kiti būdai.
„Tokio tipo pastatai pasižymi mažu poreikiu šildyti, kai kuriais atvejais karšto vandens ruošimo poreikis per šildymo sezoną (ar net per metus) gali būti didesnis nei pačiam šildymui, todėl šilumos šaltinio parinkimą lemia ne vien šildymo poreikis. Be to, esminis skirtumas tarp karšto vandens ir šildymo ruošimo yra temperatūrinis režimas. Šiuolaikinei šildymo sistemai gali pakakti ir 35 °C šilumnešio, kad būtų šilta net esant -20 °C, o karšto vandens temperatūra naudojimo vietose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C“, – pažymi J. Bielskus.
Juozas Bielskus | Asmeninio archyvo nuotr.
Jo teigimu, vertinant A++ klasės pastatą, kurio plotas 120 kv. metrų, norminės šiluminės energijos sąnaudos šildymui neturi būti didesnės nei apie 3 700 kWh per metus. Jeigu šiame pastate gyvena 4 asmenų šeima ir vertinama, kad vienas asmuo suvartoja vidutiniškai 75 litrus karšto vandens per parą (pagal karšto vandens sistemų taisykles), tuomet per metus šios šeimos karšto vandens ruošimui reikės apie 5350 kWh šilumos.
„Jau matome, kad karšto vandens poreikis yra didesnis nei šildymo per metus, todėl tai svarbus akcentas renkantis šaltinį. Itin didelio pasirinkimo A++ klasės pastatui nėra, nes kai kurie sprendiniai (pvz., dujiniai katilai) gali nepasiekti reikiamų rodiklių sertifikuojant pastatą ir jam nebus suteikta aukščiausia energinė klasė. Todėl A++ klasės pastatui telieka tik keli pasirinkimai: šilumos siurbliai ir kietojo kuro katilai. Sudėtingiausias vertinimas išlieka su oras–vanduo šilumos siurbliu, nes jo efektyvumas ir galios kitimas priklauso nuo lauko oro temperatūros ir ruošiamo šilumnešio temperatūros“, – pažymi J. Bielskus.
Prieš pateikdamas paaiškinimą, jis skaičiavimui naudoja šilumos siurblį, kuris veikia iki -20 °C. Pasirinktas šilumos siurblio tipas – monoblokas. Kai lauko temperatūra yra +7 °C, jo COP siekia 3,94, o galia – 8 kW Esant -20 °C lauko temperatūrai, šilumos siurblio galia, kai ruošiamo šilumnešio temperatūra yra 35 °C, siekia 3,8 kW, o esant 50 °C – 2,6 kW.
Šilumos siurblys | IMAGO / Christian Ohde / Scanpix nuotr.
„Skaičiuokime, kad per šildymo sezoną šilumos siurblys šildymui pagamino 3,64 MWh, o jau nuo -20 °C veikė kaitinimo elementas ir suvartojo 0,060 MWh. Šildymo sezono sezoninis efektyvumas, kai ruošiama 35 °C į šildymo sistemą, siekė 2,64, bet šis rodiklis neatsižvelgia į atitirpinimo ciklus. Tuomet elektros šildymui suvartota 1,38 MWh, o bendras šildymo elektros vartojimas, įskaitant kaitinimo elementą, – 1,44 MWh.
Be to, reikia vertinti ir karštą vandenį. Karštas vanduo ruošiamas visus metus, todėl šilumos siurblio pagamintas šilumos kiekis karštam vandeniui yra 5,34 MWh, jo metinis efektyvumas (SPF) – 2,4. Reikalingas elektros kiekis karštam vandeniui iki -20 °C yra 2,22 MWh. Kadangi šilumos siurblys prie -20 °C neveikė, karštą vandenį ruošė kaitinimo elementas – 0,01 MWh, o bendras suvartotas elektros kiekis karštam vandeniui – 2,23 MWh. Bendras elektros kiekis karštam vandeniui ir šildymui – 3,67 MWh per metus“, – skaičiuoja mokslininkas.
Žiema Šalčininkų rajone, Jašiūnuose | E. Blažio / LRT nuotr.
2026 m. sausio mėnesio garantinio tiekimo standartinio plano vienos laiko zonos kaina buvo 0,323 Eur/kWh, bet sausis buvo brangus mėnuo, todėl vertinti reiktų pagal 2025 m. vidutinę kainą – 0,221 Eur/kWh.
