Jurbarke mažųjų laivelių savininkų ir vandens turistų laukia du geri pokyčiai: bus išvalyta ir pagilinta mažųjų laivų prieplauka ir pastatytas naujas slipas – nuožulnus kelias laivams į vandenį nuleisti. Pirmadienį Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centre surengtas rajono vadovų, statybos specialistų, kai kurių laivų savininkų ir kitų darbuotojų pasitarimas dėl planuojamų šioje miesto dalyje darbų.
Gilins mažųjų laivelių prieplauką
Dėl esamos mažųjų laivų prieplaukos viskas jau suderėta. Pasak rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, pasirašyta prieplaukos išvalymo ir pagilinimo rangos darbų sutartis. Savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjos Jolantos Šeflerienės tvirtinimu darbų apimtis nėra didelė – apie 11,5 tūkst. eurų. Prieplauka gilinama už rajono biudžeto lėšas. Savivaldybė pakvietimus išsiuntė keturioms įmonėms, galinčioms atlikti tokius darbus. Atsiliepė dvi.
Mažiausią kainą – 9500 Eur be PVM pasiūlė Vidaus vandens kelių direkcija. Liepos 30-ąją pasirašyta rangos darbų „Mažųjų laivelių prieplaukos akvatorijos gilinimo darbai“ sutartis. Prieplauka turėtų būti sutvarkyta iki rugsėjo vidurio. Numatyta, kad darbai užtruks apie 3-4 savaites. Tačiau šiuo metu juos pradėti kliudo per žemas vandens lygis.
Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas patvirtina, kad būtent dėl per žemo Nemuno vandens lygio iš Kauno į Jurbarką negali atvykti plaukiojantis kranas. Juo bus kasamas prieplaukos gruntas ir kraunamas į baržą. „Laukiame, kol palijus vanduo nors truputį pakils, tada iš karto pradėsime darbus. Turėtume suspėti, o jeigu iki rugsėjo vidurio ir nespėsime, tai visi supras, dėl ko“, – sako A. Rimas.
Ar gerai, kad prieplauka gilinama rudenį, kai baigiasi laivybos sezonas – nes pavasarį Imsrė vėl atplukdys nešmenų. A. Rimas sako, kad būtent dabar geriausias laikas gilinti prieplauką, kai vanduo žemas – patogiau kasti ir geriau matyti atliekami darbai. Pasak laivybos specialisto, po dabartinio gilinimo 4-5 metus prieplaukoje nieko nereikės daryti. Imsrė neatplukdys tiek nešmenšų, kad žymiai uždumtų prieplaukos dugną.
Tačiau didesniems laivams nuleisti į vandenį ši prieplauka nėra patogi – gylio užteks, bet per mažas plotis. Nuleidžiami didesni kateriai atsiremia į kitą krantą.
Viliojantis projektas
Užtat atsirado galimybė patogioje vietoje – rytinėje Nemuno ir Mituvos santakos pusėje – įrengti naują patogų slipą kateriams į Nemuną nuleisti. Šis įrenginys tarnautų ir kitam tikslui – būtų patogi vieta gaisriniams automobiliams ir kitam specialiajam transportui privažiuoti ir skubiai pasiimti didelį kiekį vandens.
Paskelbtas naujas Europos Sąjungos kvietimas teikti bendrus Lietuvos ir Lenkijos projektus tvarkyti mažųjų laivelių prieplaukas ir kartu įrengti jų infrastruktūrą, pasikeisti lietuvių ir lenkų patirtimi organizuojant turizmą mažaisiais laivais upėmis. Jurbarkas šiam tikslui kaip tik, todėl numatoma tokį projektą vykdyti bendrai su Lenkijos Ryno savivaldybe. Per pirmąjį etapą Jurbarkui tam būtų skirta 300-350 tūkst. Eur.
Liepos 31 d. rajono savivaldybės delegacija, viešėjusi su Jurbarku draugystės ir bendradarbiavimo ryšius palaikančiame Ryne, aptarė šio projekto detales, nes abiejose valstybėse vykdomi projektai vienas su kitu privalo derėti. Paraiškos pateikimo laikas baigiasi rugsėjo 30 d., todėl reikia skubiai parengti darbų projektus ir kitus dokumentus.
Pritaikys aplinką
Per pirmąjį bendro projekto įgyvendinimo etapą Jurbarke numatoma išplėsti ir iš naujo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie dabar esančio katerių nuleidimo kelio į mažųjų laivų prieplauką, pastatyti tualetus, dušus.
Tačiau automobiliams, tempiantiems priekabas su didesniais kateriais, reikia ir didesnės aikštelės. Praplėtus prie Nemuno prieplaukos jau esančią, Nemuno ir Mituvos santakoje bus nutiestas naujas slipas didesniems kateriams į vandenį nuleisti, nes čia krantas lėkštas, visuomet yra reikiamas gylis ir užtenka vietos.
Kitas numatomas darbas – vasaros kino teatro prie vandens įrengimas. Savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjos pavaduotoja-vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė sako, kad tam bus panaudotas mažųjų laivelių prieplaukos šlaitas ir jau esama infrastruktūra. Įrengus sėdimas vietas ne tik bus sutvirtintas pats šlaitas, bet ir jaukioje vietoje prie vandens bus sukurta nauja kultūrinė erdvė – vasaros amfiteatras, skirtas koncertams ir kitiems kultūriniams renginiams prie vandens. Planuojama panaudoti ir kol kas tuščią erdvę kitame prieplaukos krante.
Ateityje prie Nemuno ir Mituvos santakos turėtų atsirasti aikštelė kemperiams ir vieta palapinėms statyti, dviračių ir baidarių nuomos punktai, viešojo maitinimo įstaiga, mobili laivų kuro degalinė. Tikimasi, kad savivaldybei parengus vietovės tikslinio sutvarkymo planus ir atlikus svarbiausius darbus, projektu susidomės ir verslas.
Planai atgaivinti laivininkystę
Lietuvoje siekiama atgaivinti Nemuno laivininkystę, o Jurbarkas šiame kelyje yra svarbi vieta. Tuo labiau kad Jurbarke yra krovinių uostas su įrengtomis krantinėmis, galintis priimti dideles Nemuno baržas. Tad iš Jurbarko į Kauną ir Klaipėdą vėl galėtų keliauti įvairūs kroviniai.
Vidaus vandens kelių direkcija planuoja modernizuoti vidaus vandens kelio atkarpą Nemunu nuo Kauno iki Jurbarko. Projektas įdomus Jurbarko r. savivaldybei dėl galimybės tapti krovininiu uostu tarp Kauno ir Klaipėdos.
Po šį sezoną surengtų bandomųjų plaukimų, pasak Vidaus vandens kelių direkcijos, sulaukta per 10 upe gabenti krovinius norinčių įmonių. Bet kritiškai nusekus Nemunui tokia laivyba negalima.
Nuo Jurbarko iki Atmatos žiočių vandens kelias tvarkytas daugiau nei prieš penkerius metus – jo būklė gera. Modernizavus atkarpą nuo Jurbarko iki Kauno ir seklesniu sezonu būtų galima plukdyti krovinius.
Svarstoma kaip patobulinti ir šalia tilto per Nemuną esamą prieplauką, kad „Raketa“, plauksianti iš Kauno iki Klaipėdos ir atgal, galėtų sustoti Jurbarke.
Gintautas Šimboras
Jus geriau autobusu stoti atnaujinkit! o tai su duobetu asfaltu ir sovietmecio buda kuri vadinama ‘stotis’ puosiat Lietuva!