Naujas kelias į Raudonę: už ir prieš (16)

Antradienį raudoniškius nustebino įvažiavimą į gyvenvietę užbarikadavusi statybinė technika. Žmonės gūžčiojo pečiais ir puolė vieni kitų klausinėti – kas vyksta? Kad akmenimis grįstas kelias į Raudonę bus tvarkomas, miestelėnai žinojo, tačiau tikėjosi projekto aptarimo su bendruomene jį ruošiant, o ne tik tapti įvykio liudininkais.

Klos trinkeles

VĮ „Tauragės regiono kelių“ paskelbtą konkursą sutvarkyti akmenimis grįstą įvažiavimą į Raudonę pernai laimėjo bendrovė „Kauno tiltai“, kuri atlikti darbus patikėjo subrangovams – „Jonavos hidrotechnikai“. Įmonė įsipareigojo iki birželio 15 d. pabaigti darbus.

„Pagal patvirtiną projektą numatyta lauko akmenų grindinį pakeisti puspenkto metro pločio trinkelių dangos konstrukcija su 0,75–1,25 m lauko akmenų grindinio danga kraštuose. Taip pat numatyta dešinėje kelio pusėje išardyti senus betoninius bordiūrus. Vietoj jų, įrengus pokonstrukcinį drenažą ir paklojus skaldos pagrindo sluoksnį, bus įmontuoti nauji betoniniai bordiūrai ant betono pagrindo“ – tvirtino „Kauno tiltų“ atstovė Ieva Paliliūnienė.

Naujoji kelio danga suprojektuota pagal III dangos konstrukcijos klasę, kai skaldos pagrindo sluoksnis klojamas ant apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio.

Dėl grindinio likimo sunerimusius raudoniškius I. Paliliūnienė ramina, kad akmenimis išgrįstas įvažiavimas nėra autentiškas – jam mažiau nei šimtas metų.

Neįvažiuodavo traktoriai

„Kauno tiltų“ atstovės mintims pritaria ir vienas projekto iniciatorių – Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas. Seniūno manymu, sutvarkyti duobėtą dar sovietinės kariuomenės nutiestą grindinį reikėjo seniai. Darbai turėjo būti pradėti pernai rudenį, tačiau norint viską padaryti kokybiškai nuspręsta neskubėti ir nekovoti su gamta. Kelias bus nutiestas dabar, kai darbų kokybei negrasins lietus ir permirkusi žemė.

„Būdavo, traktoriai su pakrautomis priekabomis važiuoja ir dėl blogo kelio turi sustoti, įsijungti kitą pavarą ir vėl pradėti važiuoti. Tokios apkrovos labai gadino grindinį. Kai kelias bus lygus, šios problemos neliks. Visi darbai bus atlikti pagal europinius reikalavimus. Kad tai pavyktų padaryti kokybiškai, teks maždaug trims savaitėms uždaryti kelią. Nenorėjome, kad įvažiavimas būtų durstomas dalimis – patikimiau viską padaryti iš karto“, – kalbėjo seniūnas.

Nors raudoniškiai akmenimis grįstam keliui turi sentimentų, Č. Meškauskas tikina, kad sovietinės kariuomenės nutiestas kelias nevertas išsaugojimo – duobėtas ir nebetinkamas. Iš naujo bus paklota tik dalis grindinio – maždaug po metrą nuo abiejų kelio kraštų. Gatvės vidurys bus suformuotas iš raudonų trinkelių.

Seniūnas taip pat įsitikinęs, kad darbai bus atlikti kokybiškai, o brokas, jei tokio bus, pasirodys dar per garantinį laikotarpį. Valdininkui nesuprantamas ir bendruomenės nustebimas prasidėjusiais darbais – jis tikina, kad gyventojams projektą pristatė du ar tris kartus.

„Pamenu, kaip visi pyko, kai nutiesėme pėsčiųjų taką šalia grindinio. Dabar juo puikiai naudojasi daug žmonių. Tada priekaištavo, kad susiaurėjo kelias, kad bus avarijų, o dabar visi patenkinti. Tas pats bus ir su kelio rekonstrukcija“, – įsitikinęs Č. Meškauskas.

Bendruomenė nustebusi

Tačiau raudoniškiai tikina, kad informacijos apie planuojamus darbus buvo per mažai. Pasak bendruomenės pirmininko Vyto Urbšto, į žmonių klausimus jam teliko atsakinėti pečių gūžčiojimu. Kalbų apie projektą buvo, tačiau visi tikėjosi viešo pristatymo, galimybės išsakyti norus ir lūkesčius.

„Žmonės skambina, klausia, ką ant kalno veikia technika. Sakiau, kad nežinau, nes tikrai nežinau – jokio projekto pristatymo visuomenei nebuvo, apie tai nieko negirdėjau“, – seniūno žodžius apie diskusiją su raudoniškiais neigė V. Urbštas.

Bendruomenės pirmininko manymu, projekto rengėjai turėjo pasitarti su bendruomene, nes grindinys – tarsi vizitinė gyvenvietės kortelė, kurią pirmiausia pamato turistai.

„Labiausiai mums neramu, ar darbai bus kokybiški. Tas grindinys laikė daugybę metų. Nors ir nelygus, tačiau važiuojame lengvosiomis mašinomis be problemų. Grindinys atlaiko ir į grūdų sandėlius važiuojančius traktorius su priekabomis. Nerimaujame, ką tokios transporto priemonės padarys iš paprastų trinkelių“, – svarstė V. Urbštas.

Turistams patinka

Gidu dirbantis ir dažnai ekskursijas į Raudonę lydintis Ričardas Vainikonis tikina, kad paskutines dienas gyvenantis grindinys vieniems turistams patinka, kiti į jį net neatkreipia dėmesio.

„Asmeniškai man atrodo, kad autentiškas kelias – gražu. Turistai irgi taip sako, ypač kai šonuose žydi gėlės. Manau, kad būtų gražiau, jei liktų grindinys“, – svarstė R. Vainikonis.

Gido nuomonei pritaria ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė. Ji įsitikinusi, kad grindinys – svarbi Raudonės dalis.

Kelias nesaugomas

Akmenimis grįstas kelias į Raudonę nėra paveldo objektas. Kultūros ir istorijos vertybių sargai įstatymiškai apsaugojo tik pačią miestelio pilį ir teritoriją aplink ją.

„Saugoma teritorija baigiasi ties tvenkinio riba. Kelias – nesaugomas, bet, manau, kad jį vertėtų išlaikyti tokį, koks yra. Kelio apsauga seniau domėjosi seniūnas, ypač dėl juo važiuojančių traktorių“, – sakė savivaldybės Kultūros skyriaus paminklotvarkininkas Viktoras Klepikovas.

Tiek V. Klepikovas, tiek savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja ir vyriausioji rajono architektė Gražina Gadliauskienė nustebo dėl tarsi paslapčiomis prasidėjusių darbų.

„Nieko apie tai nežinau. Pasitaiko, kad Susisiekimo ministerija darbus atlieka nepranešusi. Tačiau nors kelias ir nesaugomas, per Europos paveldo dienas buvo kalbėta, kad jį reiktų išsaugoti“, – stebėjosi architektė.

Lukas PILECKAS