Apie šį laikmetį neretai sakoma, kad dažnam trūksta meilės ir dėmesio. Tačiau yra namų, kurių durys visad atvertos supratingumui, rūpesčiui, atjautai ne tik artimam, bet ir likimo nuskriaustam.
Šeimos pasirinkimas
Visai netoli Skirsnemunės gyvenanti Jovita Norkienė pasitinka išpuoselėtoje sodyboje, kurią su savo vyru Valiumi kartu pastatę. Jovita papasakoja pati mokanti atlikti bene visus apdailos darbus, tad pamažu mažas sodo namelis judviejų su vyru jėgomis tapo jaukiu šeimos namu.Rodo pilną žuvų tvenkinį, didelį šilauogyną.
„Turėjome butą Jurbarke, bet palikome jį dukrai ir nusprendėme išeiti gyventi į kaimą. Čia saugiau, daugiau erdvės vaikams. Sūpynės, batutai, elektrinės mašinos. Yra kur vaikams išsidūkti“, – sako Jovita.
Tik šiuo metu Jovitos vyro rankomis pastatytame žaidimų namelyje niekas nežaidžia ir supynės tuščios. Jos laukia vaikų. Kaip ir pati Jovita: „Labai laukiau vaikų vasarą, nes buvo tiek uogų, lauke žaisti galima. Šiuo metu man nieko neatveža. Galvoju, gal situacija pagerėjo, gal mamytės geriau vaikais pradėjo rūpintis.‘‘
Laukti ir būti visada pasiruošus priimti vaikus – Jovitos darbo dalis, nes ji – budinti globėja, savo namuose laikinai priimanti vaikus, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapo nesaugu jų namuose ar liko be tėvų globos. Jovita juos priima į savo šeimą, jais rūpinasi ir prižiūri tol, kol situacija pasikeičia, atsiranda įtėviai, vaikai patikimi artimiesiems ar gali grįžti į savo namus.
KK