„Atsižvelgus į tai, šildymas ir karštas vanduo šiam pastatui kainuotų apie 811,29 eurų per metus, kai vertinami norminiai vartojimai. Realybėje tai gali skirtis dėl aukštesnės patalpų temperatūros ir kitų veiksnių. Visgi šilumos siurblio šilumos kaina yra apie 0,09 Eur/kWh. Ši kaina gali būti ir žemesnė, jeigu būtų pasirinktas efektyvesnis šilumos siurblys ir būtų tinkamai sureguliuotas“, – skaičiuoja J. Bielskus.
Naujo namo šildymas naudojant granules arba malkas
Vertindamas granulinio katilo šildymo sąskaitas, mokslininkas pažymi, kad katilui reikia paruošti suminį energijos kiekį karštam vandeniui ir šildymui, kuris prilygsta 9,05 MWh.
„Skaičiuokime, kad granulinio katilo efektyvumas siekia 90 proc. Granulinio kuro šilumingumas – 5 kWh/kg. Įvertinus šiuos veiksnius, kuro per metus reikės apie 2011 kg. 2025 m. vasarą granulių toną buvo galima įsigyti už 240 eurų, o 2026 m. vasarį kainos siekė jau net 500 eurų. Jei granulės pirktos 2025 m. vasarą ir sandėliuotos visam sezonui, tuomet tiek karštas vanduo, tiek šildymas būtų kainavęs 483 eurus, o vertinant brangiausią atvejį – 1006 eurus per metus.
Sausio kainos vertinti visiems metams netikslinga, nes kainų šuolis susidarė dėl išskirtinės žiemos. Kai granulės pirktos 2025 m. vasarą, šilumos kaina yra 0,053 Eur/kWh. Matoma, kad nuo šilumos siurblio oras–vanduo skirtumas akivaizdus, bet šilumos siurblio vartotojai turi privalumą, kad tinkamai įrengus sistemą nereikia nieko daryti, o su granuliniu katilu reikia berti granules į bunkerį, valyti katilą, išnešti pelenus. Šiame skaičiavime įrengimas nevertintas, bet šilumos siurblį įrengti paprasčiau nei granulinį katilą, be to, pastarajam reikia kamino, vietos granulėms sandėliuoti, tai užima naudingą plotą ir turi kitų veiksnių“, – aiškina J. Bielskus.
Žiema Šalčininkų rajone, Jašiūnuose | E. Blažio / LRT nuotr.
Jis pateikia ir dar vieną alternatyvą – kietojo kuro katilą. Mokslininkas skaičiuoja, kad kietojo kuro katilo efektyvumas sieks apie 80 proc.
„Medieną sudėtinga vertinti, nes jos drėgnumas priklauso nuo džiovinimo laikotarpio ir nuo rūšies. Vertinkime, kad pušis džiovinta vienus metus, jos šilumingumas – 4 kWh/kg. Tuomet reikalingas kiekis – apie 8,3 erdmetrio, o 2025 m. vasarą 1 erdmetrio skaldytos medienos kaina buvo apie 45 eurai (pagal skelbimus, bet randamos ir žemesnės kainos). Tuomet sezonui reikėtų 373,5 eurų, o šilumos kaina būtų 0,041 €/kWh“, – skaičiuoja J. Bielskus.
Malkos | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Mokslininko teigimu, iš išvardintų galimų pasirinkimų pigiausias yra kietojo kuro katilas, jo įrengimas taip pat pigiausias (nevertinant kamino). „Visgi reikia nepamiršti, kad kietojo kuro katilą reikės kasdien krauti, nešti malkas ir t. t. Jeigu negąsdina kasdieniai darbai ir neplanuojama ilgesnių išvykų, tuomet šis katilas yra puiki alternatyva“, – sako jis.
Šildymo kaina žemos energinės klasės name
J. Bielskaus teigimu, kiek kitokia situacija yra su žemos energinės klasės pastatu. Čia šildymo būdą lemia pastato šildymo sistema.
„Tarkime, energiškai neefektyviame pastate įrengtas grindų šildymas, tačiau jei nepavyksta juo padengti šilumos nuostolių, papildomai įrengiamas sienų ar net lubų šildymas. Tokiu atveju jau gali būti naudojami ir oras–vanduo šilumos siurbliai kaip ir A++ klasės pastatuose. Skirtumas bus tik šilumos siurblio galia. Sename pastate siurblio galia gali būti gerokai didesnė, kartais net kelis kartus. Visgi įprastai senuose pastatuose įrengtos aukštatemperatūrės šildymo sistemos (radiatoriai), į kuriuos tiekiama aukšta šilumnešio temperatūra (apie 70 °C ir daugiau), kai lauke -20 °C ar dar šalčiau“, – sako mokslininkas.
Šildymas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jis pažymi, kad senam pastatui tinkamiausi tie šilumos šaltiniai, kurie nesunkiai pakelia aukštas temperatūras: biokuro katilai, granuliniai katilai, įvairūs dujiniai katilai ar aukštatemperatūriai šilumos siurbliai.
