Po Lietuvą keliaujantys Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros vidurinės mokyklos Nr. 1247 moksleiviai ir mokytojai šią savaitę užsuko į Jurbarką, aplankė poeto ir diplomato gimtinę ir susipažino su Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos bendruomene.
Bene labiausiai maskviečių laukė Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos direktorė Dainora Saulėnienė, jau seniai svajojusi užmegzti ryšius su kraštiečio vardą Maskvoje įamžinusia mokykla.
„Mus jungia Jurgis Baltrušaitis ir todėl kartu galime padaryti labai įdomių dalykų, kurie Maskvos moksleiviams padėtų pažinti Lietuvą, o mūsų vaikams suteiktų naujų progų bendrauti”, – sakė D. Saulėnienė.
„Medaus slėnyje” apsistoję maskviečiai ketvirtadienio rytą „matavosi” dviračius ir rengėsi keliauti apžiūrėti J. Baltrušaičio gimtųjų vietų, nusifotografuoti prie jo tėviškę įamžinusio kryžiaus. Maskvos moksleivius į Lietuvą atlydėjusi metodininkė Marija Čepaitytė pripažino, kad tokių planų turėta dar pernai, tačiau didžiulio turistinio autobuso vairuotojas per smarkų lietų nesiryžo važiuoti siaurais lauko keliukais. Teliko išpilti iš autobuso ir nusifotografuoti prie kelio rodyklės į J. Baltrušaičio gimtinę.
„Nuvažiuoti ten dviračiais mums pasiūlė muziejininkė Adelija Meizeraitienė ir ši idėja man pasirodė labai įdomi. Gerokai iki ekspedicijos susisiekiau su „Medaus slėnio” savininkais ir tik įsitikinusi, kad galėsime čia su vaikais apsistoti, paskambinau Skirsnemunės mokyklos direktorei”, – pasakojo M. Čepaitytė.
Susitikusios pedagogės iškart nusprendė, kad ateinančią vasarą Maskvos ir Skirsnemunės moksleiviai galėtų stovyklauti kartu, tik reikia sugalvoti, ką įdomaus jie galėtų nuveikti.
Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros vidurinės mokyklos Nr. 1247 moksleiviai į Lietuvoje rengiamas ekspedicijas, pasak M. Čepaitytės, pradėjo važiuoti prieš 12 metų. Šią vasarą tai jau antroji maskviečių ekspedicija. Metodininkė pasakojo, kad pernai Švenčionių rajone, Medžionių kaime išgirdusios dainuojant Oną Marozovienę dvi merginos užsirašė ir išmoko jos dainą, o šiemet atvyko autorei ją padainuoti. Vaikai išdalijo kaimo gyventojams pernai padarytas nuotraukas, apžiūrėjo tarp miškų įsikūrusio Grybų dvaro šiuolaikinio meno ekspoziciją.
„Maskvoje savo mokiniams apie Lietuvą pasakojame kaip apie rojaus kraštą, todėl atvežę čia norime, kad vaikai tuo įsitikintų. Šįkart keliavome po rytų Lietuvą, aplankėme Skipeikių bitininkystės muziejų, Palūšę, Ladakalnį, Molėtų observatorijos muziejų, dalyvavome Trakuose vykusiose viduramžių dienose. Mūsų kompanijoje daugiausia 13–14 metų berniukų – kad juos sudomintume, veikla turi būti įvairi ir įdomi”, – pasakojo M. Čepaitytė.
Ilgiausiai maskviečiai užtruko Nidoje, su kurios mokytojais ne vienus metus draugauja. Draugų Maskvos lietuvių mokyklos bendruomenė turi ir Vilniuje, ir Kaune, todėl Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla pretenduoja tapti ketvirtuoju maskviečių partneriu.
„Pasaulyje esame tik dvi Jurgio Baltrušaičio mokyklos – negalime nedraugauti. Kadangi ateinančiais metais mūsų mokykla švęs dvidešimtmetį, labai norėtume jį paminėti prasminga veikla kartu su jumis”, – metodininkei Marijai pritarė iš Maskvos atvykusi lietuvių kalbos mokytoja Diana Dubnovienė.
Pedagogės pasakojo, kad Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros vidurinę mokyklą 1992 metais įkūrė lietuvių kalbos mokytoja Solveiga Valatkaitė. 2005 m. mokykla atšventė įkurtuves naujame pastate. Jo interjerą sukūrė lietuvių architektai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas, o salę nuostabiu Baltrušaičių šeimą vaizduojančiu vitražu papuošė dailininkas Kazimieras Morkūnas.
Pasak pedagogių, lietuvių mokykla Maskvoje labai greitai tapo prestižine. „Mūsų mokykla nedidelė, joje mokosi tik 300 vaikų, bet patekti į ją galima tik perėjus konkursą, o norintys čia mokytis užsiregistruoja prieš keletą metų. Maskviečiai ypač vertina saugumą ir aukštą išsilavinimo kokybę, kurią patvirtina valstybinių egzaminų rezultatai. Būdama prestižinė, mūsų mokykla taip garsina ir Lietuvos vardą”, – įsitikinusi metodininkė M. Čepaitytė.
Trečius metus iš eilės vidurinę mokyklą baigiantys Maskvos lietuviai turi galimybę Lietuvos ambasadoje laikyti ir valstybinį gimtosios kalbos egzaminą. Nors šiemet jį laikė tik vienas abiturientas, pedagogės tikina, kad gimtosios lietuvių kalbos mokosi daug vaikų. Kiti lietuvių kalbos mokosi kaip užsienio kalbos – po dvi valandas per savaitę.
Daiva BARTKIENĖ