„Kuris geriausiai tinka, priklauso nuo konkretaus pastato ir gyventojų poreikių. Jeigu pastatas turi gamtinių dujų įvadą ir gyventojas nori visiško komforto, tai tinkamas pasirinkimas. Be to, jei dujų prie pastato nėra, galima rinktis šildymą naudojant dujų balionus. Šildymas dujiniais balionais sumažina tiekėjų pasirinkimą ir didina priklausomybę nuo konkrečių tiekėjų, tačiau jeigu žmogus nusprendė neskirti laiko ir darbo sąnaudų, reikalingų kietojo kuro katilams, toks sprendimas taip pat gali būti tinkamas“, – aiškina VILNIUS TECH mokslininkas
Lyginant, kuris šildymo būdas senam namui geriausias, daug kas priklauso nuo pasirinkto šaltinio, sako J. Bielskus. Granulinių ir kietojo kuro katilų kaina mažai skiriasi nuo ankstesnio vertinimo, o šilumos kaina išlieka ta pati: biokuro – apie 0,041 Eur/kWh, granulinio katilo – apie 0,053 Eur/kWh.
Vertinant dar vieną alternatyvą – dujinį katilą, reikia pažymėti, kad vidutinė gamtinių dujų aukštutinė degimo šiluma 2025 m. buvo apie 10,7 kWh/m³ (duomenys iš ESO). Sudeginus vieną kubinį metrą gamtinių dujų gaunama apie 10,38 kWh šilumos.
Malkos | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kiek kainuoja senam pastatui su dujiniu katilu pasigaminti 1 kWh šilumos, priklauso nuo pasirinkto plano ir metinio suvartojimo. J. Bielskaus teigimu, tikėtina, kad senas gyvenamasis namas per metus suvartos daugiau nei 300 kubinių metrų dujų, tuomet kaina – apie 0,65 Eur/m³, o vartojant mažiau – apie 0,89 Eur/m³. Jei suvartojama daugiau nei 300 m³ per metus, 1 kWh šilumos kaina yra apie 0,063 Eur/kWh. O kiek bus sumokėta per metus, priklauso nuo pastato būklės ir gyventojų vartojimo įpročių. Jeigu pastatui reikia labai aukštų temperatūrų į radiatorius, dujinis katilas gali nepasiekti kondensacinio režimo, todėl vertinant pagal aukštutinę degimo šilumą, 1 kWh šilumos kaina būtų apie 0,067 Eur/kWh.
„Kaip matome, brangiausias atvejis yra su šilumos siurbliu, tačiau jeigu šilumos siurblio sezoninis efektyvumas pakiltų iki 3,5, tuomet šilumos kaina būtų apie 0,063 Eur/kWh. Su gruntas–vanduo šilumos siurbliu tikėtina, kad kaina bus artimesnė biokuro ar granulinio katilo šilumos kainai“, – pažymi VILNIUS TECH mokslininkas.
Jeigu žmogui svarbiausia mažiausia šilumos kaina, ekonomiškiausi sprendimai tiek aukštos, tiek žemos energinės klasės pastatuose išlieka kietojo kuro ir granuliniai katilai
J. Bielskus
Jo teigimu, jeigu žmogui svarbiausia mažiausia šilumos kaina, ekonomiškiausi sprendimai tiek aukštos, tiek žemos energinės klasės pastatuose išlieka kietojo kuro ir granuliniai katilai, kurių šilumos kaina siekia apie 0,041–0,053 Eur/kWh.
„Jeigu prioritetas komfortas ir minimalus kasdienis įsitraukimas, tuomet labiausiai tinka šilumos siurblys, ypač efektyvesni modeliai arba gruntas–vanduo sistema, kuri gali priartėti prie biokuro kainų. Dujiniai katilai yra tarpinis sprendimas žemesnės klasės pastatams, kai reikalingos aukštesnės temperatūros ir kai prieinamos gamtinės dujos, tačiau jų kaina priklauso nuo vartojimo ir tiekėjo plano. Esant poreikiui veikti ekstremaliomis sąlygomis (pvz., dingus elektrai), patikimiausi yra granuliniai ir kietojo kuro katilai, nes jiems užtenka nepertraukiamo maitinimo šaltinio ar mažos galios generatoriaus. Taigi, renkantis šildymo būdą verta aiškiai apsibrėžti, kas svarbiau – mažiausia kaina, didžiausias komfortas ar didžiausias autonomiškumas“, – vertinimą pateikia mokslininkas.
Rinktųsi geoterminį šildymą
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia – jei reikėtų iš naujo įsirengti namą, jis pasirinktų geoterminį šilumos siurblį (tiesa, pastarojo savo skaičiavimuose J. Bielskus beveik nevertino).
„Kai įsirenginėji namą ir gerbūvis dar nėra sutvarkytas, horizontalų geoterminį šildymo tipą nėra sunku įrengti. Geoterminis šildymas turi pakankamai gerą efektyvumą, mažą elektros suvartojimą. Ypač tai pasiteisina prie didelių šalčių“, – sako M. Nagevičius.
Martynas Nagevičius | BNS nuotr.
Jis, kaip ir J. Bielskus, sutinka, kad šildytis namus malkomis – pigiausia, tačiau tai reikalauja žmogaus laiko.
Norintiems papildomo saugumo per didžiulius šalčius, jei tik yra galimybė, turintiems tik šilumos siurblį oras–vanduo M. Nagevičius siūlo pagalvoti apie dujinį katilą. Jį galima naudoti tada, kai elektros kaina būna labai didelė. Be to, dalis šilumos siurblių prie didelių šalčių nebeveikia arba veikia neefektyviai, todėl dujinis katilas galėtų būti papildoma apsauga.
M. Nagevičius išskiria ir dar vieną problemą – paspaudus šalčiams, neretai elektra būna labai brangi. Kai išsijungia šilumos siurbliai ir šildymui pradedamas naudoti tenas, tai sukuria papildomą spaudimą elektros tinklams.
„Mūsų problema, kad susimontuojame pigesnius, neišmanius šilumos siurblius. Jie nefiksuoja, kokia yra elektros kaina. Tačiau, kai šalta, vartojimas auga, auga ir elektros kaina. Jei siurbliai per patį kainų piką kokią valandą ar dvi neveiktų, tai padėtų mažinti tinklų apkrovą, mažintų elektros kainą. Kadangi lokaliai būna bėdų, jei kažkuriam rajone visi šildosi šilumos siurbliais, tai esant speigui jie sunaudoja labai daug elektros ir šalia jų esanti pastotė gali neatlaikyti. Taip nutiko Klaipėdos rajone, kai sudegė viena pastotė“, – problemą vardijo M. Nagevičius.
Šilumos siurblys | LRT stop kadras
Tuo tarpu Lietuvos energetikos agentūra (LEA) sako, kad minima situacija nekelia papildomų iššūkių mūsų energetikos sektoriui, elektros tinklams.
„Papildomų iššūkių tai nekelia. Tai yra elektros poreikio augimas, kurį skirstomojo tinklo operatorius gali numatyti ir planuoti. Galimas rizikas dėl namo apšildymo turi įsivertinti kiekvienas vartotojas, vis dėlto tai yra jo atsakomybė. Dažniausiai elektros tiekimo sutrikimų atsiranda dėl ekstremalių orų, virtusių medžių, kritusių medžių šakų. Susidariusios tinklo perkrovos ar atsiradę įtampos šuoliai yra labai reti atvejai“, – rašoma LEA atsakyme
Populiariausias šildymo būdas – malkomis
Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, apie 39 proc. namų ūkių šildymui naudoja malkas, centralizuotai tiekiamą šilumą naudoja 34 proc. ūkių, šilumos siurblių pagamintą šilumą – 11 proc., gamtines dujas – 9 proc., o elektrą – 3 proc. vartotojų.
Malkos | D. Umbraso / LRT nuotr.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pasiteiravus, ar valstybė prioretizuoja konkretų šildymo būdą, pažymėta, kad ji skatina šildymo sistemos modernizavimą ir skiria dotacijas pasikeitusiems taršų šildymo katilą ir įsirengusiems modernią būsto šildymo įrangą.
Dotacijas gali gauti gyventojai, kurių namai šildomi neefektyviomis biomasę ar iškastinį kurą naudojančiomis šildymo sistemomis. Parama teikiama vietoje taršių šildymo įrenginių įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ir oras–oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti būstui šildyti.
Šilumos siurblys | LRT stop kadras
„Daugiausia gyventojai renkasi šilumos siurblius, šis pasirinkimas sudaro 80 proc. finansavimui skirtų paraiškų. Likusius 20 proc. gyventojų pasirinkimo sudaro 5-osios klasės sertifikuoti biokuro katilai. Tarp šilumos siurblių pats populiariausias yra oras–vanduo šilumos siurblys, jį rinkosi net 75 proc. gyventojų, kuriems patvirtintas finansavimas“, – rašoma LEA pateiktame atsakyme.
Iki 2029 m. numatytas daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas, namų ūkiuose planuojama pakeisti apie 34 200 neefektyvių ir taršių šildymo įrenginių.
